Siunčiu jums istoriją, kurią parašyti mane įkvėpė mano gyvenimas, mano išgyvenimai. Manau, kad ši istorija atliks savo paskirtį ne papasakoti kažkieno gyvenimo istoriją ar nuostabų įvykį, o įkvėpti žmones bei priversti juos pažvelgti į save iš šalies, taip kaip padariau aš.

Nuo Kalėdų iki Kalėdų...

Gruodžio 24 d. 1992 m.

Neatsimenu...

Gruodžio 24 d. 1993 m.

Girdėjau tik iš pasakojimų, kad buvau graži.

Gruodžio 24 d. 1994 m.

Vis dar buvau graži, tačiau tapau ir sąmojinga: sugebėjau ištarti „Mama“ ir „Tėti“.

Gruodžio 24 d. 1995 m.

Nusifotografavau pirmojoje savo gyvenime nuotraukoje su Mama ir Tėte.

Gruodžio 24 d. 1996 m.

Šventėme Šv. Kūčias pas močiutę. Kaip visada - patiekti cepelinai su grybais. Prie stalo jaučiau šilumą, sklindančią nuo mamos delno ant mano peties ir nuo dviejų žvakių, kurios buvo uždegtos mamos tėčiui ir broliui.

Gruodžio 24 d. 1997 m.

Tapau savarankiška. Šv. Kūčias šventėme pas močiutę. Mamos delnas kaip kiekvienais metais buvo padėtas ant mano peties, tačiau aš pajutau gėdą... Patraukiau mamos delną tolyn nuo savęs ir tariau: „Aš jau suaugau, man tavęs nebereikia“. Ji, nieko netardama, sėdėjo prie stalo dar ilgai...

Gruodžio 24 d. 1998 m.

Tapau ne tik savarankiška, tačiau ir sugebanti išreikšti savo nuomonę. Tą kartą prie Kūčių stalo sėdėjome tik aš, Mama ir močiutė. Tėtis buvo išvykęs. Valgėme tuos pačius cepelinus su grybais. Mama tarė, kad pabaigčiau suvalgyti savo porciją. Aš ją aprėkiau. Šaukiau jai tiesiai į veidą. Šaukiau, kad nevalgysiu vien dėl to, kad man nerūpi jos nuomonė. Ji tą vakarą vėl tylėjo...

Gruodžio 24 d. 1999 m.

Tapau nebe vienintelė. Tais metais, prie stalo sėdėjome penkiese. Aš, Tėtis, močiutė ir Mama su milžinišku pilvu. Vis mačiau, kaip jie juokiasi ir džiaugiasi. Mama manęs nelietė ir neliepė valgyti. Iš dalies apsidžiaugiau.

Gruodžio 24 d. 2000 m.

Tapau svarbiausia. Šv. Kūčios pas močiutę, cepelinai su grybais, dvi žvakės. Prie stalo sėdėjome keturiese: aš, močiutė, Mama ir sesutė. Tą kartą tėtė išvykęs nebuvo - supratau, kad jis nebegrįš. Jis sėdėjo kažkur, prie kito stalo, su kitais... Bet aš neliūdėjau, nes tapau tuo, kuo norėjau būti - svarbiausia. Visi mamos judesiai priklausė nuo manęs, nes tik aš galėjau jai padėti auginti sesutę.

Gruodžio 24 d. 2001 m.

Niekas nebesakė, kad buvau graži... Tapau tik reikalinga. Vis dar padėjau auginti sesutę. Kūčios pas močiutę - tokios pat. Nors ne, šios kitokios. Jos skyrėsi tuo, kad aš užaugau pakankamai, kad pravirkdyčiau mamą. Po vakarienės aš jai tariau, kad ji griauna man gyvenimą, nes liepia rūpintis sesute, ir kad aš jų abiejų nekenčiu.

Gruodžio 24 d. 2002 m.

Nepadėjau močiutei ruošti Kūčių stalo, nepadėjau mamai prižiūrėti sesers. Gyvenau dėl savęs. Per Kūčias žiūrėjau televizorių ir nesivarginau net pažvelgti šeimos pusėn.

Gruodžio 24 d. 2003 m.

Jutau, kad šios Kūčios buvo kitokios. Aš nepasikeičiau, tai Mama. Ant sofos, žaliu uždangalu, sėdėjau aš, mama sėdėjo viduryje, o iš kito krašto sesutė. Mačiau, kaip mama laiko sesutei uždėjusi ranka ant peties ir šildo jos petį, pabučiuoja į kaktą. Netroškau, kad ji man uždėtų ranką, netroškau, nes būčiau nežinojusi kaip elgtis. Mama pasisuko į mane, pasižiūrėjo, nusišypsojo... Tačiau ne tokia šypsena, mačiau, kad šypsena kitokia... Ačiū Dievui, neuždėjo..

Gruodžio 24 d. 2004 m.

Supratau, kokia tai buvo šypsena...

Gruodžio 24 d. 2005 m.

Mačiau Mamą visiškai kitokią. Ji buvo pavargusi, jos ranka drebėdama buvo uždėta ant sesers peties. Manęs ji nelietė...

