aA
Nemažai porų, atlaikiusių savo pačių patvirtintą vestuvių scenarijų, sako, jog dabar daug dalykų darytų kitaip: pavėlintų ceremoniją, nes 6 valandą ryto važiuoti į kirpyklą buvo tikras siaubas; nebevažiuotų fotografuotis ant piliakalnių, nes ten užlipti su aukštakulniais pasirodė neįmanoma... Kodėl žmonės įsivelia į tokius dalykus?
Vestuvės
© Shutterstock nuotr.

Apie šokimą pagal artimųjų dūdą

Anot M. Valainio, būti kitokiam, išsiskirti iš kitų – tai rizika likti nesuprastam ir pašieptam. „Reikia nemažai ryžto ir drąsos, kad būčiau savimi ir pasielgčiau taip, kaip man ar mums atrodo geriausia. Kadangi vestuvės – tai šventė, kur susirenka daug žmonių, mintys „ką kiti apie mane pagalvos“ gali paralyžiuoti bet kokį saviraiškos judesį. Juk tai, kas įprasta, yra saugu, nes visi taip daro.

Vis dėlto kaina, kurią jaunieji moka už tai, kad kiti gražiai prisimintų judviejų vestuves, gali būti dramatiška – stresas, nuovargis ir liūdesys supratus, kad per šį gyvenimo virsmą daugiau galvojai apie kitus, užuot leidęs sau tuo mėgautis ir džiaugtis...“

Bet kaip negalvosi apie kitus, jei artimieji aktyviai reiškia savo pageidavimus: „Vaikai, kaipgi be kunigo / piršlio...“, „Nežinau, ką pasakys tavo pusbroliai, negavę kvietimo į vestuves...“ ir taip toliau... Kaip porai rasti aukso vidurį tarp savo bei artimųjų poreikių ir ar reikia to aukso vidurio ieškoti apskritai?

M. Valainis sako, kad verta suteikti tėvams progą pasijusti reikšmingiems, prisidedantiems prie vaikų laimės, tačiau klaidinga leisti jiems griežti pirmuoju smuiku – visų pirma tai jaunųjų, o ne jų tėvų šventė. Didžiausia atsakomybė čia tenka jauniesiems, o užduotys nėra iš lengvųjų: tinkamai nubrėžti ribas, sugebėti atsisakyti to, kas nepatinka, korektiškai parodyti, kad lemiamus sprendimus dėl šventės organizavimo priims jaunieji.

„Neretai tėvai ne iš blogos valios, o gerų ketinimų vedami taip pasistengia, jog jauniesiems net koktu darosi: jų būsima šventė virsta ekranu, kuriame artimieji projektuoja savo svajonių vestuves. Ne veltui tautosakoje gyvuoja samprata „meškos paslauga“. Tam, kad šios „paslaugos“ būtų išvengta, jauniesiems būtina sau labai aiškiai įvardinti, kokių vestuvių jie nori. Tuomet kur kas lengviau atsilaikyti prieš artimųjų ar visuomenės spaudimą.“

Apie puotą kaip vertybių veidrodį

Gal jaunųjų elgesys ir jų šventė atspindi tikrąsias poros vertybes? „Be abejonės, – sako M. Valainis ir čia pat priduria: – Net galima perfrazuoti posakį „parodyk man savo draugus ir aš pasakysiu, kas tu“ į „parodyk man savo vestuves, ir aš pasakysiu, kas jūs“. Svarbiausia vyro ir moters gyvenimo šventė (ar bent tokia ji turėtų būti) neabejotinai atskleidžia jaunųjų asmenybės tendencijas. Nors man neatrodo, kad būdamas savo šalies patriotu negali kelti vestuvių užsienyje, tačiau, įvertinus aprangą, vestuvių protokolą, pramogas, iš tiesų galima nemažai pasakyti apie pačius vestuvininkus.“ Po tokio M. Valainio atsakymo paprašau jo pasidalinti įžvalgomis apie vestuves, kuriose man teko dalyvauti. Šventė buvo organizuojama atsižvelgiant tik į jaunosios norus: jaunikis sakėsi visai nenorįs nei dėvėti kostiumo, nei rengti didelio pokylio, o po ceremonijos svečius vaišindamas šampanu gestais parodė, jog visa tai jam stovi skersai gerklės...

