aA
Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademija (EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, mano, kad anksčiau nei po 15 m. daugiau nei pusė Europos gyventojų kentės nuo vienos ar kitos alerginės ligos.
© Shutterstock nuotr.

Alergiški pacientai serga ne tik sekinančiomis alerginėmis ligomis, turinčiomis neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei, karjerai, asmeniniam tobulėjimui, gyvenimo būdui, bet ir yra didžiulė našta šalies sveikatos ekonomikai bei makroekonomikai dėl milijardų nedarbo dienų ir darbo našumo kritimo.

2011 m. EAACI išleistoje „Europos imunoterapijos deklaracijoje" teigiama, kad vien astmos gydymui skirtiems vaistams Europoje išleidžiama 3,6 mlrd. eurų per metus, astma sergančiojo priežiūrai – 4,3 mlrd. eurų. Todėl vienintelį pažangų būdą suvaldyti pandemine tampančią ligą alergologai mato stiprinant ir gerinant profilaktines priemones bei įdiegiant adekvačias gydomąsias strategijas. Šiuo metu teikia vilčių vis plačiau taikoma alergenų specifinė imunoterapija.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Alergologijos ir klinikinės imunologijos sektoriaus vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, gydant alergenų specifine imunoterapija, skirtingai nei gydant įprastais tik alergijos simptomus mažinančiais vaistais, pavyksta pasiekti, kad organizmas ima toleruoti ligą sukėlusius alergenus (sukeliama imuninė tolerancija alergenams), daugeliu atveju ligos simptomų nebelieka, o tokio gydymo poveikis trunka ilgai, išlieka net ir jį baigus.

„Be to, šis metodas apsaugo nuo įsijautrinimo naujiems alergenams, kitų alergijos formų pasireiškimo, užkerta kelią alerginės ligos progresavimui“, – sako prof. B. Šitkauskienė.

Specialistės teigimu, kol kas alergenų specifinė imunoterapija yra vienas veiksmingiausių būdų, galinčių pakeisti natūralią alerginės ligos eigą.

„Pacientui palaipsniui didėjančiomis dozėmis skiriama alergeno, kuriam jis yra įsijautrinęs ir nuo kurio jam kyla alergijos simptomai. Tokiu būdu organizmas „pripratinamas“ prie alergeno, ima jį toleruoti, mažėja ar visai išnyksta ligos simptomai“, – apie gydymo eigą pasakoja profesorė, pridurdama, kad alergenų specifinės imunoterapijos gydymas trunka apie trejus metus.

Gydant alergenų specifine imunoterapija, galima pasirinkti vieną iš dviejų skyrimo būdų – poliežuvinį (naudojamas alergenų tirpalas, dozuojamas lašeliais arba tabletės) ir poodinį (alergeno tirpalo sušvirkščiama po oda).

Pritaikius šiuolaikines technologijas, gydymui naudojamas alergenas yra išgrynintas, tiksliai apskaičiuotas jo kiekis ir stiprumas. Šiuo metodu gydomi asmenys, sergantys alerginiu rinitu (rinokonjunktyvitu), alergine astma, kurie yra įsijautrinę žiedadulkėms, namų dulkėms ir jose esančioms erkutėms, gyvūnų bei pelėsinių grybelių alergenams; ji veiksminga ir gydant alergiškus bičių ar kitų plėvasparnių vabzdžių įgėlimui (jų nuodams).

Pavasarį alergija dažniausiai pasireiškia šienligės forma: parausta ir ima ašarotis akys, vargina niežulys, čiaudulys, vandeninga sloga, patinsta akių vokai. Sunkesniais atvejais – ima kankinti sauso kosulio ir dusulio priepuoliai. Retai, tačiau pasitaiko, jog žiedadulkės gali sukelti panašius į gripą simptomus, epilepsijos priepuolius.

„Negydomi alerginio rinito simptomai gali turėti įtakos ir astmos atsiradimui, – perspėja prof. B. Šitkauskienė. – Todėl gydymą alergenų specifine imunoterapija tikslinga pradėti ankstyvame ligos etape, siekiant išvengti tolesnio ligos progresavimo. Gydant sergančiuosius sezonine alergija rekomenduojama pradėti imunotertapijos kursą dar prieš žydėjimo sezoną – likus bent keturiems mėnesiams iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo“.

Specialistė pastebi, kad sezoninė alergija gali tęstis net iki vėlyvo rudens – tol, kol aplinkoje yra žiedadulkių alergenų.

EAACI duomenimis, alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių. Nustatyta, kad iki 30 proc. europiečių kenčia nuo alerginio rinito ar konjunktyvito, iki 20 proc. serga astma ir 15 proc. yra varginami alerginių odos ligų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (490)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (432)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (207)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (7)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (67)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (164)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (15)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (31)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (28)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...