Gruodžio 24 d. 2006 m.

Balta palata. Baltas lapas - nieko neatsimenu.

Gruodžio 24 d. 2007 m.

Šv. Kūčios. Visos moterys sėdėjome prie stalo. Valgiau cepelinus, galvą buvau palenkusi taip žemai, kad nesimatytų, kaip rieda ašaros. Cepelinų skonio nejutau, nes kartus/ sūrus gumulas buvo įstrigęs gomuryje. Pajutau Mamos ranką... Nieko nesakiau - tylėjau, tačiau ranka mane nuramino.

Gruodžio 24 d. 2008 m.

Šv. Kūčias švenčiau su savo vaikino šeima, tą vakarą net nepaskambinau paklausti, ar skanūs cepelinai, ar viskas gerai... Grįžusi vėlai vakare namo, ant stalo radau padėtus du cepelinus su grybais ir raštelį:

„Mažute, būk gera, pavalgyk. Ir jei būsi nepavargusi, gal gali ateiti manęs pabučiuoti.
Myliu, Mama“
Nėjau. Norėjau. Nedrįsau.

Gruodžio 24 d. 2009 m.

Šv. Kūčios.Tą kartą sėdėjome trise. Ant stalo buvo trys žvakės, o viduryje sofos - tarpas. Visos trys sėdėjome ir tylėjome. Cepelinai buvo beskoniai, pečiai šalti. Nubėgau nuo stalo, išbėgau į lauką, rėkiau: „Mama, man tavęs reikia!“

Jutau, kaip ant mano pečių krenta snaigės, tačiau jos nešaldė, jutau, kaip mano pečiai ėmė šilti. Jutau, kaip ant pečių susidaro penki pirštai, švelnus delnas, ir kaip vėjas, kuris kitiems būtų buvęs žvarbus - mane glostė. Stovėjau po krentančiu sniegu, kol po 18 praėjusių Kalėdų supratau, kad svarbiausia - Šeima. Parbėgau į kambarį, apkabinau JAS ir tariau: „Man jūsų reikia, myliu Jus“.

Irmina

Parašykite savo istoriją, koks stebuklas jus aplankė per Kalėdas. Pasidalinkite savo džiaugsmu - galbūt jis įkvėps ar padrąsins kitus nudžiuginti artimuosius.

Savo istorijas siųskite mums el.paštu: gyvenimas@delfi.lt iki gruodžio 27 dienos.
Gruodžio 30 d. paskelbsime nugalėtoją, kuriam įteiksime "Trollbeads" dovanų kuponą!

<font color="#6699cc"><strong>Mano stebuklinga kalėdinė istorija XIV </strong></font>
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingiausią žmogų Sovietų Sąjungoje pažadino skambutis, šis sureagavo ne iškart: pasekmės buvo tragiškos (90)

Ankstyvą 1986 m. balandžio 26-osios rytą įvyko viena didžiausių atominių katastrofų...

Palangos bare gavusi sąskaitą nustėro (208)

„Jei nebūčiau pastebėjusi, būčiau tiesiog sumokėjusi daugiau nei reikia, nes padavėjas nei...

Naktinės linksmybės Palangoje: Jonines nurungė priešvestuvinis šėlsmas (1)

Joninių išvakarėse J. Basanavičiaus gatvę užliejusioje minioje buvo galima pastebėti ne vieną...

Kraupiais nusikaltimais pažymėta Vilniaus vieta, kur siautė mokytoju troškęs tapti maniakas (75)

Sostinėje esančio Pasakų parko pavadinimą žino net ir kitoje Lietuvos pusėje gyvenantys...

Atmetęs dar vieną pasiūlymą iš už Atlanto Jasikevičius nesiblaškys – lieka „Žalgiryje“ (289)

Po istorinio sezono su Kauno „Žalgiriu“ 42 metų Šarūnas Jasikevičius vos kelias dienas...

Joninių laužai Kernavėje skelbia: dienos ima trumpėti (12)

Kur švęsti Jonines? Į šį klausimą vienintelį atsakymą žinantys kasmet traukia į Senąją...

Išvardijo, kokios ligos tyko vakarėlių užkandžiuose (4)

Koks vakarėlis, jei ant stalo nėra padėto didžiulio dubens traškučių ir užtepėlių jiems?...

Dramatiška vokiečių pergalė išsaugo pasaulio čempionų kailį incidentas po rungtynių (424)

Šeštadienio vakarą futbolo sirgalių dėmesį kaustė žūtbūtinė titulą ginančių vokiečių...

Septyni Europos nykštukai, kuriuos aplankysite per septynias dienas (8)

Nejaugi nenorėtumėte pasigirti kokią nors valstybę išmaišę skersai ir išilgai? Misija...

Aristokratė, kurią pamilo pats Voltaire’as: aistringa matematikė paviliojo ne tik grožiu, bet ir protu (16)

Emilie du Chatelet buvo talentinga matematikė ir Voltaire’o meilužė. Kartu jie vadovavo Isaaco...