Dievinu Kalėdas. Kažkodėl manau, kad tai vienas gražiausių stebuklų Pasaulyje. Atkeliaujantis kiekvienais metais, vis tuo pat metu... Bet kaskart vis kitoks. Tas vaikiškas KAŽKO laukimas.
Kalėdos
© Corbis/Scanpix

Kažko neaprėpiamai didelio, paslaptingo, kerinčio, puraus ir minkšto, šilto ir jaukaus, skambančio varpeliais ir jau mintinai išmoktomis, bet vis tiek beprotiškai mėgiamomis melodijomis, kvepiančio mandarinais ir imbieriniais meduoliukais, žibančio eglutės žaisliukuose, virpančio raudonos žvakelės tirpstančiame vaške, pasislėpusio kiekviename namų kamputyje. kažko nematomo, bet jaučiamo visu vidumi. dievinu Kalėdas.

Štai ir dabar. gurkšnoju karštą, liežuvio galiuką geliančią šermukšnių arbatą iš juokingais briedžiais marginto puodelio, klausausi tyyyliai tyyyliai man dainuojančio Chris Rea (jis kaip tik važiuoja namo Kalėdoms), kartas nuo karto pakrutinu smagiomis dryžuotomis kojinėmis su bumbuliukais galuose apautas kojas ir mąstau apie JĮ.. Savo Didįjį Kalėdų Stebuklą.

Esu tikra – jis Jums pasirodys kvailas. Bet man tai buvo, ko gera, stebuklingiausia pasaka ir paties didžiausio troškimo išsipildymas.

Buvo baisiai šalta žiema. Tokia, kai gali apsimūturiuoti net keliais šalikais, paslėpti ausis po dar vienomis kepurės „ausimis“, apsiginkluoti pačiu šilčiausiu paltu – ir vis tiek bus taip šalta, kad vos išėjus į lauką norisi kūlvirsčiais bėgti atgal namo ir, apsikabinus radiatorių, laukti pavasario.

Taigi, buvo tikrai LABAI šalta. Ir vieną, atrodo, pačią snieguočiausią dieną, gruodžio pradžioje, aš n-tąjį kartą nuvažiavau aplankyti mūsų miesto Gyvūnų prieglaudos. Kaip visuomet, nuvežiau šio bei to ten gyvenančioms paliktoms, bet vis dar mylinčioms širdutėms. Kiekvieną sąžiningai paglosčiau ir pakalbinau, pas kai kuriuos užėjau į voljerą ir dar sąžiningiau kartu pasivoliojau sniege, neprieštaraudama, kad man didelėmis letenomis trypiama tiesiai per galvą, o nuo laižymo šiltu liežuviu blakstienų tušas jau išmaurotas po visą veidą.

Katinėliams pakasiau paausius, su kai kuriais pamurkiau duetu... Eilinį kartą apsižliumbiau, žiūrėdama į tas maldaujančias akis ir... išvažiavau namo. Nežinau, kodėl būtent tuomet, kodėl būtent taip, o ne kitaip, bet kitą dieną nei iš šio, nei iš to ėmiausi veiksmo. Brūkštelėjau porą sakinių viename gyvūnų mylėtojų forume... Paraginau miestelėnus aplankyti Prieglaudėlę ir atnešti bent po kruopų maišelį, nes būtent taip man sakė Prieglaudos direktorė – jiems reikėtų bent kruopų.

Pamaniau, susirinktumėm keliese ir nukeliautumėm visa delegacija aplankyti niekam nebereikalingų gauruotų bičiulių. Bet... viskas apsivertė 180 laipsnių kampu! Nespėjau susigaudyti, o į mane jau kreipėsi žmonės iš visos Lietuvos. Vilniaus, Kauno, kitų miestų gyventojai, apgailestaudami, kad negali patys atvykti, prašė manęs prieglaudos rekvizitų, kad galėtų pervesti pinigėlių!!!! Kiti gi pasiryžo net patys atvažiuoti net iš tolimiausių šalies kampelių... Jau kitą dieną man paskambino Globos namų direktorė ir ašarodama iš džiaugsmo pasakojo, kad visai jai nepažįstami žmonės aukoja gyvūnams pinigus... Sunkiai galėjau patikėti tuo, kas vyksta. Bet, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant :)

Nutariau pamėginti... paprašiau poros pažįstamų, dirbančių žiniasklaidoje, pagalbos ir gavau minutėlę eterio vienoje laidelėje. Pakviečiau prieš pat Kalėdas miestiečius atvykti į Prieglaudėlę į paramos akciją. Ir padėjau tašką. Buvau tikra, kad viskas tuo ir baigėsi. Mūsų miestas mažas. Televizija, parodžiusi tą laidelę – švelniai tariant, nepasižymi aukštais reitingais... Nemaniau, kad ateis dar kas nors, išskyrus mano draugus ir pažįstamus, kuriems pati išzyziau ausis su savo akcija. Netikėjau. Tiesiog laukiau...

