Savo pamąstymus, surašytus taisyklinga lietuvių kalba, siųskite el.paštu gyvenimas@delfi.lt iki liepos 23 d. Atrinktus rašinius publikuosime šioje DELFI Gyvenimo skiltyje „Vestuvės“.

Nugalėtojus paskelbsime liepos 25 d.

I vietos nugalėtojo laukia 500 Lt vertės žiedas
II vietos nugalėtojui bus skirtas 300 Lt vertės žiedas
III vietai teks 200 Lt vertės žiedas.

Laimėtojai galės patys išsirinkti jiems patinkančius žiedus.

Volframo karbido žiedai - naujovė Lietuvoje.

SKAITYTOJŲ MINTYS:

P.S. Ilgesni atrinkti rašiniai bus publikuojami atskirai.

***************************************************************

Kodėl verta (arba ne) tuoktis? Tikrai verta, nes meilė turi praeiti visus etapus, kad ji būtų visavertė. Pirmas pasimatymas, pirmas bučinys, pirmas kartas... Susižavėjimas, aistra, aistringa meilė... Draugystė, gyvenimas kartu, sužadėtuvės, santuoka... Visada turi būti pokyčių, kartais ir netikėtų, bet tik ne chaotiškų... Santuoka - reikšmingas ir apgalvotas pokytis, nes du vienas kitą mylintys žmonės nusprendžia būti drauge visą gyvenimą. Žinoma, galima sakyti, kad apsisprendimas būti kartu galimas ir be santuokos, bet jis nėra toks ypatingas įvykis kaip vestuvės, nes sėdėjimas kartu ant sofos negali prilygti stovėjimui šalia prie altoriaus. Tasai ištartas TAIP suvirpina širdį, priverčia susimąstyti, kaip myli savo antrąją pusę ir kokia esi laiminga. Su nekantrumu laukiu akimirkos, kai į mane, pasipuošusią dailia, elegantiška suknele, žvelgs tos nuostabios mylimojo akys ir žadės man, kad gyvensim kartu ilgai ir laimingai. Laikas bėga greitai, jau kitais metais planuojame vestuves, kurių abu laukiame kaip vieno iš svarbiausių gyvenimo įvykių.

Gintarė J.

*****
Santuoka - įsipareigojimas ne tik vienas kitam, bet taip pat valstybei vykdyti šeimos funkcijas su visomis iš šio įsipareigojimo išplaukiančiomis pasekmėmis. Valstybė įstatymais gina sutuoktinių ryšį bei įstatymais įsipareigoja saugoti šeimą. Santuoka yra finansinis įsipareigojimas ir atsakomybė vienas kitam. Sutuoktinių turtas tampa bendru. Santuoka yra priesaika - įsipareigojimas vienas kitam juo dalijasi sutuoktiniai ir jų vaikai. Santuokos ryšių pagrindu kuriami asmeniniai ryšiai su kitais šeimos nariais, giminėmis. Sutuoktiniai sukuria psichologinį saugumą ne tik vienas kitam, bet ir savo vaikams. Šeimoje vaikai išmoksta pasitikėti, mylėti, rūpintis vienas kitu. Vaikams perduodamos vertybės, saugomi papročiai, tradicijos, tikėjimas. Santuokoje gyvenantys yra sveikesni, nes jausdamiesi saugūs jie yra labiau pasitikintys, ramesni, įsipareigoję rūpintis vienas kitu ir padėti vienas kitam. Sumažėja vaikų nusikalstamumo galimybė, visuomenė tampa saugesnė...

Renata L.

******
Manau, kad 100 procentų verta tuoktis, jeigu: žmonės yra įsitikinę, kad nori gyventi visą likusį gyvenimą kartu. Nekalbu apie tuos kvailus atvejus, kai tuokiasi iš „reikalo“ ir po to dėl dar kažkokių reikalų labai greit išsiskiria. Neslėpsiu, kad esu ištekėjusi vos metus, dar neturime jokių „reikalų“. Žinoma, čia juokauju - nesu prieš vaikus. Priešingai, labai juos myliu ir norėsiu netolimoje ateityje jų turėti. Tačiau kalba ne apie tai - visgi kodėl verta tuoktis? Manau, verta dėl daugelio priežasčių. Nesutinku su tais, kurie mano, jog vedybos skirtos ir reikalingos tik moterims. Vyrams jų reikia ne ką mažiau.