„Kyla klausimas, kodėl jaunikis apskritai dalyvauja šioje šventėje? Man artimas požiūris, kad mes ir tik mes kuriame savo gyvenimą, todėl esame už jį atsakingi. Labai lengva atiduoti atsakomybės naštą kitam, maža to, tuomet atsiranda erdvės nepasitenkinimui reikšti. Puiki šio atvejo analogija būtų pilietinė pareiga: jei nėjai balsuoti, kokią teisę turi smerkti išrinktą valdžią? Ir jei esi nepatenkintas savo vestuvėmis, ar gali kaltinti kitą, jog nepakovojai už tai, kad ši šventė vyktų būtent taip, kaip tu nori? Ar turi teisę ieškoti atpirkimo ožių, kai pats išsižadėjai to, kas taip svarbu?“ – sako pašnekovas.

O kaipgi yra su pavardės keitimu? Ar mergautinės pavardės pasilikimas ir vyro pavardės prisidėjimas gali reikšti, jog moteris negali psichologiškai atsisakyti savo ankstesniojo, netekėjusios moters, statuso ar vis dar yra prisirišusi prie šeimos, iš kurios kilo?

„Žinoma, sentimentai mergautinei pavardei tikrai veikia, bet apie tai reikėtų klausti kiekvienos konkrečios moters, nes atvejis atvejui nelygus. Juk, be statuso pasikeitimo, yra ir kitų aspektų, kurie gali lemti moters nenorą keisti pavardę.

Pavyzdžiui, moteris, kurios darbe itin daug reiškia asmens žinomumas, įdėjo daug pastangų tam, kad jos vardas ir pavardė taptų atpažįstami. Natūralu, kad ji gali susidurti su labai nelengva dilema, ką rinktis: tradiciją ar naudą. O sutrumpintos pavardės su neutraliomis galūnėmis – tai bandymas išbristi iš patriarchalinės visuomenės daugiapolio įvairiapuse lygiava paremto visuomenės modelio link.“

Apie vestuvių kišenes

Nors vestuvių planavimui skiriama labai daug pastangų ir pinigų, jaukumo šventėje dažnai pritrūksta. Architektūros psichologai teigia, kad namų jaukumą visų pirma lemia asmeniškos detalės, tad gal trokštantys jaukių vestuvių turėtų pasinaudoti šia taisykle? Pavyzdžiui, vestuvių šventei rinktis ne naują, o porai emociškai labai reikšmingą vietą?

„Visiškai su jumis sutinku, – sako M. Valainis ir pratęsia mintį: Gana skeptiškai žiūriu į materialią vestuvių pusę, o dar skeptiškiau – į didelius pinigus. Klausant pasakojimų apie pompastiškas vestuves, visuomet kyla klausimas: kas tuo norima pasakyti, o gal... paslėpti? Dažnai susiduriame su tėvų bandymu vaikų meilę nusipirkti brangiomis dovanomis. Tai gali būti mėginimai kompensuoti artumo bei palaikymo stoką vaikystėje arba pačių tėvų noras per vaikus išpildyti tai, ko patys norėjo, bet neišgalėjo. Vestuvėms skirdami daug pinigų labai rizikuojame, kad materija užgoš dvasios ugnelę, kad šventė bus akims, o ne sielai.“

Bet dėl finansinių sunkumų vestuves atidėjusias poras kamuoja nesmagūs pamąstymai: „Nejaugi mes tokie užkietėję materialistai, kad negalime susituokti kukliai?“, „Abejoju, ar mums pavyks sutaupyti toms vestuvėms apskritai!“ Kaip įveikti šias abejones?

