Kodėl nėra taip, kad vieni tyliai graužtų morką, o kiti su tokia pačia ramybe kirstų mėsos kepsnį? Bet kur tau: skirtingų mitybos mokyklų šalininkai atvirai niekina vieni kitus, šnairuoja į savo užstalės kaimynus ir apsiputoję gali įrodinėti savo tiesas.
„Neduok Dieve, kolektyve užsimenu, kad mėginu sulieknėti“, - skundžiasi viena bičiulė Vika. – Aplinkiniai šią žinią iš karto suvokia kaip iššūkį. Kolegos pradeda vaišinti saldumynais, vienas draugas tarsi tarp kitko „visiems“ nuperka alaus ir bulvių traškučių“.
Galima pateikti ir kitą pavyzdį. Viena pažįstama lieknėja nuo tos dienos, kai fizinio lavinimo mokytojas uždraudė jai lipti virve: „Nelipk virve, ji ne geležinė!“. Dabar niekam nešauna į galvą nuolat su antsvoriu kovojančiai moteriškei pasiūlyti ką nors riebesnio už agurką. Tačiau tai nereiškia, kad jai pasisekė su aplinkiniais – tiesiog artimiesiems nereikėjo taikytis prie staigiai pasikeitusių įpročių.
Psichologai tvirtina: kai vienas kolektyvo (šeimos, draugų kompanijos) narys mėgina netikėtai keisti įpročius, sukrėtimą patiria visa sistema, stresą ir disbalansą patiria visi jos nariai.
Pamėginkite pažvelgti į situaciją aplinkinių akimis. Įsivaizduokite, kad su draugais ateinate į restoraną. Staiga tavo vyras pareiškia, kad artmiausias dvi savaites planuoja badauti gydymosi tikslais ir užsisako tik stiklinę šalto vandens. Toks jo poelgis veikiausiai nesulauks pritariančio jūsų linktelėjimo. Jūs, kaip ir kiti bičiuliai, veikiausiai patirsite šoką, kurį sukels būtent nusistovėjusios tradicijos sulaužymas.
Kuo geriau pažįsti žmogų ir kuo esi labiau prie jo prisirišęs, tuo didesnį norą priešintis sukels nauji jo įpročiai. „Kam reikia kažką keisti? O jei bus tik blogiau?“, - kužda vidinis balsas. Be šoko, bus jaučiama nuoskauda („Kodėl jis nepasakė anksčiau?“) ir netgi pavydas („Kodėl man pačiai nešovė tokia mintis?“, o, galbūt, jūs jau mėginote badauti, tačiau jau kitą dieną viską metėte?).
Gydytojų dietologų teigimu, labai dažnai aplinkiniai priešinasi kitokiai mitybos sistemai vien dėl to, kad mūsų principai įpareigoja juos lygiuotis į naujus įpročius. Nepatogu valgyti trečią gabaliuką torto, jei šalimais sėdintis žmogus jo visai neima į burną ir puikiai atrodo. Taigi neigiamų emocijų ištakos aiškios, o kovos būdai su jomis priklauso nuo kai kurių niuansų.
Gundymas. Tradicinės frazės: „Nuo vieno kąsnelio nepapilnėsi!“, „Tai dietinis produktas“ ir kt.
Artimiesiems ir draugams kartais atrodo, kad tavo nauji mitybos principai tėra užgaida, kurią galima išgydyti vienu šaukšteliu mamytės maistelio. Atsilaikyti prieš pagundas padės tvirtas nusiteikimas ir mandagumas: „Ačiū, aš žinau, kad salotos labai skanios, bet paragausiu jų vėliau“.
Nori visiškai apsidrausti nuo artimųjų gundymo maistu? Paprašyk jų tave palaikyti: „Taip norėčiau pabandyti tris mėnesius pagyventi be saldumynų, bet nesu tikra, ar užteks jėgų. Ar man padėsite?“. Paaiškink aplinkiniams savo elgesio motyvus („Noriu apsivalyti nuo toksinų“, „Trokštu įtilpti į senus džinsus“), ir žmonės labiau tave supras, net jei jiems tavo mitybos taisyklės bus svetimos.
Įveikti pagundas padės ir senas geras metodas: kaskart, kai ranka tiesis prie uždrausto vaisiaus, prisimink, dėl ko nusprendei pakeisti savo gyvenimo būdą ir kokios premijos tavęs už tai laukia. Kuo dažniau įsivaizduok liūdnas veršelio akis, liekną Gwyneth Platrow, vilkinčios bikiniu, figūrą ar savo daktaro veidą – tai padės įveikti silpnumo protrūkius.
Gąsdinimas pablogėjusia sveikata. Tradicinės frazės: „Tapai panaši į skeletą“, „Lieknėjimas kenkia sveikatai“ ir kt.
Didžiosios Britanijos mokslininkai sugeba įrodyti bet ką: jų ataskaitose galima aptikti ir tai, kad karveliai duoda daug naudos, ir tai, kad jie gali žudyti. Panašiai elgiasi ir tie žmonės, kurie pradeda diskutuoti apie mitybą. Pažįstama marketingo specialistė Ana pasakojo: „Kai kolegos pradeda aiškinti, kad valgant ant garų virtas daržoves galima prisišaukti osteoporozę, aš pradedu skaityti paskaitą apie cholesterolį. Tokios diskusijos greitai tampa beprasmės, be to, niekam nepakelia nuotaikos“.
