Tikrojo dailyraščio nebeliko
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) edukacinių tyrimų instituto doc. dr. Elena Marcelionienė pasakojo, kad apie dailyraštį galima diskutuoti valandų valandas ir dažnai prieiti prie vienos ar kitos išvados sudėtinga.
„Maždaug prieš 30 metų dailyraščio sąvokos atsisakė lietuvių kalbos metodininkė Laimutė Jakubauskienė, viena iš vadovėlio „Vyturėlis" autorių. Ji sakydavo, kad tokio dalyko kaip dailyraštis mokykloje negali būti. Vaikai turi visą laiką rašyti gražiai. Mat dailyraštis būdavo suprantamas kaip dailaus rašto pratybos.
Pedagogai mokydavo kaip jungti raides, vėliau žodžius, sakinius ir t.t. Todėl, jeigu kalbėtume apie grynąjį dailyraštį kaip tam tikras pratybas, tai sakyčiau, kad jo jau nebeliko", - konstatavo E. Marcelionienė.
Kodėl jis nyksta?
Pasiteiravus, kokios priežastys tai lėmė, pašnekovė išskyrė keletą:
Viskas priklauso nuo mokytojo požiūrio į dailyraščio svarbą, kurią jis nori perteikti mokiniams. Yra mokytojų, kurie išmoko mokinius labai gražiai rašyti ir tuo rūpinasi, bando tobulinti jų įgūdžius. Tačiau yra ir tokių, kurie mano, jog tai nėra labai svarbu.
Kita priežastis - vaikai tingesni, be to daugelis iš jų rašo kompiuteriu. To nesustabdysi, taip ir turi būti - technologijų pažanga neišvengiama. E. Marcelionienė sutiko su mintimi, kad kompiuteriai „išstumia" dailyraščio svarbą ir sugebėjimą gražiau rašyti. Mokiniai nori interaktyvumo, o dailyraščio rašymas - kruopšti užduotis, kurios greitai neatliksi.
Dar viena problema - vadovėlių kokybė. Anot pašnekovės, daugelis dabartinių leidyklų leisdamos vadovėlius, pratybas moksleiviams, dažniausiai skirtus pradinukams, „pagaili" kokybės gražiai jas iliustruoti. Šiuo atveju - į atspausdintą vadovėlio teksto kokybę, pavyzdžiui, į dailyraščio užduotis leidyklos pernelyg didelio dėmesio nekreipia. E. Marcelionienė piktinosi, kad „kaip mokiniai gali išmokti gražaus rašto, atlikti pratimus, kai neturi gero pavyzdžio, kuriuo galėtų remtis?"
Mokant dailyraščio nereikėtų perlenkti lazdos
Pašnekovė nesutiko su kai kurių mokytojų keliama mintimi, kad moksleivių rankų raumenys tampa vis mažiau išlavinti. Jos teigimu, vaikai labai mėgsta žaisti su lego kaladėlėmis. Jų rankų pirštukai labai išmiklinti...
„Gal tiesiog vaikams trūksta motyvacijos, mokytojai nesugeba sudominti. Arba mano, kad tai nėra reikalinga", - svarstė moteris.
Tačiau ji pridūrė, kad, kaip ir visur, taip ir norint mokinius išmokyti dailiai rašyti, iš didelio rašto, nereikia išeiti iš krašto.
„Yra mokytojų, kurie labai daug dėmesio skiria dailyraščiui, jie taip moko vaikus, kad jie išmoksta tiesiog „mechaniškai" rašyti dailyraščiu. To negali būti. Vaikui turi būti įdomu rašyti.
Mechaninių eilučių „prirašymai", puslapis po puslapio, kenkia. Dailiojo rašto mokymas turi būti susiejamas su pasakojimu, turiniu, sakiniu. Nereikia „mestis" į vieną kraštutinumą ir viską paaukoti dailyraščiui. O visiškai jo atsisakyti taip pat nevertėtų. Reikia ieškoti tam tikro balanso", - mintimis dalijosi E. Marcelionienė.
Dailyraštis vienokia ar kitokia forma išliks
Anksčiau Vilniaus Pedagoginio universiteto (dabar LEU) Pradinio ugdymo katedroje dirbusi E. Marcelionienė dėstė fonetikos kursą, kuriame savo studentes išmokydavo gražiai rašyti. Dabar tokių pamokų yra sumažėję.
