aA
Įvairių sričių teoretikai teigia, kad į dabartinės kartos ugdymo procesą pravartu įdiegti kuo daugiau naujųjų technologijų, tačiau mokytojai nelinkę su tuo visiškai sutikti. Jų teigimu, neretai pernelyg įnykę į naujų mokymo metodų paieškas pamirštame pačius vaikus ir jų poreikius.
mergina, mokykla, pamokos
© Fotolia nuotr.

Kalbintų mokytojų teigimu, technologijos tegali tik padėti ugdymo procesui tapti efektyvesniam, tačiau dėl pernelyg didelio jų įsigalėjimo kenčia vaikų motorika, socialiniai įgūdžiai ir požiūris į mokslą.

Vaikai tampa labai vieniši ir nesugeba atsirinkti informacijos

Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, ekonomikos ir technologijų mokytojas Vidas Krištaponis patikino, kad dabartinė vaikų ir paauglių karta yra smalsi, domisi ir naudojasi įvairiomis informacinėmis technologinėmis naujovėmis, tačiau dėl technologijų gausos ir galimybės jomis naudotis vaikai ir paaugliai tampa labiau uždari, vieniši.

„Kai nėra ką veikti vaikai, o vėliau ir paaugliai, pradeda naudotis kompiuteriais, bendrauti internetu. Informacinės visuomenės problema – vis labiau plintantys socialiniai tinklai. Jie niveliuoja žmogaus asmenybę. Vaikai dažnai neatskiria, kuri informacija apie asmenį yra privati, ir ją viešindami susitapatina su kitais. Taip jaunosios kartos visuomenė vis labiau supanašėja, vis labiau įsigali vidutinybės“, - pastebi mokytojas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad naujosios technologijos gali paskatinti vaikus mokytis produktyviau, tačiau patys vaikai to neretai nesupranta, tad šioje vietoje labai svarbus tampa mokytojo vaidmuo.

„Šių laikų sėkmingo mokymosi pagrindas yra ne „kalimas“, o mokėjimas surasti papildomą reikiamą informaciją ir ja pasinaudoti. Šiuo atveju galima viena problema – tinkamos ir teisingos medžiagos suradimas, nes ne visa internete esanti informacija būna teisinga. Mokytojo užduotis yra išmokyti mokinį rasti tinkamą papildomą informaciją. Tai sunkiau vyresnio amžiaus pedagogams, tačiau jaunesnio amžiaus mokytojai įvairias technologijas pamokose naudoja vis labiau“, - patikino V. Krištaponis.

Auga mokytojo vaidmuo

Jam antrino ir Šeduvos gimnazijos technologijų mokytoja ekspertė Inga Hokušienė. Pasak specialistės, dabartinė vaikų karta tikrai nėra nei prarastoji, nei atrastoji – jie tiesiog kitokie, o prie to kitoniškumo mokytojai ir turi prisitaikyti.

„Visais laikais buvo kalėjimu ir jie visuomet buvo pilni. Lygiai taip pat ir visais laikais buvo atradėjų ir šviesulių. Žinoma, dabartinė karta kiek skiriasi – jie nori viską gauti greičiau, čia ir dabar, mūsų karta buvo kiek pakantesnė. Be to, jei jiems reikia atlikti kažkokias konkrečias užduotis, tai sekasi sunkiai. Nors dabar daug kalbama apie technologijų suaktyvėjimą, neretai vaikai su jomis moka tik žaisti ir neišsprendžia net paprasčiausių teksto formatavimo užduočių. Todėl neretai ir mes, tie vadinamieji seniai, galime apšauti jaunuolius technologijų naudojime“, - šyptelėjo mokytoja.

I. Hokušienė pastebi ir tai, kad jau darželinukai nebegali pasigirti gera motorika – jiems sunku kažką lygiai iškirpti ar sulenkti, o vyresni vaikai skundžiasi suprastėjusia atmintimi – užuot užsirašę, jie viską fotografuoja, tad vystosi mažiau atminties dirgiklių.