Mūsų atveju vedybos ir šeimos statusas mus padarė brandesniais net aplinkinių atžvilgiu. Vedęs vyras daug patikimesnis darbe - jis juk turi šeimą yra atsakingas, o ne šiaip koks vėjavaikis ar užsisėdėjęs senbernis. Ištekėjusi moteris - taip pat atrodo protingesnė ir labiau patirties turinti. Ji juk žmona - labiau žino, kaip vienu ar kitu atveju pasielgti. Tų gerųjų santuokos pusių yra labai labai daug - tiesiog tie, kurie to nepatyrė, ar jiems nenusisekė santuokos, to nesupras. Apie gyvenimą kartu ne santuokoje - ne man moralizuoti. Tiesiog vienas dėdė teisingai pasakė, kad viskas dėvisi.

Jei nenorite pirkti panaudoto daikto, norėsite panaudoto vyro ar moters? Neatsakingai žvelgiant į santykius gyvenant drauge su galimybe bet kada išeiti savais keliais, dažnai būna per skaudžios pasekmės - gaila ir laiko ir kitų praleistų galimybių, todėl, manau, kurti šeimą būtina. Su vyrų kartu esame jau penkti metai. Dabar atrodo gaila, kad susituokėme tik pernai - dabar būtumėme skaičiavę ne pirmus vedybinio gyvenimo metus. Vestuvės nėra gyvenimo šventė - tai šventė į gyvenimą :) Todėl drąsiai sakau, kad tuoktis verta, jei šalia jūsų yra mylimas ir mylintis žmogus.

Lina

*****
Tuoktis verta, nes: visą draugystės laikotarpį mergina visiem pristatoma kaip sugyventinė (kaip kažkokia laikina gyventoja), meilužė (kaip vienos nakties mergaitė), draugė (kuriais dažniausiai būname jaunystėje arba kai žaidėm smėlio dėžei), tad jei po ilgos draugystės, kuri trunka tris metus ir daugiau, mergina vis dar leidžia sau užimti tik šį statusą, vadinasi, ji savęs negerbia ir savęs nemyli, jei kitam žmogui sutinka būti tik sugyventinė, tik laikina gyventoja, tik smėlio dėžės drauge, o ne žmona, kurios statusą visi aplinkiniai gerbia. Kai kiti gerbia, ir pati pradedi save kitaip vertinti.

Toma

*******

Kodėl vieni žmonės gyvena santuokoje o kiti ne? Kadangi kiekvienam skirtingai, tai ir atsakymu bus daug. Pasiremsiu savo nuomone šiuo klausimu (ar verta ar ne tuoktis).

Suprasti kitą žmogų praktiškai iki galo labai sunku. Būtent tai neleidžia mums žinoti įvairių dalykų, orientuotų į ateitį. Tarkime, mes nežinome, kaip mums kartu seksis auginti vaikus, nežinome, kaip galėsime taikstytis su tuo, jog esame skirtingi žmonės su skirtingais pomėgiais, nežinome kaip gi bus ateityje. Niekas nežino, kaip santykiai klostysis ateityje. Žmonės keičiasi kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną mes vis daugiau suprantame apie kitus žmones ir keičiamės patys. Pasakyti, ar aš norėsiu būti su tuo žmogumi po, tarkime, keletos metų yra neįmanoma. Priimant, jog skirtingų žmonių pasaulyje yra milijardai, surasti sau tinkamą nieko apie jį nežinant yra tiesiog tikimybės.

Nežinau, ar verta tuoktis, kai nežinai, ar nestatai savo bei kito žmogaus gyvenimo ant kortos. Tai gal, sakyčiau, tiesiog vertėtų nesituokti. Gi, jei nesusituoksime, ar negalėsime gyventi drauge? Kam dar tas tušinukas, lapas popieriaus kažkoks ir ceremonija bažnyčioje. Ne ceremonijoje meilės esmė, o dar juk ir rizikuojame.

