Netreniruojami dubens dugno raumenys – šlapimo nelaikymo ir anorgazmijos priežastis?

Mums įteigta, kad tai yra normalu, o kiekvienai ligai siūlomi vis nauji vaistai. Atseit, senstant turime jausti kryžkaulio skausmus, turime susitaikyti su šlapimo nelaikymu, gimdos ir šlapimo pūslės nusileidimu. Moterys nuolankiai susitaiko ir su tuo, kad beveik nepatiria orgazmo bei nejaučia lytinio potraukio.

Iššūkį šiai nuomonei dar prieš dešimtmetį metė mokslininkė ir gydytoja Benita Contieni. „Lavinant dubens dugno raumenis, nesensta šios srities organai. Pratimai apsaugo nuo jų nusmukimo, išvaržų ir šlapimo nelaikymo, o išsivysčius šiems sutrikimams, gana sėkmingai padeda juos gydyti. Be to, vyrams padeda išvengti prostatos padidėjimo ir organinės kilmės erekcijos sutrikimų“,- sako moteris.

Būdama 43-ejų, nuo vaikystės varginama iškrypusio stuburo ir klubo artrozės B. Contieni netikėtai sužinojo apie dubens dugno raumenis ir ėmė juos treniruoti. Jau trečią dieną nuo nugaros tarsi nukrito sunkus maišas, o stuburas išsitiesė. Ilgainiui moteris atsikratė šių tariamai genetiškai nulemtų ligų bei kasdien kamavusių skausmų.

Besiremdama savo patirtimi, ji sukūrė dubens dugno raumenų lavinimo sistemą ir parašė knygą „Tigro jausmas“ - būtent taip ji apibūdina savo naująją būseną. „Dabar, įkopusi į šeštą dešimtį, galiu pradėti kultivuoti visas sporto šakas, apie kurias kadaise tik svajojau“,- teigia knygos autorė.

Įsitikinimas, kad sendami turime riestis į kuprą, kad turi nykti ir plonėti mūsų griaučiai, egzistuoja tik mūsų galvose. Kasdien judantis kūnas išlieka lankstus ir stiprus iki pat senatvės. Tad dubens dugno raumenų lavinimas – tai dar vienas būdas išsaugoti jaunystę.

Daugelis iš mūsų tikriausiai norėtų užkirsti kelią anksčiau minėtiems senatviniams negalavimams ir mėgautis sekso teikiamais malonumais, tačiau retas turbūt žino, kur gi yra tie dubens dugno raumenys.

Dubens dugnas – plaštakos dydžio ir storio raumenų raizginys, jungiantis gaktikaulį ir uodegikaulį bei vieną sėdynkaulį su kitu. Įtempiant dubens dugno raumenis, nugaros apačioje ima judėti dubenkauliai, stuburo slanksteliai pasislenka į priekį, o klubų sąnariai priartėja vienas prie kito.

„Nuo dubens dugno raumenų stiprumo priklauso ir mūsų laikysena, sąnarių bei apatinės nugaros dalies skausmai. Juk kūne viskas yra susiję. Jeigu mes netaisyklingai stovime ir duodame neteisingą apkrovą sąnariams arba ne tiems raumenims, kurie turėtų mus laikyti, tuomet ir ima skaudėti tuos raumenis bei sąnarius. Jeigu vienur patempsi virvelę, skausmas gali atsirasti visai kitur“,- sako trenerė Eglė Afanasjeva, užsimojusi ir lietuves moteris supažindinti su dubens dugno raumenų mankšta.

© Asmeninio archyvo nuotr.

Dubens dugną sudaro trys sluoksniai. Žemiausiai esantis išorinis raumenų sluoksnis tarsi kilpa vingiuoja apie žiedinius raumenis. Jie uždaro moters šlaplę, makštį ir išangę, o vyro kūne – apgaubia varpos šaknį, šlaplę ir išangę.

Tarp sąnarių, prie kurių prisitvirtinę šlaunikauliai ir gaktikaulis, tarsi raumenų plokštė ištemptas vidurinis sluoksnis.

Vidinis sluoksnis panašus į vėduoklę, jis jungia uodegikaulį ir šlaunikaulius.

Trenerės teigimu, paprasčiausias būdas pajausti šiuos raumenis – šlapinantis pabandyti sulaikyti šlapimą, t.y. sutraukti žiedinį raumenį. Viduriniam ir vidiniam sluoksniui jau reikalingi specialūs pratimai.

Dubens dugno raumenų lavinimu turėtų susidomėti ir vyrai.

Urologas Frankas Soomeris dar 2002 m. savo tyrimuose lygino viagros ir dubens dugno treniruočių poveikį vyrams, kurie skundėsi erekcijos sutrikimais. Tyrime dalyvavo 120 vyrų. Paaiškėjo, kad geresni rezultatai buvo giliuosius dubens dugno raumenis lavinusių vyrų grupėje, nei vartojusių viagrą.

Šios išvados buvo paskelbtos 2002 m. specializuotame žurnale „European Urology“.

Tikslingai treniruojant dubens dugną, gerėja kraujotaka, o tai saugo nuo būsimų erekcijos sutrikimų ir padeda atsikratyti jau esamų.

Nuo dubens dugno raumenų priklauso, ar dubuo yra stabilus ir kartu paslankus. Treniruojantis galima atsikratyti kryžkaulio srities skausmų, klubų ir kelio sąnarių artrozės, stuburo deformacijų ar tarpslankstelinių diskų išvaržos.

© Moters sveikatos studijos nuotr.

Anot E. Afanasjevos, visos ligos apskritai prasideda nuo sąstingio. „Mūsų kūne vyksta labai daug cheminių procesų, apie kuriuos mes net nenutuokiame. Ir jeigu nejudame, neaktyviname savo kraujotakos bei limfotakos, tai kaip mes galime kalbėti apie imunitetą ir jo stiprinimą? Vietoj to išgeriame tabletę imunitetui gerinti, bet ar tai išties veikia?“,- stebisi trenerė.

„Viskas yra labai paprasta, jeigu vyksta natūraliai. O kai esame priversti visą dieną sėdėti darbe, gyvenimo ir judėjimo ritmas išsikreipia. Juk natūraliai žmogus nebuvo sukurtas sėdėti prie kompiuterio. Jeigu norėjai pavalgyti, turėjai užsiauginti, parsinešti, atlikti daugybę darbų. Vadinasi, vien norėdamas maitintis, turėdavai atlikti tam tikrą grandinę veiksmų. Dabar tam, kad pavalgytumėme, mums nebereikia daryti nieko. O kai nieko nedarome ir nejudame, tai ir kyla įvairūs negalavimai“,- įsitikinusi E.Afanasjeva.