Iki jų kulniuojam keletą metų, mėnesių, kai kas - gal tik keletą savaičių. Bet tai juk ne stebuklas, kuris Lietuvą paverčia Fidži salomis, o gyvenimą - amžinu medaus mėnesiu tose salose.
Manau, kad melas sau yra dievagojimasis, jog po vestuvių kažkas kažkokį mygtuką įjungė ar išjungė, ir staiga pasikeitė jausmai širdyje. O kur, žmogau, buvai iki tos dienos?! Vyras man save padovanojo, o aš save vyrui padovanojau ne vestuvių dieną, o tą dieną, kai jis prieš daug metų paklausė - ar draugausi su manim? Tą patį pakartojome, kuomet jis piršosi, o aš sutikau... O vestuvės viską tik "užtvirtino".
Nemėgstu įžangų, bet pati tokią ką tik parašiau. Ir ką tik pagalvojau - kiek vyrų pultų ar puls atsakinėti į klausimą, kas pasikeičia po vestuvių? Leidžiu sau manyti, kad nė vieno - o tik moterys, moterys, moterys... Tos amžinos romantikės, labiausiai gyvenime trokštančios vestuvių, po to - vaikų.
Ta proga paklausiau savo brangiausiojo - kas jam pasikeitė po vestuvių? Ir gavau labai žemišką atsakymą: "Tu jau nebebuvai man draugė ar mergina - buvai kažkas daugiau. Tu nebuvai dar ir žmona - juk lakstei kaip vėjavaikė su tėvelio pavarde. Tu buvai lyg mano, bet lyg ir ne... Trūko to kažko. Tą ir padarėm."
Nesitikėjau tokio išsamaus atsakymo. Ir tikrai, to kažko trūko. Vadinti žmogų, su kuriuo gyveni jau keletą metų - draugu, sugyventiniu... kažkaip ne taip.
Vadinti vyru? Irgi lyg meluotum sau: "Na, vyras... na, ne visai dar...". Santuoka šioj vietoj puikiai sudėlioja taškus ant i. Bet čia ta žemiška, gal kai kam visai bevertė ir nedvasinga vestuvių pusė. Bet mes svarbumo nerūšiuojam. Norėjom vadinti vienas kitą pagal pojūtį širdyje - vyru ir žmona - tokiais ir tapom. Kaip bebūtų, šis pokytis visuomenėje labai vertinamas...
O kas pasikeitė dar? Pavardė, be abejo. Atsirado žiedas. Kitaip į mus žiūri biurokratijoje... Ir daugybė kitų niuansų. Labai bijojau, kad nebūtų taip, kaip rašo istorijose - po vestuvių žmonės atsiskleidžia, tampa tokie, anokie, žodžiu, viskas ritasi žemyn. Labai bijojau. O viskas pas mus vyksta atvirkščiai - viskas gerėja, meilė stiprėja, pykčių mažėja, supratimo daugėja...
Tik nežinau, ar dėl to kaltos vestuvės, ar tiesiog mudu augam būdami kartu. Kol kiti į ta didžiąją dieną žiūrėjo ir žiūri kaip į "Ohoho!" įvykį, mudu žiūrėjom kaip į pramogą - ramiai planavom, ko norėtume mes, o ne mūsų giminės, kiekvieną smulkmeną darydami džiaugėmės procesu. O rezultatas - ta diena - atėjo ir praėjo...
Kaip ir prieš vestuves, po vestuvių gyvenimas sugrįžo į savo vagą, kurioje buvo ir prieš tą dieną. Vestuvės - tai ne vaiko gimimas, jos pasaulio neapverčia.
Indrė
Tai konkurso "Kas pasikeičia po vestuvių" dalyvio rašinys. Dalyvauk konkurse ir TU! Laimėk kvietimą (dviems) apsilankyti Molėtų rajone prie ežero įsikūrusiame viešbutyje "SPA Hotel Belvilis" (su nakvyne).