Atėjo DIDŽIOJI diena. Diena prieš Kūčias. Šniurpščiodama buroko raudonumo nosimi ir trypčiodama, kad ir vėl pradėčiau jausti nuo šalčio nutirpusius kojų pirštus, atkeliavau į Prieglaudą. Tuščia. Pasitiko tik direktorė ir iki skausmo pažįstamas lojimas. Atidaviau krepšelį su savo dovanomis... Ne itin daug teįpirkau – minkštas paklotukas, keli maišeliai maisto ir šepetys.. Bet tikėjau, kad ir tai bus šiokia tokia pagalba.

Jau ruošiausi eiti atlikti savo įprasto ritualo su sąžiningais paglostymais, pasivoliojimais ir visa kita būtina atributika, kai pro vartelius įėjo nepažįstami žmonės. Jie nešė keturis didžiulius maišus sauso maisto!!!! O dar namelį katėms, kraiko, indelių. Po jų atėjo dar vieni. ir dar... ir dar... vėliau pro ašaras mačiau ir savo draugus, kurie drauge su visais krovė savo lauktuves į vieną didžiulį GERUMO kalną...

Žmonės ėjo prie voljerų ir taip pat, kaip aš, sąžiningai kalbino visus ten gyvenančius, spaudė letenas, glostė susivėlusius gaurus, bučiavo į šlapias nosis.. Kažkas atnešė ir kiekvienam šuniui padalino pačių siūtus pliušinius žaisliukus-kauliukus... Savomis rankomis sukurtą švelnumą kiekvienam iš tų, kuriuos kažkas išdavė... Gyvūnai žiūrėjo paklaikusiomis iš džiaugsmo akimis. Stebėjausi, kad jų, šviesos greičiu plakančios uodegos, vis dar savo vietose :)

Turbūt tai buvo pirmas kartas, kai jie gavo šitiek dėmesio ir meilės... Kai nebesuvokdama, ką darau, savo apkabinimais smaugte smaugiau ir savo draugus, ir turbūt net nepažįstamus žmones, šalia išdygo Kalėdų Seneliu persirengęs televizijos darbuotojas su didžiuliu maišu dovanėlių tiems, kas atėjo. Juokingos tos dovanėlės.. Saldainis, mandarinas... Bet kaip buvo gera stebėti nustebusius žmonių veidus!!! Kai aš pagaliau nustojau vapėti kažką panašaus į “ačiū” ir “pažiūrėk, kiek jų daug”, mano pažįstamas Kalėdų Senelis paklausė:

-Na, tai ar išsipildė tavo Kalėdų troškimas?..

Išsipildė. Su kaupu. Surinkta 400 kilogramų maisto. Įvairiausi šilti guoliai, paklotukai, reikalingiausi daiktai gyvūnams. Ir vienuolika išgelbėtų gyvybių. Septyni šunys ir keturios katės. Būtent tiek kitą – šventų Kūčių dieną – iškeliavo į naujus namus. Visus juos pasiėmė tie, kurie dalyvavo akcijoje. Visus juos - išduotus, skriaustus, muštus, išmestus tiesiog į gatvę, beveislius, bet būtent dėl to pačius žaviausius – kažkas pamilo. Visi jie rado šeimas.

Štai koks buvo mano Didysis Kalėdų Stebuklas. Vargu, ar per tas Kalėdas kas nors visoje planetoje būtų radęs laimingesnį sutvėrimą už mane. Žmonės būna nuostabūs. Jie moka mylėti, užjausti, o svarbiausia – kurti gigantiškus stebuklus! Savo pačių širdimis. Ypač per Kalėdas. Štai, kodėl aš jas taip dievinu.

Jaukių, mielų, saldžių... STEBUKLINGŲ Jums Šv. Kalėdų!!!!!!!!!!!!

....aš

Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.

Savo istorijas siųskite mums el.paštu: gyvenimas@delfi.lt iki gruodžio 27 dienos.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!

<font color="#6699cc"><strong>Mano stebuklinga kalėdinė istorija XIX </strong></font>
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (5)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (9)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Ar tikrai naudinga būti pasaulio futbolo čempionato šeimininku? (5)

Pasaulio futbolo valdančioji organizacija FIFA tikina, kad šalys, rengiančios futbolo...

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1313)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Naujausias tyrimas: keliatės anksti ar vėlai, lemia polinkį į depresiją (3)

Ar miegojimo įpročiai turi įtakos rizikai susirgti depresija ? Naujas tyrimas patvirtino, kad...

Orai: po trumpo atokvėpio vėl bus karšta

Savaitės pradžioje orai bus gaivūs, daugelyje vietovių dar palis. Tačiau nuo savaitės vidurio...

Sunku patikėti, kad vienai šeimai teko išgyventi šitiek tragedijų (5)

Kodėl likimas vienai šeimai lėmė išgyventi tiek tragedijų ir negandų? Jų būta tiek daug, jog...

Lietuvai gresia juodžiausias scenarijus ES: galime pradėti skaičiuoti valandas, kol visi masiškai pradės eiti į pensiją (546)

Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą , kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15...

Erdoganas skelbia pergalę rinkimuose Turkijoje (18)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) paskelbė pergalę...

Kolumbijai nepasipriešinę lenkai – už aštuntfinalio borto (347)

Aukštą aštuntąją vietą FIFA pasaulio reitinge užimančios Lenkijos rinktinės pasirodymas...