Be to, dalis ligų pakenkia būtent lytiniams organams, nervams ir kraujagyslėms, be kurių neįmanomi lytiniai santykiai ir kurie veikia lytinių hormonų lygį kraujyje.
Štai ligos, mažinančios seksualinį aktyvumą:
1. Širdies ir kraujagyslių ligos, išeminė širdies liga, hipertonija. Šias ligas gydo arterinį spaudimą mažinančiais vaistais. Dėl minėtų ligų sumažėja kraujo pritekėjimas į lytinius organus, lytinis aktas būna sunkesnis.
2. Vėžys. Kartais ši liga paveikia būtent lytinius organus ir turi padarinių lytinių hormonų gamybai, tai prostatos, varpos, kiaušidžių, gimdos ar makšties vėžys.
Apskritai gydant vėžį (ne tik paveikiantį konkrečiai lytinius organus) ligonis gali jausti diskomfortą, jaustis seksualiai nepatrauklus. Be to, chemoterapija, spindulinė terapija – intensyvūs gydymo būdai, ne mažiau skausmingi, nei pats vėžys, galimi ir šalutiniai poveikiai – silpnumas, pykinimas, plaukų slinkimas, bėrimas, svorio pakitimai. Na, o pašalinus krūtį ar kiaušidę, moteriai gali kilti nepasitikėjimas savimi, o tai, savaime suprantama, sutrikdys seksualinį gyvenimą.
3. Insultas. Po jo gali sutrikti ne tik judėjimas. Žmogus gali nebejausti kai kurių kūno dalių, gali atvipti lūpa, paralyžiuotoji kūno dalis gali pasidaryti nebe jautri, gali sutrikti kalbėjimas. Po insulto žmonės dažnai bijo, kad per lytinį aktą vėl patirs insultą. Na, bet su partnerio pagalba galima susidoroti su fiziologinėmis ir psichologinėmis pasekmėmis.
4. Diabetas. Sutrikus kraujotakai, padidėjus cukraus lygiui kraujyje ligoniams gali išsivystyti diabetinė neuropatija, o ji neišvengiamai trukdys lytiniam gyvenimui, nes dėl šios ligos sutrinka kraujotaka bei nervų sistema žemutinėje kūno dalyje.
