Tikiu, kad stebuklai vyksta nuolat-mumyse ir aplink mus… Iki Kalėdų buvo likusios vos kelios dienos. Pirkinių karštinė siautėjo pačiame savo įkarštyje.
Kalėdos
© Corbis/Scanpix

Minios žmonių tarsi jūra plaukė mažomis miesto gatvelėmis, tarsi avys būrėsi gatvių saugumo salelėse, trypčiojo autobusų stotelėse. Dauguma buvo taip apsikrovę pirkiniais, kad nejučia ėmiau svarstyti, kokio dydžio Kalėdų eglutė turėtų stovėti jų namuose, kad po ja sutilptų visos šios gėrybės.

Pamaniau, kad Kalėdų Senelis turbūt nuspręstų atsistatydinti iš einamų pareigų, jei tai pamatytų, nes pasijustų nebereikalingas. Tokios mintys privertė nejučia nusišypsoti ir išsigandus, kad manęs nei iš šio, nei iš to besijuokiančios (čia, autobuso stotelėje), niekas nesuprastų, tuoj pat šypsena dingo iš veido. Vėl įsiliejau į minią - nervingai trypčiojančią, skubančią ir pilką. Ne tokią Kalėdinę dvasią įsivaizdavau ir ne su tokia kadaise augau.

Autobusui sustojus stotelėje, pasijutau, tarsi kažkokia mistinė levitacijos jėga būtų mane pakėlusi ir su visa minia įnešusi į autobusą, grūste prigrūstą žmonių su sunkiais nešuliais. Galimybė prisėsti jau seniai buvo virtusi svajone ir išplevenusi pro autobuso vis atsiveriančias ir užsiveriančias duris.

Žvelgdama pro autobuso langą, nejučia ėmiau skaičiuoti pro šalį lekiančius žibintus - skaičių pamesdavau ir vėl pradėdavau iš naujo. Tik po kurio laiko pastebėjau, kad jau nemažai žmonių iš autobuso išlipo, stovėti ir kvėpuoti pasidarė laisviau.

Visi likę keleiviai važiavo tylūs ir paskendę prieššventinėse mintyse - kas žvelgė pro langą, turbūt kaip ir aš, skaičiuodami pro šalį bėgančius žibintus, kas maigė savo mobiliuosius telefonus ar tiesiog pešiojo savo pirštinės. Tik viena maža mergaitė raudonais skruostais ir iš po kepurės išlindusiomis kasytėmis nuolat čiauškėjo, klausinėdama šalia stovinčios mamos tai šio, tai to, vis nenustygo vietoje.

Dar viena stotelė. Vėl atsidarančios durys, šalto oro pliūpsnis į autobusą, viena laisva sėdima vieta. Staiga ta pati čiauškutė raudonais skruostukais nieko nelaukusi čiupo šalia stovėjusią keleivę už rankos ir tarškėdama vedė ją sėsti į vienintelę laisvą vietą autobuse. Ir kai tik atsirasdavo nauja laisva, vieta mergaitė įsprausdavo savo pirštinėtą delniuką vis kitam stovinčiam keleiviui į ranką ir vesdavo sėsti. Taip vieta buvo parinkta ir man.

Autobusas tarsi atgijo. Iki šiol vengę vienas kito žvilgsnio, autobuso keleiviai ėmė dairytis vienas į kitą, šnekučiuotis, šypsotis, juoktis, o kažkam iškritusios pirštinės pakelti pasilenkė net trise. Dabar šypsojausi, nebebijodama išsiskirti iš minios. Tiesiog buvo sunku sulaikyti ir užgniaužti (kaip tąkart stotelėje) tą keistą jausmą širdyje, kuris visame autobuse sušildė atmosferą.

Nepastebėjau, kaip mergaitė ir jos mama išlipo. Išlipdama savo stotelėje palinkėjau vairuotojui ir keleiviams linksmų švenčių ir su plazdančia širdim keliavau apsnigtomis miesto gatvėmis. Į viską jau žvelgiau kitaip. Tas plazdantis jausmas nuginė šalin stingdantį šaltį, nepasitenkinimą nevalytomis miesto gatvėmis, o nešami krepšiai tapo nebe tokie sunkūs. Vėl pasijutau tarsi mažas vaikas, tikintis Kalėdų seneliu, nekantriai žibančiomis akimis žvilgčiojantis į eglute ir margaspalves girliandas. Sieloj staiga atsirado tiek džiaugsmo ir pakilimo, kaip kadaise vaikystėj, leidžiantis rogutėmis nuo kalno.

Visada prisiminsiu tą mažą raudonskruostę mergaitę su kaselėmis, kuri to nesuprasdama, pasėjo kalėdinio stebuklo tikėjimą mano, o galbūt ir visų tą kartą vykusių autobusu širdyse.

Tikiu, kad stebuklai vyksta nuolat - mumyse ir aplink mus. Tikiu kad stebuklą kiekvienas nešiojame savyje. Tikiu, kad ir kiekvienas iš mūsų galime būti tuo stebuklu kažkam kitam, taip kaip man ta nepažįstama maža mergaitė. Tikiu, kad tikite ir Jūs.

Kalėdinė dvasia

Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.

Savo istorijas siųskite mums el.paštu: gyvenimas@delfi.lt iki gruodžio 27 dienos.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!

<font color="#6699cc"><strong>Mano stebuklinga kalėdinė istorija XVIII </strong></font>
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sandra Vilimaitė. Muša, reiškia – myli (261)

Po praeitos mano apžvalgos „Moteriškumas – blogas įprotis, kurio reikia atsikratyti“ kilo...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (413)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (315)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (445)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (153)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (132)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (59)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (32)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (24)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...