Padarę tokias rimtas išvadas apie santuoką bei su ja susijusias tikimybes turime ušduoti klausimą: kodėl žmonės tuokiasi? Šiuo atveju kalba neina apie tai, kodėl žmonės myli vienas kitą. Kalba eina apie tai, kodėl žmonės tuokiasi. Keista, bet jeigu myli, tai myli. Santuoka įvyksta širdyje. Galbūt, kai bijai prarasti kitą, nori jį pririšti prie savęs. Galbūt taip yra todėl, kad aklai laikomasi socialinių normų, nes kitaip „blogai“. Galbūt jaunavedžiai tiesiog krikščionys. Galbūt kažkas nori išsaugoti savo pavardę.

Nežinau, kaip yra, bet nei vienam iš variantų nematau priežasties santuokai. Manau, jog apskritai santuoka priklauso ne nuo meilės kiekio, bet nuo asmeninių pažiūrų (nebent būsima žmona verčia vyrą paklusti ir tuoktis bažnyčioje) kaip ir (beje) daugelis kitų dalykų šiame gyvenime.

Išvada (pagal mano argumentus) tokia, jog tuoktis neverta, nes santuokoje nėra nieko - tik baimė (prarasti numylėtinį, išsaugoti pavardę ir kt.), o taip pat nieko, kas prisideda prie meilės sustiprinimo. Verta šiame gyvenime išnaudoti savo laiką kaip galima svariau ir nežaisti su gyvenimu pokerio.

Šarnas V.

******

Kodėl verta tuoktis? šį klausimą girdžiu iš savo draugo, kai tik vyksta kokia diskusija ar laida per TV apie vestuves. Ir kaskart jisai nusiteikęs prieš vestuves, kad jos nereikalingos, kad neverta lesti pinigų, kad gerai ir taip, kaip yra.

Aš tuokčiausi su mylimu žmogumi tik dėl to, kad myliu labai tą žmogų, ne dėl kitų, ne dėl bobučių, ir net ne dėl vaiko. Nors tai palengvintų visus popierizmus, kai tik vaikelis atsirastų.

Žmonos statusas mane pakeltų aukščiau visų merginų, jausčiausi gerbiama, pripažinta visų žmonių akivaizdoje, kad „štai šią merginą aš myliu iš visų labiausiai, kad jinai man viskas pasaulyje“.

Irena

*****

Tuoktis verta, nes:

- parodai visiems, jog jau atradai žmogų, kuris taps tavo teisėtu vyru/žmona, ir kad esi apsisprendęs bei neabejoji savo pasirinkimu.

- nepasilieki taip vadinamo ATSARGINIO IŠĖJIMO - kai esi nesusituokęs, susipykai, apsisukai ant kulno ir išėjai, kaip toj dainoj: lagaminą kraunu, tyliai iškeliauju. O susipykus su teisėtu sutuoktiniu suvoki, kad vienintelis kelias yra susitaikymas, nes pykčiai niekur neveda, todėl ieškoma kompromiso.

- moteris, ypač besilaukianti, jaučiasi saugesnė būdama žmona, negu sugyventinė ar gyvenimo draugė. Ir nereikia vėliau vaikams aiškinti, kodėl mamytės pavardė kitokia nei tėvelio.

- net didžiausi santuokos skeptikai pripažįsta, kad po santuokos ceremonijos bažnyčioje ar metrikacijoje jaučiasi kitaip nei draugystės periodu. Santykiuose atsiranda daugiau atsakomybės, norisi labiau saugoti, rūpintis ir labiau globoti savo žmoną/vyrą. Meilė tarsi pereina į kitą stadiją, juk davei priesaiką savo antrai pusei.

- pasikeičia ne tik tarpusavio požiūris į vienas kitą, bet ir po vestuvių aplinkiniai pradeda kitaip žiūrėti į susituokusią porą. Tampama nebe vaikinu ar mergina, o ŠEIMA.

