Anot statistikos, 85 proc. visų pasaulio gyventojų būdingos ne vienodo ilgio kojos. Kojų ilgio skirtumas gali būti vos pastebimas, tesiekiantis kelis milimetrus, arba varijuoti nuo 1 iki 6 cm ar dar daugiau.
Kojų ilgio skirtumas gali būti funkcinis arba įgimtas: pastaruoju atveju žmogus jau gimsta turėdamas anatomiškai ne vienodas galūnes. Kojų ilgis taip pat gali pasikeisti dėl traumų ar ligų, kurios iškreipia kūno laikyseną ir eiseną. Dažniausiai įgytas kojų ilgio skirtumas atsiranda dėl pronacijos – netaisyklingos pėdos padėties vaikštant ar bėgant.
Anatominiai kojų ilgio skirtumai gali būti ištaisyti chirurginėmis operacijomis, jeigu jie yra dideli ir kelia ryškių nepatogumų. Įgytus ilgio skirtumus galima koreguoti fiziniais pratimais ir tempimo programomis, ar dėvint specialius ortopedinius batus, pakeliančius kulną ar pėdos skliautą. Kokia bebūtų nevienodo kojų ilgio priežastis, dėl galūnių skirtumo gali skaudėti nugarą ir sąnarius.
Minėto tyrimo autoriai ištyrė daugiau kaip 3 tūkst. asmenų nuo 50 iki 79 metų, kuriems buvo nustatytas osteoartritas ar padidėjusi grėsmė juo susirgti.
Jų kojų ilgiai ir osteoartrito požymiai buvo tiriami radiografiniais tyrimais. Rezultatai parodė, kad didesni kojų ilgio skirtumai buvo susiję su dažnesniu kelio osteoartritu.
Tie pacientai, kurių kojų ilgis skyrėsi daugiau nei 1 cm, dažniau turėdavo osteoartrito požymių, negu tie tyrimo dalyviai, kurių kojų ilgis buvo mažesnis negu 1 cm (atitinkamai 53 proc. ir 36 proc.). Simptominis radiografinis osteoartritas taip pat dažniau pasireikšdavo pirmoje grupėje (30 proc. ir 17 proc.).
Tyrimo dalyviams su didesniu kojų ilgio skirtumu dažniau buvo būdingas ir simptominis (15 proc. ir 9 proc.) bei progresinis (29 proc. ir 24 proc.) kelio osteoartritas negu lyginamajai grupei, turėjusiai radiografiniais metodais patvirtintų ar nepatvirtintų osteoartrito požymių.
Šiuos tyrimo rezultatus patvirtino ir kelios kitos panašios studijos. Jos taip pat pranešė, jog klubo sąnario osteoartritas gali būti susijęs su nevienodu kojų ilgiu, nors šiems rezultatams nepavyko pasiekti statistinės reikšmės lygio. Šios analizės ragina daugiau dėmesio skirti osteoartrito gydymui, koreguojant kojų ilgį. Tačiau modifikuojamo rizikos faktoriaus terminas, kurį naudoja nemažai šių tyrimų autorių, paprastai reiškia tokius veiksnius kaip mitybos įpročiai, rūkymas ar fizinis aktyvumas.
Vis dėlto, tokie paprasti kojų ilgio koregavimo metodai, kaip fizinis aktyvumas ar tempimas, osteoartrito atveju taip pat yra modifikuojami rizikos faktoriai. Veikiausiai būtų neefektyvu matuoti kiekvieno žmogaus kojų ilgį, kad būtų galima rekomenduoti sveiką gyvenimo būdą osteoartrito profilaktikai. Dabartinis tyrimas taip pat rodo, jog vienodas kojų ilgis negarantuoja, jog jūsų nekankins osteoartritas ar sąnarių skausmai.