Anot pašnekovo, abejonė – tai trypčiojimas vietoje. Šį trypčiojimą galima įveikti tik žengiant žingsnį: „Galbūt tas žingsnis nebus visų gražiausias ar prabangiausias, bet tai bus mano žingsnis. O tam reikia turėti bent kiek tvirtesnį psichologinį stuburą, žinoti, ko noriu, ir gebėti nepasiduoti baimei, kad kažkam gali nepatikti tai, ką darau. Savo darbo praktikoje dažnai susiduriu su situacijomis, kuriose žmonės sudeda gyvenimo akcentus netinkamai, o po to gyvena su vidine graužatimi ir dvejone. Tenka konsultuoti moteris, kurios vengia nutraukti santuokas, jau daugelį metų ištiktas komos. Akcentuojamos įvairios priežastys, tačiau dažniausiai gelminė priežastis būna vienatvės baimė. Paradoksalu: bėgdamos nuo vienatvės, jos kaip tik ir atsiduria jos glėbyje.“

Kartais poros, kėlusios vestuves už tėvų pinigus, apsunksta nuo skolos jausmo. Kaip išmokti priimti dovanas? M. Valainis sako, kad padėti gali sveikas dėkingumo jausmas. Tai jokiu būdu nėra duotybė, nes išmokti būti sveikai dėkingam – nelengva užduotis.

„Dažnai kyla noras dėkingumą paslėpti arba, priešingai, pulti į nusižeminimo liūną, apkraunant save bei kitą nejaukumu ar įtampa. Priimant dovanas niekada nevalia pamiršti, kad tiek gavimas, tiek davimas gali suteikti džiaugsmo abiem dalyviams. Nemokėdami priimti, atimsime iš kito nemenką dalį dovanojimo džiaugsmo“, – tikina pašnekovas.

Apie santuokinius poreikius

Vyrų ir moterų santuokiniai poreikiai paaiškėjo po vieno W. Harley tyrimo 1992-aisiais. Pasirodo, moterys tikisi iš vyrų sulaukti švelnumo ir romantikos, galimybės pasišnekėti apie viską, kas nutiko per dieną, sąžiningų ir atvirų santykių, finansinės paramos ir atsidavimo tėvo vaidmeniui. Vyrų lūkesčiai moterų atžvilgiu kitokie – jie tikisi lytinio pasitenkinimo, ištikimos draugijos laisvalaikiu, žavingo patrauklumo, tvarkingos buities ir moralinės paramos.

Anot psichologų, poros, nežinančios vienas kito poreikių, ilgainiui susiduria su problemomis, o bent vienas nuolat nepatenkinamas poreikis žada nesantuokinius ryšius. Tiesa, atlikti tyrimai nepalieka abejonių, jog santuokos tvirtumą lemia poros norėjimas ir mokėjimas derintis vienas prie kito ir gebėjimas tenkinti vienas kito poreikius, primirštant apie savus.

Gegužės mėnesio žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje skaitykite:

Interviu su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite
Pokyčių metas
Kada prasideda tėvystė?
Mamos ir dukros
Testas: kas jums yra mama?
Interviu su aktorėmis Danute Dirginčiūte ir Aurelija Tamulyte
Ką slepia ankstyvieji prisiminimai?
Mano didelės storos lietuviškos vestuvės
Nerimo gniutulai
Turtuolis ir vargšas
Ar galite padėti mesti rūkyti?
Atsikvėpkime ir... įkvėpkime
Kelionės po Indiją epizodai
Sausų pusryčių pergalės istorija

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujų technologijų era: piršto antspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (54)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų antspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (163)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (552)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (44)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (92)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (21)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...

Užkalnis: kuo kvepia laukinė laisvė ir runkeliai iš kioskų? (106)

Bjaurieji amžiai, dar žinomi, kaip pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis, viskas, kas prasideda...

Paaiškėjo pirmoji iš projekto „Šok su žvaigžde“ iškritusi pora ir favoritai (1)

LRT projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviams šis vakaras tapo rimtu išbandymu. Laidos pabaigoje...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (59)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Ekspertai pateikė labiausiai pasiteisinančius patarimus sekso klausimais (12)

Sakote, kad intymus bendravimas jums nekelia jokių problemų? Net atvirkščiai – jis ypač vykęs...