Aistė

******

Tuoktis tikrai verta, nors antspaudas pase iš tikrųjų nereiškia nieko. Tačiau svarbus yra „procesas“ bažnyčioje. Daugelis žmonių mano ir tiki, jog juos sutuokia kunigas, tačiau tiesa yra ta, kad vyras ir žmona sutuokia vienas kitą. Priesaiką „Aš, imu Tave, savo vyru (žmona) ir prisiekiu visada būti Tau ištikima (-as): kai laimė lydės ar vargas suspaus, kai sveikata tvers ar ligos suims, - visą gyvenimą Tave mylėsiu ir gerbsiu. Te padeda man Dievas“. Tiek vyras, tiek žmona vienas kitam pasako patys, o kunigas juos vėliau palaimina ir tiesiog „padeda“ visame šiame procese. Todėl nuomonė, kad santuoka yra tik formalumas yra labai neteisinga, nes žmogus prieš Dievą pasakantis šiuos žodžius vėliau juos ir įgyvendina.

Be to, nesusituokusi pora negali vadinti vienas kito vyro ir žmona, o šiam statusui yra reikalinga santuoka. Taip pat, tai būtų labai geras pavyzdys vaikams ir vertybių puoselėjimas, kurios jau yra užmirštos ir nuvalkiotos. O jei mes norime kažką pakeisti, visų pirma reikia pasikeisti pačiam :)

Karolina N.

*******

Šiuolaikinėje visuomenėje kylantis dviprasmis klausimas: verta ar neverta tuoktis, sukelia diskusijų audras. Vieni bando moralizuoti, kalbėti apie atsakomybės jausmą arba visuomenės neigiamą arba teigiamą požiūrį, kiti tvirtina, kad santuoka nieko nekeičia, svarbu ryšys ir supratimas, treti mąsto, kad šventės organizavimas, tai pinigų ir laiko švaistymas. Aš norėčiau apie santuoką kalbėti tik iš jaunavedžių pusės ir, kad ne šventė suteikia džiaugsmo, o kaip tik atvirkščiai – kylantis pasitenkinimas po šventės, drįsčiau teigti, net apimanti euforija, kai mylėjus ir draugavus su žmogumi eilę metų, su kuriuo kalbėta ir aptarta santuoka šimtą kartų kai nebuvo abejonės, kad tai tas žmogus. Ir kai nukrenta visi organizaciniai rūpesčiai, pasibaigia svajos ir mintyse planuoti scenarijai viskas aplinkui nurimsta ir lieki tik su savo mylimu žmogumi – nelieka abejonės, kad tuoktis verta. Ir man gali milijonas žmonių sakyti, kad jiems gera gyventi susidėjus ir santuoka nieko nekeičia, aš tiesiog atsakyčiau, kad jie nebuvo susituokę...

Aina N.

******

Kodėl verta (arba ne) tuoktis?! Geras klausimas. Bet aš tik už vestuves, jei du mylintys žmonės yra tam pasiruošę. Nes tik po vestuvių atsiranda žodis „mes“.

Indrė :)

*****

Kiekvienas į šį klausimą turi savo atsakymą, tačiau mano atsakymas – Taip, pasižadu Tave mylėti visą gyvenimą, laimėje ir nelaimėje, džiaugsme ir liūdesyje, sveikatoje ir ligoje. Tikrai verta ištarti šiuos žodžius Dievo akivaizdoje ir matyti savo vyro akyse ašaros krislelį, kuris tarsi koks išdavikas liudija, kad tai kur kas daugiau nei tik gyvenimas kartu, kad ši akimirka įamžino naują ir prasmingą gyvenimo etapą – šeimą.

Argumentai už paprasti: santuoka yra vienas iš gyvenimo etapų, kurį turėtų pereiti kiekvienas žmogus;
santuoka įprasmina dviejų žmonių meilę;
santuoka įpareigoja jausti atsakomybę vienas kitam ir ne taip lengvabūdiškai žvelgti į gyvenimą;
santuoka išmoko įsiklausyti, suprasti, prisitaikyti ir gerbti vienas kitą; santuokoje gimę vaikai yra ramesni ir saugesni savo ateitimi; santuoka suteikia sparnus ir joje žmonės tiesiog laimingesni.

