aA
Šalies mokyklose vis plačiau diegiant patyčių prevencijos programas, jų teigiamas poveikis juntamas ryškiai, tačiau atsiranda ir naujas iššūkis – internetas, o ypač – „Facebook“ tinklas, kur tyčiojimuisi sudėtinga užkirsti kelią.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Su agresija internete neseniai susidūrė ir viena vilniečių šeima. „Klasės draugai pagal mūsų sūnaus duomenis sukūrė „Facebook“ puslapį. Jis pats tokio neturi. Nežinau, kas ten dėjosi, bet galiausiai jis pats pranešė mokyklos vadovams, kurie iš profilio kūrėjų išreikalavo slaptažodį ir veiklą nutraukė“, – pasakojo vilnietis.

Internetas plečia zoną

Jau daugiau kaip du šimtus Lietuvos mokyklų pasiekusios patyčių prevencijos „Olweus“ programos vyriausioji instruktorė Ieva Dulinskaitė pastebi, kad elektroninių patyčių daugėja ir įgyvendinamos priemonės tik pristabdo naujo pobūdžio agresijos sprogimą. Dabar patyčios internete sudaro iki 10 proc. fiksuojamų agresijos atvejų.

Kitas „Olweus“ programos vyriausiasis instruktorius Laurynas Žakevičius atsimena istoriją, kai suaugusieji sustabdė per „Facebook“ siautėjusius peštukus.

„Ten socialiniame tinkle vyko patyčios, bet mokytojai prie jo neturėjo priėjimo. Vis dėlto atsirado sąmoningas mokinys, kuris kreipėsi į mus ir papasakojo, kad į „Facebook“ įkeltos vieno vaiko nuotraukos su įžeidžiančiais komentarais.

Prisijungėme prie jaunojo pagalbininko profilio, patekome į tą uždarą grupę, kur jau galėjome matyti patyčių turinį, identifikuoti asmenis. Tuomet kalbėjomės atskirai su kiekvienu“, – sakė pedagogas.

Pasak jo, internete patyčios vaikus dar labiau skaudina, nes pasiekia didesnę auditoriją. „Prisimenu, kai vaikai filmavo telefonu klasės draugą nemalonioje situacijoje, o kiti iš jo šaipėsi ir žemino, laidė komentarus. Tuomet ištryniau filmuotą medžiagą, kad užkirsčiau kelią plitimui“, – pasakojo L.Žakevičius.

Pasislėpę nuo stebinčių akių

Sostinės „Ąžuolyno“ progimnazija per penkerius „Olweus“ priemonių diegimo metus beveik sustabdė patyčias, bet irgi pastebi, kad mokiniai patyčių garui nuleisti persikelia į „Facebook“.

„Patyčios telefonu buvo paaštrėjusios, būdavo filmuojamos muštynių imitacijos, bet su jomis susitvarkėme. Dabar mokykloje jais griežtai draudžiama naudotis, nebent kai reikia paskambinti tėvams, ir tai – tik su mokytojo leidimu, – pasakojo Jurgita Večerskienė, progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui. – Pasitaiko smulkių atvejų, ypač sporto salėje, persirengimo kambariuose – ten dabar karščiausi taškai. Dažniausiai vaikai pravardžiuojami dėl stambumo, aprangos, lipinamos etiketės su seksualine potekste.“

„Ąžuolyne“ pedagogai pildo ir specialų patyčių registro žurnalą. Praėjusiais mokslo metais jame užfiksuoti 35 nemalonūs nutikimai, o šiais – jau 15.

Anot I.Dulinskaitės, šiandien tarp vaikų vyraujančios patyčių formos yra fizinės ir žodinės, truputėlį mažiau išstūmimo iš grupės ir apkalbos, šmeižto atvejų. Dažniausiai vaikai atiminėja iš aukų daiktus ir pravardžiuoja seksualiniu ar tautiniu pagrindu. „Ypač mažėja matomų patyčių, kurias, matyt, mokytojai greičiausiai pastebi. Apskritai nuo programos įgyvendinimo jų sumažėjo per pusę, – sakė instruktorė. – Dabar dažniau tyčiojamasi koridoriuje, klasėje be mokytojo ar valgykloje: pietaujant, pvz., silpnesnieji neranda vietos atsisėsti, būna nustumiami nuo eilės, kiti sugadina jų maistą.“

Įkvepia aktyvus direktorius

Mokyklose ne pirmus metus dirbant pagal „Olweus“ programą, jos ieško naujų raiškos būdų, kad ši veikla neatsibostų nei mokiniams, nei pedagogams. „Mes jau esame sertifikuota „Olweus“ mokyk­la ir bandome keisti formas, kad vaikams būtų įdomiau, – sakė progimnazijos direktoriaus pavaduotoja. – Štai kas savaitę kiekvieno dalyko mokytojas skaito tokius tarsi pasakojimus sielai – trumpas istorijas apie santykius, draugystę. Jas integruojame per technologijų ar dailės mokytojus, kuomet vaikai pagal tai, ką girdėjo, piešia piešinius. Savo ruožtu lietuvių kalbos mokytojos siūlo rašyti rašinius.“

Jos žodžiais, nuo 2008 m. pedagogai įprato reaguoti atidžiau ir sako pastebį, kad mikroklimatas tarp vaikų pasikeitė. „Atrodo, jau darėme ir tą, ir aną. Bet vaikai ir tėveliai ateina vis kiti, tad kaskart grįžtame prie to paties. Tačiau negirdėjau mokytojų, kad sakytų: atsibodo“, – teigė J.Večerskienė.

