aA
Internetui skverbiantis į mūsų gyvenimą, jis ima kisti – daugiau naršome, naudojamės internetine bankininkyste, perkame bilietus, klausomės muzikos...
Kompiuteris
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ne išimtis ir švietimas – mokytojai vis dažniau ir aktyviau ima naudoti virtualią erdvę kaip priemonę skelbti ir dalintis mokslo žiniomis. Kuriamos įvairios lietuvių, matematikos, užsienio kalbų pamokos – mokslas tampa pasiekiamas iš namų. Šįkart ne apie tai, kad virtuali erdvė sužlugdys mokyklas, mokytojai neteks darbo, o apie tai, kad virtualus mokymas – puikus būdas papildyti savo žinių bagažą ar užpildyti tam tikras spragas.

Viskas, ko reikia lietuvių kalbai

Karoliniškių gimnazijos mokytojas Algimantas Urbanavičius prieš beveik 10 metų sukūrė internetinę lietuvių kalbos svetainę.

Ją žino daugelis vyresnių klasės mokinių, mat bent kartą moksleiviams teko pasitikrinti skyrybos, rašybos, kirčiavimo ar kitas taisykles.

A. Urbanavičius pasakojo, kad svetainę įkūrė 2004 metais, kai nebuvo jokių kitų internetinių svetainių, susijusių su lietuvių kalba.

„Norėjau, kad žmonės galėtų lengvai rasti reikiamos informacijos, susijusios su lietuvių kalba. Kaskart atėję į internetinę svetainę galėtų pasitikrinti, išplėsti savo žinias. Šis puslapis orientuotas į platesnę auditoriją - tinka moksleiviams ir studentams, bei kitiems, kurie nori praplėsti savo žinias apie kalbą arba užkamšyti tam tikras spragas. Kitaip sakant, svetainė skirta plačiam visuomenės ratui", - apie projekto pagrindinį tikslą pasakojo vyras.

Jis pridūrė, kad reikėjo keisti serverį, mat pasikeitė tiekėjo sąlygos, kilo tam tikrų problemų, tad svetainę perkėlė į kitą serverį, o šis puslapis nuolat atnaujinamas, todėl pašnekovas kvietė lankytis šiame, o ne pradiniame, kuris dėl techninių kliūčių nebeatnaujinamas.

Puslapis atnaujintas - pataisytos korektūros klaidos, jis veikia greičiau, įdėtos naudingos knygos, kurios svarbios žmogui, norinčiam taisyklingai kalbėti ar bent jau šiek tiek išmanyti lietuvių kalbą.

Projekto susidomėjimas išaugs prieš egzaminus

Visą svetainės turinį A. Urbanavičius kuria pats. Paklaustas ar niekas per tiek metų nepanoro prisidėti, jis patikino, kad tokių pasiekėjų neatrado, tad iki šiol pluša vienas.

Vyras sako, kad tvarkyti šį projektą sudėtinga, mat nuolatos trūksta laisvo laiko.

„Vien pernešti seną medžiagą, sužiūrėti ar nėra paliktų klaidų reikėjo 3 mėnesių. Kasdien tam skiriant po 6-7 valandas. Tačiau surinkti ir parengti medžiagą yra sunkiau nei tvarkyti techninius darbus. Reikia žiūrėti, kas dera, kas ne, ką apjungti, ką išskirti. Medžiaga atnaujinama kiekvieną sykį, kai tik turiu laisvesnę minutę."

Kasdien pasitikrinti lietuvių kalbos žinių, ar jas išplėsti, į internetinę svetainę atkeliauja keli šimtai lankytojų. Tačiau netrukus lankytojų skaičius išaugs iki kelių tūkstančių. Priežastis - artėjantys moksleivių egzaminai.

Tačiau A. Urbanavičius pasiguodė, kad kartais atrodo, jog kalba reikalinga tik patiems kalbininkams, o kitiems nelabai... Tačiau entuziazmo užsiimti projektu nepraranda.

Labiausiai projektu džiaugiasi mokiniai

Iš mokytojų atsiliepimų vyras susilaukia retai, o štai mokiniai pasidalina savo mintimis ir pastebėjimais.

„Jie džiaugiasi šiuo projektu, tačiau norėtų, kad galėtų pasitikrinti vieno ar kito testo atsakymus, o svetainėje kai kurių iš jų nėra pateikta. Tai padaryta sąmoningai.