Į argumentus, kodėl nereikėtų tuoktis, iš kurių populiariausi yra tokie kaip: „santuoka - tai tik antspaudas pase, kuris nieko nekeičia“ ir „santuoka – tai baimė prarasti žmogų“ būtų galima atsakyti užduodant klausimą pačiam sau – jei atspaudas pase nieko nekeičia, tai kodėl taip baisu jį kažkuriems iš mūsų užsidėti? Juk tai tik antspaudas.

O gal šalia tiesiog ne tas žmogus, kad baisu sugadinti pasą visam gyvenimui? Santuoka neprirakina šalia žmogaus, bet kada galima uždaryti duris, tačiau santuokoje gyvenantys žmonės neina lengviausiu keliu, o ieško kompromisų ir išbando naujus kelius...kartu.

Danutė

******

Tuoktis ar ne? Šis klausimas vis dar vargina daugelį vyrų ir moterų, reikalauja gilių minčių, apmąstymų, argumentų už ar prieš, o reziumė vistiek neprieinama vieningos išvados. Tačiau iš tiesų pakanka tik kelių argumentų, kurie padės atsakyti į šį iš tikrųjų visai paprastą klausimą. Taigi tuoktis verta, nes:

1. vyrams verta vesti, nes jei gaus gerą žmoną, bus laimingas, jei ne, taps filosofu;
2. tuoktis verta, nes vedybos kaip šampanas, vyras geria, o žmona putoja;
3. tuoktis verta, nes šeimyniniai barniai ir muštynės padeda išvengti monotonijos.

Šios trys taisyklės padės žengti žingsnius prie altoriaus tiems, kurie bijo, jog susituokus gyvenimas taps buitiškas ir nuobodus. Tad jei nėra kitų baimių tuoktis, būtinai vesk ar tekėk!

Dar neištekėjusi, bet audringą šeimyninį gyvenimą gyvenanti mama Miglė.

Tuoktis ar ne, priklauso nuo to, kaip žiūrima į vertybes ir nebūtinai tos vertybės turi būti tik dviejų žmonių reikalas... Jeigu merginos ar vaikino tėvai tik už gyvenimą santuokoje, manau, vaikai gerbdami juos turėtų priimti šį sakramentą, nors patiems jaunuoliams tas gal ir neturi didelės reikšmės, bet už tai jausis visaverčiais prieš tėvus. Yra ir daug kitų aspektų, pvz., statusas visuomenėje. Galbūt darbdaviai rimčiau vertina žmogų, kuris yra vedęs, nes iš karto kyla asociacijos, jog žmogus atsakingas, o ši vertybė svarbi ne tik šeimoje, bet ir karjeroje. O ar santuoka yra, ar ne, manau, nesikeičia nei meilės, nei pagarbos jausmas vienas kitam, tiesiog priklauso kaip pora sutaria šiuo klausimu ir ką asmeniškai jiems tai reiškia, o mano nuomone, jog tai yra labiau socialinis dalykas, negu moralinis.

******
Vaiką pagimdei, užauginai, į mokyklą išleidai, į darbą nuėjai, į parduotuvę užbėgai, namus susitvarkei, vaikų namų darbus patikrinai, vakarienę pagaminai, visus pamaitinai, indus išplovei, drabužius išlyginai, grindis išvalei, vyrą pamylėjai, darže pasikapstei, gėrybių primarinavai ir viskas. Ir daugiau visą dieną LAISVA!

Ir čia tik dalis santuokoje gyvenančios moters darbų.

Taigi, ar dėl to verta tuoktis?.. :))))

Vaida Š.

*******

Tuoktis verta, kitaip ir negali būti. Tai ne tik šventė giminėms ir draugams, tai yra gerokai daugiau. Kai tu gali jausti mylimo žmogaus atsidavimą tau, kad jis tave pasirinko ne kaip sugyventinę (žinoma, nieko nėra tame blogo), bet sutuoktinė juk skamba gražiau :).

Tai lyg visos meilės istorijos įprasminimas, pasiektas aukščiausias taškas. Tik niekada nereikia skubėti, nes skubotos, impulsyvios ir neapgalvotos santuokos dažnai baigiasi skyrybomis.

Vaikelio gimimas ir augimas visavertėje šeimoje taip pat atsispindi jo poelgiuose, jo drąsume, mokėjime laisvai bendrauti su aplinkiniais. Šių savybių vaikas pasiima iš jį auginančios tvirtos šeimos, kurioje nėra baimės išsilakstyti į skirtingas šalis.