Tiesa, ne visos mokyklos susitvarko su ilgalaike užduotimi, kuri įtraukia visus iki vieno bendruomenės narius, įskaitant sargus ir valytojus. „Tai yra sunki programa, kuriai reikia daug pastangų, tad nemažai mokytojų pavargsta, būna nelaimingi“, – pastebėjo programos koor­dinavimo grupės vadovė Renata Mazūrienė. Iš viso „Olweus“ diegė 214 ugdymo įstaigų.

I.Dulinskaitė atkreipė dėmesį, kad geriausiai sekasi toms mokykloms, kurioms vadovauja stiprus ir aktyvus direktorius. „Toks pats įsitraukia ir rodo teigiama pavyzdį, pats budi ar žiemą eina prižiūrėti vaikų į kiemą. Matydami tokį pavyzdį mokytojai irgi aktyviau įsitraukia“, – sakė ji.

Šiai norvegų sukurtai patyčių prevencijos priemonei yra neabejingas Arvydas Šilinskas, vadovaujantis Utenos Aukštakalnio progimnazijai. „Asmeniškai nemenkai dirbau, kad įtikinčiau techninį personalą, kad jų požiūris irgi labai svarbus, kad jie gali pastebėti patyčias ten, kur mokytojai nepamato. Juk iki 2009 m. tarsi gesindavome gaisrus, o dabar prevencijos veikla nuolatinė ir tebesitęsia. Šis darbas nepaliaujamas, nes patyčių bus visada, tik svarbiausia jas amortizuoti“, – teigė direktorius.

O tėvų atsakomybė?

O be atmosferos mokykloje tiek pat svarbus ir tėvų požiūris. Minėtas vilnietis, iš kurio sūnaus klasės draugai tyčiojosi „Facebook“ tinkle, pastebėjo, jog agresoriaus tėvai nenoriai prisiima atsakomybę. „Aukos tėveliai sprendžia, kad reikia kažką daryti. O agresoriaus tėvų reakcija dažniausiai būna gynybinė. Tebūnie nesąmoningai. Tačiau tėvai turi suvokti, kad gindami savo vaiką, turi atsakomybę prisiimti ir sau, kad ją pajustų ir pats agresorius. Negalima tiesiog sakyti: mūsų vaikas geras, bet štai taip atsitiko“, – sakė paauglio tėvas.

Suaugusiųjų vaidmens svarbą pabrėžia tėvų ir vaikų santykių psichologė Ramunė Želionienė. „Mes esame labiau susiję nei atrodo, todėl turime prisiimti atsakomybę už tą aplinką, kurioje gyvena mūsų vaikai. Vaikai į mokyklas neateina iš niekur, neateina iš džiunglių – jie ateina iš artimiausios aplinkos. O čia mes esame pakantūs tam tikroms smurto formoms: jeigu kraujas nesilieja laisvai, vadinasi, nieko tokio. Kai suaugusieji sugebės sukurti daugiau darnos savyje, tarpasmeniniuose santykiuose, tai ir aplinka vaikams pasikeis. Turime jiems pamažu rodyti kilnumą“, – „Žinių radijo“ laidoje tikino psichologė.

Galų gale vaikų padėtis vis tiek yra gerokai saugesnė nei amžiaus pradžioje. Vien prie „Olweus“ programos prisijungusiose mokyklose patyčias patiriančių vaikų sumažėjo nuo trečdalio iki maždaug šeštadalio. „Dar prieš penkerius metus sakėme, kad visuomenė labai serga. Bet patyčių prevencija padarė įtaką: netgi naujai prisijungusiose mokyklose patyčių lygis iš pat pradžių jau yra žemesnis. Tad visuomenė po truputėlį sveiksta“, – sakė instruktorė I.Dulinskaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (15)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (4)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Jurgita Petrauskienė: įvedus reformą mokyklas paliko tik kelios dešimtys mokytojų (197)

Šių metų rugsėjo mėnesį mokyklas pasiekusi naujiena – etatinis darbo užmokestis – sukėlė...

Jaunimas neskuba ieškoti būsto – kainos per didelės

Būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką...

Prieštaringai vertinama Kalvarijų gatvė: kokį būstą čia siūlo įsigyti ir už kiek? (4)

Kalvarijų gatvė , nors ir nėra pati ilgiausia Vilniuje, bet neabejotinai viena iš tų, kur...

Be dviejų lyderių žaidęs „Žalgiris“ nepaliko vilčių dzūkams Grigonio sezono rungtynės (13)

Pirmadienį vakare „Betsafe-LKL“ čempionato X turą užbaigė akistata Alytuje – „Dzūkija“...

Adomaitis įvardino didžiausią reikšmę „Rytui“ turėsiančią statistikos grafą (11)

Vilniaus „Rytas“ antradienį Europos taurės varžybose sieks revanšo prieš D grupės lyderę...

Šiaurės Korėjos paslaptys: šalis vis dar slepia raketų bazes?

Šiaurės Korėja turi mažiausiai 13 nedeklaruotų bazių mobilioms, branduolinį užtaisą nešti...

Apsipirko internete: už šlamštą pinigų negrąžina (76)

Elektroninėje parduotuvėje Pačiupk.lt įsigytų prekių kokybe nepatenkinta vilnietė Ligita...

Ar vaisiai lygu desertui: kiek cukraus turi skirtingi vaisiai

Vaisiai saldūs natūraliai, bet ne visuose cukraus kiekis vienodas. Žinoti, kiek vaisiai turi...