Aš esu tarp kūjo ir priekalo - mokytojai nori, kad atsakymai būtų pateikiami tik jiems, o mokiniai nori, jog ir jie galėtų ruošdamiesi egzaminui pasitikrinti savo raštingumą, kalbą... Senoje svetainėje tokių apribojimų nėra", - apie neįprastą situaciją kalbėjo pašnekovas.

Stengiasi pateikti kuo daugiau informacijos

Projekto autorius savo svetainėje yra nurodęs ir mokyklines programas - surinkęs visas nuorodas, kokias tik rado ir patalpinęs į svetainę.

Paspaudę ant vieno kūrinio, pavyzdžiui, Johano Volfgango Fon Gėtės kūrinio „Faustas" pirmos dalies ar Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas", jūs esate nukreipiamas į visą kūrinio medžiagą arba bent jau jo ištraukas.

„Tai padeda ir mokytojams, kurie neretai nuogąstauja, kad mokiniai skundžiasi, jog negali rasti vieno ar kito kūrinio. Tai užima daugybę laiko, kol visą tai surenku ir parengiu, tačiau aš džiaugiuosi šiuo darbu, kad galiu kažkam padėti", - su užsidegimu apie savo projektą pasakojo A. Urbanavičius.

Mokytojai noriai keliasi į virtualų pasaulį

Paklaustas, ar mokykla vis greičiau ima judėti į virtualę erdvę, ar vis dar jos „saugosi", A. Urbanavičius teigė pastebintis, kad virtualus pasaulis dideliais žingsniais pradeda skverbtis į mūsų visuomenę. Pašnekovas džiaugėsi, kad internetas nepamiršta ir mokslo, o mokytojai, ypač jauni - smalsūs ir norintys dalintis savo žiniomis.

„Yra lituanistų, kurie ima kurti svetaines, susijusias su kalba. Ir jų vis daugėja. Pavyzdžiui, Ingos Belazaraitės tinklaraštis, kuriame ji gvildena įvairius klausimus, susijusius su lietuvių kalba.

Pastebiu, kad mokytojai, o ypač jaunesni, yra linkę dirbti virtualioje erdvėje - parengia moksleiviams užduotis, kurias jie galėtų atlikti namuose, ruošiantis egzaminams, taip pat virtualiai, prie kompiuterio. Tačiau vyresnė karta yra šiek tiek pasyvesnė, gal jiems sunkiau priprasti prie technologijų ir jos sunkiau prieinamos.

Be to, girdėjau, kad leidžiamos ir virtualios pamokos - tai nepaprastai naudingas dalykas. Mokytojams lengviau dirbti, gali labiau koncentruoti savo darbą. Iš esmės, bet kuri internetinė svetainė, susijusi su kalba, kitomis pamokomis, mokytojams, moksleiviams ir kitiems, kurie domisi mokslu, yra naudinga ir leidžia domėtis tuo dalyku", - įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Kompiuteriai ir internetas mokyklų nepakeis

Pasiteiravus, o gal anksčiau ar vėliau tikrai nebereikės vaikščioti į mokyklą, jei visą medžiagą, susijusią su mokslu, galėsime pasiekti internete, A. Urbanavičius kiek pagalvojęs pasakė, kad išmokti vieną ar kitą dalyką, be kieno nors pagalbos, gali tik apie 5 ar 10 procentų mokinių.

„Manau, kad visgi tas, kuris nukreipia, orientuoja mokinį turės išlikti. Iš vadovėlių ne visi galime išmokti. Kai kurių dalykų tiesiog negalima mokytis nesikonsultuojant su mokytoju.

Mokykla manau išliks. Be jos turbūt negyvensim... O be mokytojų tuo labiau", - apie ateities perspektyvas svarstė vyras.

Kalbėdamas apie artimiausius planus tvarkant projektą, pašnekovas užsiminė vis dar ieškąs kaip atrasti daugiau laiko.

„Man kaip ugniagesiui reikia 25 valandos. Nesuspėju padaryti, norisi daugiau... bet nepavyksta. Noriu atnaujinti literatūros terminų žodynėlį - jis platus, norėtųsi, kad būtų ne tik mokyklinis, bet skirtas ir studentams bei kitiems žmonėms. Taip pat norėčiau įdėti daugiau kultūros praktikos patarimų. Surinkti, atrasti, sudėti - tai užima daugybę laiko. Norėčiau jo turėti daugiau", - kalbėjo projekto autorius.