Psichologai tokią taktiką patvirtina tik iš dalies: „Sprendžiant iš karų dėl religijos, mėginti ką nors įtikinti savo tiesomis yra beprasmiška. Palikusi patiems aplinkiniams spręsti, priimti tave kitokią, ar ne, tuo pačiu pamatysi, kurie iš jų gali ir nori su tavimi toliau bendrauti. Svarbiausia, pačiai suprasti, kodėl tau reikalingi nauji įpročiai“.
Susierzinimas. Tradicinės frazės: „Dėl tavęs visą dieną prastovėjau prie viryklės!“, „Nežiūrėk į maistą išalkusiomis akimis, geriau suvalgyk ką nors!“ ir pan.
Pasitaiko, kad aplinkiniai mano (ir, pripažink, visai pagrįstai), kad tu juos raginsi taip pat keisti savo gyvenimo būdą. Žmonės, bandantys gydymo šlapimu terapiją, kefyro dietą ar jogą, dažnai mėgina primesti aplinkiniams savo „religiją“ ir kartais tai įgauna įkyrią formą.
Pirmoji priešingoje stovykloje atsidūrusio asmens reakcija - iki minimumo apriboti bendravimą. Galų gale, nėra jokio malonumo, kai kažkas įdėmiai stebi, ką tu valgai, ir tuo pačiu nuolat komentuoja patiekalo kaloringumą. Taigi nepatingėk pažiūrėti iš šalies į savo elgesį – galbūt žmones erzina ne tavo gyvenimo būdas, o tavo fanatizmas?
Psichologai įsitikinę, kad negatyvą gali paskatinti skirtingi motyvai, tačiau svarbiausia, neprisiimti atsakomybės už aplinkinių jausmus. Jeigu žmonės jums tėškia tokias frazes kaip „Mane siutina tavo dieta!“, kirskite jiems atgal: „Kodėl apskritai ji tau kelia tokias emocijas?!“.
Jeigu susierzinimo nekelia objektyvios priežastys, pasistenk pašalinti iš bendravimo patį šaltinį ir daugiau nevalgyk su tuo žmogumi prie vieno stalo. Venk pasisėdėjimų kavinėje ir pas draugus – galiausiai kur kas naudingiau yra pasivaikščioti gryname ore ar nueiti į teatrą, aplenkiant jo kavinę.
Pašaipos. Tradicinės frazės: „Suvalgyk dešros, vis tiek joje nėra mėsos“, „Atimi maistą iš gyvūnų“, „Sektantai taip pat negeria pieno“ ir kt.
Pagrindinis pajuokų tikslas – išvesti tave iš kantrybės, todėl agresyvi reakcija tik pakurstys norą šaipytis toliau. Teisingiausia taktika būtų reaguoti ramiai. „Mano kolegė, labai apkūni moteris, nuolat juokaudavo, kad dietos prie gero neprives, ir įkyriai komentuodavo mano mitybą, - savo patirtimi dalijasi žurnalistė Jevgenija, susižavėjusi makrobiotika. – Iš pradžių tai keldavo man įsiūtį, bet vėliau susiėmiau ir pradėdavau reaguoti ramiau: taip, saugau figūrą, noriu būti graži, kas tame blogo? Pakako kelis kartus kažką panašaus atsakyti ir kolegė paliko mane ramybėje“.
Dar vienas veiksmingas metodas – sutikti su visomis išvadomis: „Taip, vegetarizmas yra baisi sekta. Greitai mes užvaldysim pasaulį. Kaip tik vakar per susirinkimą aptarinėjom detales. Masonai, beje, irgi buvo vegetarai ir planavo užsodinti planetą petražolėmis“. Užaštrink situaciją, pasitelk sąmojį – tokiu atveju išryškės kvailumas to, kas pradėjo kalbą.
Smerkimas. Tradicinės frazės: „Nori atsiskirti nuo kolektyvo?“, „Ką reiškia – negeri? Viršininkas pasakė, vadinasi reikia!“ ir pan.
Viršininkai, deja, ne visada būna demokratiški, ir šį kreditų skyriaus darbuotojos Alinos pasakojimą galima laikyti tipišku: „Mano viršininkas iš tų žmonių, kurie atsisakymą gerti alkoholį vertina kaip prisipažinimą nužudžius. Kai kurie kolegos mėgina jį apgauti, prisipildami taurę vyno ir visą vakarą siurbčiodami jį mažais gurkšniukais. Kiti teisinasi, kad jiems reikės vairuoti. Aš ryžausi eiti toliau ir kartą pareiškiau, kad esu alergiška alkoholiui. Per vieną vakarėlį net teko išgerti šiek tiek vyno ir suvaidinti priepuolį“.
Apgaudinėti, žinoma, negražu, tačiau mėginti pakeisti kompanijos nuostatas ar viršininko charakterį yra beprasmiška. Kraštutiniais atvejais pasitelk šią frazę: „Gydytojas kategoriškai man draudžia vartoti alkoholį“. Medicininis autoritetas ir tavo liūdnas veidas greitai privers kompaniją pakeisti temą.
Niekas nesakė, kad išsiskirti iš kitų yra lengva. Albinosams nėra lengva gyventi net tarp ramiausių pandų. Tačiau pakeisti įpročius ir neiškristi iš kolektyvo yra visiškai įmanoma: tereikia apsišarvuoti kantrybe ir su Monos Lizos šypsena kartoti frazę: „Ačiū, aš šito nevalgau!“. Ir tegu visas pasaulis stebisi.