Vedęs vyras visuomenėje priimamas kaip atsakingas asmuo, jam skiriama daug didesnė aplinkinių pagarba, ko kartais negalima pasakyti apie santuokos saitais nesusietą vyrą. Dažnai į tokius žiūrima, kaip į „vakarėlių liūtus"“ir laisvo gyvenimo mėgėjus.

Sakyčiau, kad meilė yra kaip tortas, o santuoka yra ta vyšnaitė, kuri padaro tortą visiškai tobulą, skanų ir nepakartojamą...

Živilė I.

*********
Ar verta tuoktis?..

Verta, jei Jūs mylite vienas kitą, jei Jūsų santykiai geri, jei norite patvirtinti savo santykius prieš Dievą, jei Jūs planuojate šeimą, jei turite ar planuojate įsigyti bendrą turtą, jei turite vestuvėms lėšų, jei Jūsų artimieji ir draugai to Jums linki, bei tikisi. Jei į visus šiuos klausimus/teiginius atsakote: "TAIP", kuo skubiau ruoškitės vestuvėms!!! Tikėtina, kad gyvensite ilgai ir laimingai kaip pasakoje :)

Neverta, jei kiekvieną dieną pykstatės, jei neįsivaizduojate kaip gyvensite po n metų kartu, jei santuokos nori tik viena pusė, jei nesate tikras, kad tai Jūsų antroji pusė, jei nėra tikros, nuoširdžios meilės.

Nes visgi kiekvienas žmogus nori būti mylimas ir laimingas, o tai pasiekiama tik atradus savo tikrąją antrąją puselę.

Visiems sėkmės, gražių vestuvių arba naujos meilės, vedančios link jų!

Dovilė

**********

Visu pirma, santuoka - svarbiausias įrodymas patiems sau! Vieni tuokiasi po pusmečio, kiti delsia ir 10 metų. Kiekvienas atvejis unikalus ir nenuspėjamas! Vieniems santuoka saugumo jausmas, statuso pasikeitimas, kitiems - tradicija, kurios būtinai turi laikytis, tretiems - ilgai lauktas ir puoselėtas meilės įrodymas prieš visus ir noras šiuo džiaugsmu dalintis su visais kartu!

Vestuvės - nepakartojama dviejų žmonių gyvenimo šventė, vestuvių priesaika - šilčiausių bei širdies gelmes suvirpinančiu žodžių pripažinimas bei pasižadėjimas vienas kitam, vestuvinis žiedas -
tauriausias meilės simbolis!

Nepakartojamas jausmas matyti aplinkinių iš laimės spindinčias akis, išgirsti pačius gražiausius sveikinimus bei linkėjimus! O ką jau kalbėti apie nuostabiausius žodžius iš ryto: „Labas rytas, žmonele!“

M.V.

**********

Vieniems santuoka tarsi svajonė, kitiems tarsi bulvių maišas ant pečių. Negalima teigti, verta ar ne tuoktis, nes tai dviejų žmonių reikalas, tik jie patys nusprendžia kaip toliau gyventi. Taip, kai kas dabar paprieštarautų ir sakytų, bažnyčia, Lietuvos įstatymai ir panašiai...

Tačiau dabar juk mes jau gyvename visai kitokiame pasaulyje, kur susipina daug skirtingų nuomonių, žmonių bei požiūrių, todėl ir santuoka vieniems svajonių išsipildymas, o kitiems pakanka tiesiog bendro kartu gyvenimo, o kai supras, kad tam atėjo laikas ir patys kaip asmenybės bus subrendusios ir pilnos", tada galės ir tuoktis.
Svarbiausia neskubėti!!! Prasmingų ir ilgaamžių santuokų...

Rasa V.