E. Marcelionienė teigė mananti, kad dailyraštis nenunyks ir bus tokių, kurie norės rašyti ranka. Ir rašyti gražiai.
„Jeigu mokinius skatintume rašyti gražiai, jie sugebėtų taip rašyti. Reikėtų, kad mokytojai kreiptų į tai daugiau dėmesio. Manau, kad gražiai rašančių visgi išliks. Juk visada tokių būdavo. Klausimas - kiek jų bus?", - svarstė E. Marcelionienė.
Problema - mokinių tingumas ir kompiuteriai
Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė sutiko su E. Marcelionienės mintimis, pridurdama, kad pastebi, jog vis daugiau vaikų ateina su mažiau išlavinta ranka. Jiems sudėtingiau rašyti, todėl galima teigti, kad moksleivių rašymo kokybė laikui bėgant prastėja.
„Išskirčiau keletą priežasčių, kodėl prastėja mokinių raštas.
Visų pirma - smulkieji rankos raumenys, kurie padeda rašyti ir smegenų centrai, kurie atsakingi už susikaupimą ir mąstymą yra mažiau išlavinti nei būdavo anksčiau.
Taip pat kintančios technologijos, o ypač kompiuteriai, kai rašome virtualiai. Ir rašome daug. Nors dėl šio fakto būtų galima ginčytis, mat maigant klaviatūrą, rankų raumenys vis tiek dirba. Tad nenorėčiau vienareikšmiškai teigti, kad informacinės technologijos vaidina didelį vaidmenį, kodėl prastėja mokinių rašymo kokybė, tačiau neigiamos įtakos turi.
Visgi svarbiausia vaidmenį lemia vaikų nenoras atlikti tam tikrus kūrybinius darbelius, pavyzdžiui, karpyti, plėšyti popierių, akmenukus rinkti ir t.t. Tokios užduotys, kurios vysto rankų raumenis, padeda vaikams geriau rašyti", - pagrindines nykstančio dailyraščio priežastis vardijo J. Mikulskienė
Perfekcionistais negimstama, o tampama
Jos teigimu, dabar daugeliui mokinių atrodo, kad rašyti yra nuobodu, monotoniška. Kitas problema - pirmokai nori, kad viskas pavyktų iš pirmo karto, tad ir rašyti gražiai jie nori mokėti iškart, vos paėmę parkerį, tačiau dažniausiai to padaryti nepavyksta.O ši nesėkmė gali būti viena iš priežasčių, kodėl išsivysto nesąmoningas nenoras mokytis gražiai rašyti.
Mokslininkai svarsto, kad sugebėjimas gražiai rašyti iš dalies gali būti paveldimas, tačiau J. Mikulskienė mano, kad dailaus rašymo galima išmokti, jeigu lavinate įgūdžius. Tai yra darbas, kurį turite nuolatos dirbti.
Ji pasakojo, kad mokytojai turi pamokas, kuriose moko moksleivius gražiai rašyti. Be to, kartas nuo karto vyksta dailaus rašto konkursai, į kuriuos atrenkami patys gabiausi, gražiausiai rašantys. Pašnekovė pastebėjo, kad anksčiau dailyraščio konkursai buvo užmiršti, tačiau pamačius, kad rašto kokybė prastėja, jie vėl pradėti rengti.
Dailiai rašyti sugeba kiekvienas
J. Mikulskienė užsiminė, kad rašyti tvarkingai, gražiai, kai mokytojas to paprašo, geba bene kiekvienas mokinys. Tuomet vaikai stengiasi ir parašo geriausiai. Sunkiau turbūt sekasi tiems, kurie savimi nepasitiki, todėl atsiranda subraukymų ir klaidų. Be abejonės dingsta ir noras stengtis.
„Net ir rašant diktantą, akcentuojama, kad ne tik nebūtų klaidų, bet ir raštas būtų gražus - turime skatinti rašto kultūrą, o ne tik manyti, kad mokinys turėtų rašyti be klaidų, tačiau negražiai. Privalo vyrauti visuma", - konstatavo pašnekovė.
Paklausta, ar reikia bijoti, kad dailyraštis visiškai išnyks, J. Mikulskienė teigė, kad bijoti jau nebereikia, mat, ko bijojome, jau įvyko - dailyraštis kasmet nyksta.
„Dabar tiesiog atsigręžėme atgal ir bandome spręsti šią problemą. Aš džiaugiuosi, kad tai prisiminėme ir dabar skiriame vis daugiau dėmesio dailyraščiui. Šiuo atžvilgiu aš esu optimistė ir manau, kad dailyraštis bet kokiu atveju neišnyks, jeigu bandysime jį puoselėti", - mintimis dalijosi pedagogė.