„Kuo silpnesnė motorika – tuo mažiau vystosi smegenys. Jeigu vaikas nenulaiko tušinuko, ką galime kalbėti apie tolimesnį jo vystymąsi. Dažnai man paprašius nupiešti vieną ar kitą liniją vaikas atšauna, kad koks skirtumas, jei ji centimetru skiriasi nuo pavyzdžio, tačiau vėliau dėl to griūva prekybos centrų stogai. Vaikai nesupranta, kam reikalingas tikslumas. Būna ir tokių, kurie kartais ateina į pamoką su planšete ir šypsosi: mokytoja, daugiau nieko neturiu. Tuomet svarbu nepasimesti ir duoti jam tiek pat darbo, kaip ir kitiems. Šiuolaikinių laikų mokytojas turi būti pasiruošęs viskam”, - pripažino I. Hokušienė.

Nebemokame tinkamai įvertinti mokslo svarbos

Ji pripažino pastebinti, kad mokslas yra vis labiau nuvertinamas. Manoma, kad naujosios technologijos gali pakeisti mokytojus ir mokyklas, tačiau su šiuo požiūriu nesutinka.

„Nenoriu ir nebandau keisti požiūrio į švietimo sistemą, manau, kad dėl to ginčytis – nesąmonė. Mokytojai turi kitokių veiklų ir užsiėmimų. Vaikus stengiuosi motyvuoti pamilti mokomą dalyką asmeniniu pavyzdžiu – ateidama nuo galvos iki kojų apsirengusi savo pačios kurtais drabužiais, aiškindama, kokie svarbūs yra egzaminai ir kiek dar daug jų gyvenime teks patirti. Naujosios technologijos man padeda ugdymo procese, bet tikrai nemanau, kad jos pakeis mokytoją“, - įsitikinusi I. Hokušienė.

Su juo sutiko ir V. Krištaponis, pastebėdamas, kad nors mokslas išsivysčiusiose šalyse yra skatinamas, Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad aukštasis išsilavinimas yra nuvertėjęs, tad ir mokytis po vidurinės – neverta.

„Iš dalies taip yra, nes nemažai jaunų žmonių mokosi aukštojoje mokykloje tik dėl „popieriuko“, t.y. diplomo. Jiems dažnai padeda tėveliai, kurie sutinka mokėti pinigus, kad tik jų vaikas galėtų mokytis, nesvarbu ar jam to reikia. Tai lemia iškreipta aukštojo mokslo sistema, kurią reiktų pertvarkyti. Kita problema – jaunų žmonių emigracija ir mokslai užsienyje. Dažnai populiarūs tarp lietuvių užsienio universitetai tėra kolegijų lygio, todėl net ir grįžęs į Lietuvą jis neranda darbo - jo išsilavinimas netinkamas arba sakoma, kad jis neturi reikiamų kompetencijų. Reikia pasiekti, kad mokiniai galėtų mokytis kaip galima arčiau savo namų“, - įsitikinęs V. Krištaponis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (10)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (42)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (60)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (31)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (380)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Pusės svorio netekusi 60-metė papasakojo, ką patyrė po skrandžio mažinimo operacijos (1)

Naujo sveikatingumo portalo „Kikifit“ rubrikoje „ Sėkmės istorija“ –...

Sukūrė testą, vos per kelias minutes atpažįstantį vėžį: visa paslaptis – ypatingas aukso poveikis (6)

Mokslininkai kuria testą, kurį bus galima pritaikyti siekiant diagnozuoti visų tipų vėžį,...

Erika Vitulskienė: augindama sūnus stengiuosi nekartoti savo mamos padarytos klaidos (44)

„Didžiausias motinystės iššūkis man buvo susitaikyti su tuo, kad vaikams gimus viskas pasirodė...

Netoli Vilniaus žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse, Ukmergės...