***********

Kodėl verta tuoktis? Todėl,kad mes ir mūsų vaikai jaustumėmės saugiai. Juk tai suteikia saugumo jausmą,nes šeimą gina įstatymai. Mūsų vaikai jaučiasi saugūs ir Jiems nekyla nereikalingų klausimų. Tai pat tu dar 100 kartų pagalvosi ar verta skirtis prieš išeinant visam laikui.Manau ir vadintis žmona ar vyru yra prasmingiau nei sugyventinis- (ė).Aišku tai ne visada išgelbėja nuo skyrybų, juk pagal statistiką kas antras šeima skiriasi.Bet reikia tikėti, kad kažkam padeda ir sustoti pagalvoti....gal neverta...Juk tobulu nėra.....Mes nežinome oficialios statistikos kiek išsiskiria ilgamečių sugyventinių, tad ir teikti negalime,kad santuoka griauna santykius ir tuoktis neverta. Juk šeima tai rimtas įsipareigojimas. Kiekvienas prieš kurdamas šeimą rimtai apsvarsto visus už ir prieš.

Justina P.

*******

Kodėl verta tuoktis?

Ar verta tuoktis? Taip. Bet tik tada taip, kai teisingai atsakyta į klausimą: Kada verta tuoktis? Jeigu aš sakau „myliu“ kai man gera, tuomet dar ne laikas. Meilė - kuomet nori, kad tavo mylimąjam būtų
gera, kuomet džiugina tavo poelgiai ir tave, ir tavo artimuosius.

Tuomet laikas. Tuomet tuoktuvės neprieštarauja savo prasmei ir būna vertingos. Aš tave vedu, nes man nekyla abejoniu Savo jausmais, as esu laimingas, kuomet galiu Tave matyti laiminga kiekvieną dieną. Aš teku, nes aš laiminga gyvendama tau, manyje užtenka jausmo "dėl Tavęs" ir ... Drauge mes jaučiame ramybę, vienybę ir palaimą ir mūsų meilės tiek, kad užtenka dalintis.... su savo vaikais, artimaisiais... Ir jeigu žmonės isdrįsta pasakyti šiuos žodžius, nebūtinai prie altoriaus
ir nebūtinai santuokos rūmuose - jie susituokia - kol kitoks jausmas neiškirs juos. Visa kita - ne tuoktuves... gal vestuvės... bet ne TUOKTUVĖS. Abipusė meilė tokia stipri, kad tuoktuvės paprastai
nebyra... Todėl tikrai verta.

Sutuoktinė

*************

Santuoka - ne tik dviejų žmonių meilės įamžinimas, bet kartu didžiulė šventė jaunavedžių šeimoms bei draugams. Žmonėms, kurie vis gyvenimą tave supo ir lydėjo, kurie džiaugiasi kartu su tavimi, nes tu suradai pilnatvę su mylimuoju (-ąja).

Manau, kad žmonės, ketinantys tuoktis, jau būna tai padarę savo pačių širdyse, galbūt dėl to kartais ir atsisakoma oficialių vestuvių. Bet padaryti tai oficialiai nėra kažkas sunkaus. Kam atimti progą iš vienišiaus Antano pasižvalgyti į dailias pamerges? Kam atimti progą iš žilų senelių sudalyvauti galbūt jau paskutiniuose savo šokiuose? Kam atimti progą iš dėdės Juozo apginti daugiausiai „pakeliančio" titulą?

Kam atimti progą pažiūrėti į buvusius klasiokus - žmones, kuriuos su kostiumais matei tik per išleistuves? Visi šie žmonės - tai tarsi jaunavedžių palyda šlovinant pati tauriausią jausmą - dviejų žmonių meilę. Santuoka - tai nėra tai, kas tarsi užtikrina kad niekada neišsiskirsi, ar kažkoks įrodymas kad tikrai myli.

Gyvenimas santuokoje - tai viena iš DIDŽIAUSIŲ GYVENIMO PROGŲ, tad jei jau ši proga neverta įamžinimo, kažin kokia tada verta? Svarbu nepamiršti, kad šią progą reikia švęsti ne tik per balių, tačiau ir visą likusį gyvenimą... tai kas pasakė, kad tuoktis neverta?

Pasirašo jaunikis

*****************

Nesibaigiančių diskusijų klausimėliai: tuoktis ar ne, civilinė santuoka ar bažnytinė, ar gyvenimas drauge be santuokos. Manau tai kiekvieno pasirinkimas ir tas pasirinkimas turėtų būti pripažįstamas ir gerbiamas.