Vaizdo pamokos - mokslas pasiekiamas visur

Jei anksčiau galėdavome kelti klausimą, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių moksleiviai negali eiti į mokyklą, lankyti pamokų, o internetas pasiglemžia jaunus žmones ir trukdo jiems mokytis, tai šią problemą išspręs... tas pats internetas.

Du entuziazmo nestokojantys jauni žmonės - mokytojas Mindaugas Breiva ir informacinių technologijų inžinierius Gintaras Lukoševičius sukūrė internetinę svetainę. Ji skirta visiems norintiems susipažinti su viena ar kita mokymosi disciplina. Taip autoriai siekia individualizuoti mokymosi procesą bei sulyginti visų moksleivių galimybes gauti tinkamą išsilavinimą.

Vienas projekto autorių M. Breiva pasakojo, kad „visą turinį jiems padeda kurti mokytojai, kurie noriai prisideda prie projekto. Vienos ar kitos disciplinos pamoką mokytojai įrašo patys. Jie yra apmokomi, kaip naudotis mikrofonu, planšete, ausinėmis, kad galėtų įrašyti pamoką. Jos trukmė dažniausiai siekia iki 10 minučių, per kurias mokiniui išdėstoma svarbiausia temos medžiaga."

Internetinėje svetainėje daugiausiai pateikiama matematikos vaizdo pamokų. Sau naudingų pamokų suras tiek pirmokas, tiek ir dvyliktokas. Daugiausiai - matematikos pamokų. Tačiau projekto autoriai sakė, kad nori išlaikyti tam tikrą vaizdo pamokų balansą, todėl stengsis orientuotis į visas mokyklos disciplinas.

DELFI.lt savo skaitytojams siūlo susipažinti su viena iš daugelio virtualių pamokų.

Matematika - skritulio ploto skaičiavimas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mirė Jonas Mekas (4)

Trečiadienį mirė žinomas lietuvių kilmės menininkas Jonas Mekas .

„Ryto“ popieriai prastėja: ar atpirkimo ožys Vilniuje – tik vienas? (37)

Vidinių dramų purtomas Vilniaus „Rytas“ per savaitę pralaimėjo visas trejas žaistas rungtynes...

Du „valstiečių“ skyriai iškėlė ne Skvernelį: siūlys rinktis slaptu balsavimu papildyta (300)

Du „valstiečių“ skyriai partijos kandidatu į prezidentus iškėlė ne Saulių Skvernelį. Kauno...

Biržų meras švedams neleidžia kelti kojos į miestą: ne mes juos ėjome grobti ir žudyti patikslinta (543)

Biržų miesto meras Valdemaras Valkiūnas, sužinojęs, kad Švedijos ambasada ruošiasi rengti...

Pietūs Vilniuje už 3 eurus: į tokią vietą koją kelti baisu, bet didelė porcija atėmė žadą (151)

Nors retai skaitau komentarus, o ypatingai anoniminius, po savo pietų pertraukų apžvalgomis, bet...

Vis dar čia? Kaip „Brexit“ atidėjimas gerokai apsunkintų gyvenimą Briuseliui (1)

Nacionalistai – nuo Italijos iki Vengrijos – ruošiasi kovoti Europos Parlamento (EP)...

7 šių metų interjero tendencijos: kaip žinoti, kuri tinka būtent jums

Prieš rinkdamiesi stilių pagalvokime, kas tokie esame ir ko norime. Taip galėtume pavadinti vieną...

Spūstys Vilniuje: eismą sutrikdė 5 automobilių avarija

Trečiadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., susidūrė 5 automobiliai. Pranešama, kad dėl eismo...

Nepagražintas Kubos veidas – už nepriklausomybę, revoliuciją ir vietinių skurdą (6)

Jau pats straipsnio pavadinimas daug kam gali pasirodyti netinkamas ir atgrasus, todėl visai...

Didžiausios pūgos Lietuvos istorijoje: tikras pragaras, kuris šiandien kirstų dar stipriau (36)

Šiųmetė žiema lietuviams priminė, kas yra tikrasis šaltasis metų laikas. Pūgos ir dideli...