Mano asmeninė nuomonė (kaip ir mano vyro) - tuoktis tikrai vertėtų. Ir ne todėl, kad taip daugumos priimta, kad pati gamta rodo pavyzdį, ar kad atsiranda noras ar poreikis po savęs kažką palikti... .

Mums su vyru svarbiausia yra tai:

- kad už mėnesio mūsų bendro gyvenimo 30-metis ir tikrai ne vieną aukštesnį slenkstį reikėjo perlipti;

- kad užaugintos ir ištekėjusios jau abi dukros (pirmoji ištekėjo prieš 7 metus-bažnytinė santuoka, o užvakar, liepos 17 ištekėjo antroji dukra po penkerių gyvenimo drauge su žentu metų (civilinė santuoka);

- kad šauniai atšventėme ne visai tradicines sutuoktuves ir po praėjusio pokylio ir šokių dar jaučiasi nuovargis, bet visų veidai švyti laime;

- kad turime du šaunius žentus;

- kad be galo mylime ir džiaugiamės anūkėlėmis - pirmosios dukros atžalomis;

- kad anūkėlių ištarti - seneliuk, seneliuk - skamba kaip gražiausia muzika ir nieko nėra švelniau už mažų rankyčių apkabinimą;

- kad nėra nieko mielesnio, kaip iš vyro išgirsti žodžius: „Ką aš be tavęs daryčiau, kaip gyvenčiau“;

- kad vienam išvykus, net ir vienai dienai, namuose – nyku, kažko trūksta...

O visa tai ir yra meilė, ir abipusis supratimas, ir pagarba, ir svarbiausia pagailėjimas vienas kito.

Ir vargu bau ar visa tai būtų, jei nebūtų to antspaudo pase, jei nebūtume susituokę. To linkiu savo dukroms ir žentams, ir anūkėlėms, ir anūkėliams...


Roma M.

***********

Kodėl verta, arba ne tuoktis? Šis klausimas mano viduje kelia mažytį susierzinimą, nes mano supratimu užduodamas "neteisingai". Manau, reiktų klausti kodėl du žmonės, nusprendžia tuoktis, arba gyventi kartu be santuokos. Nenagrinėsiu nei finansinių, nei socialinių aspektų, nesigilinsiu į vaikų saugumo klausimą, esant jų tėveliams santuokoje, ar gyvenant tiesiog kartu. Apie tai labai daug kalbėta įvairiuose straipsniuose, nagrinėta, nieko naujo nepasakysiu...

Pamenu, vaikystėje močiutės ir savo rimtą mergaitišką pokalbį, ji sakė: „Kai vyras myli ir gerbia savo moterį, jis kuo greičiau nori padaryti ją sava - žmona. Štai taip aš žinojau ir supratau jau nuo vaikystės. Santuoka - man tai įsipareigojimas prieš save ir mylimą žmogų, nešti ir puoselėti tai, ką turim ir jaučiam dabar: meilę, pagarbą, atsakomybę.

Berašydama skubu paskambinti mylimajam ir iškart klausiu:
- Sakyk, kodėl tu nori mane vesti? Gal pradžioj tiesiog taip reiktų pabandyti...? - provokuoju...
- Kas čia per klausimas? - nustebęs, bet linksmas,- nes myliu tave ir gerbiu ir noriu su tavim kurti šeimą.
- Galim visa tai daryti be santuokos, ar ne?
- Galim, - jau rimtai, tik nenoriu pristatinėti tavęs "čia mano gyvenimo draugė", "sugyventinė", netgi "vaikų mama", noriu išdidžiai sakyti "čia mano žmona".
- Ir kaip tu toks "teisingas" užaugai? - toliau nerimtai užduodu rimtus klausimus.
- Žinai, man dar vaikystėje tėvai įskiepijo: jei myli moterį, turi ją vesti. Kitaip aš nesuprantu.
Taigi, tuoktis ar ne, kiekvienos poros asmeninis reikalas, verta ar ne? Vertę galima nustatyti tik savo vidumi, vertybių supratimu, ir požiūriu į santuoką.

Jurgita

**************

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)