aA
Planšetė akims kenkia tiek, kiek knyga, tvirtina akių gydytoja Eglė Danielienė, nemananti, kad į mokyklas žengiančios naujausios informacinės technologijos (IT) smogs prastėjančiu regėjimu. Pasak E. Danielienės, moksliniai tyrimai nerodo, kad kompiuteriai ar televizoriai kenktų akims – regėjimo problemas daugiausia nulemia paveldimumas ir dienos šviesos trūkumas.
Eglė Danielienė
Eglė Danielienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

– Mokyklose plinta planšetiniai kompiuteriai ir kita moderni įranga, kai kur jau nebenaudojami tradiciniai vadovėliai. Ar dėl to matote grėsmių vaikų akims?

– Planšetė – tai kartu ir kaip knyga, ir kaip kompiuteris. Moksliniai tyrimai nerodo, kad kompiuteriai kenktų akims – kompiuteriai nesukelia kažkokių ilgalaikių regėjimo pakitimų ir pakenkti akims negali.

Turbūt girdėjote apie kompiuterinio regėjimo sindromą – žmonės, kurie ilgai dirba prie kompiuterio, jaučia akių įtampą, neryškiai mato, sausėja jų akys, skauda galvą. Šie simptomai būdingi visiems, dirbantiems prie kompiuterių. Kol kas dar neaišku ir neįrodyta, kad dirbantiems su kompiuteriais šie simptomai dažnesni palyginus su tais žmonėmis, kurie dirba kitą regėjimo įtampos reikalaujantį darbą.

Siekiant išsiaiškinti kompiuterių įtaką akims, atlikta keletas tyrimų. Pavyzdžiui, buvo tiriama, kokie faktoriai skatina trumparegystės didėjimą. Dauguma mokytojų sako, kad nuo kompiuterių genda akys, daugėja trumparegių. Nėra nė vieno mokslinio tyrimo, įrodančio, kad kompiuteris ar televizorius kenktų akims, kad dėl jų atsirastų ilgalaikių pakitimų.

– Tad ir knygas galime drąsai skaityti per planšetinius kompiuterius?

– Kitas atvejis, jei į planšetę žiūrėsime kaip į knygą. Ilgas darbas iš arti gali skatinti trumparegystės atsiradimą. Tokių mokslinių darbų būta, bet jų nėra labai daug. Vienas Norvegas mokslininkas tyrė aukštosios mokyklos studentus – kompiuterio, televizoriaus ir skaitymo įtaką jų akims. Nustatyta, kad tiems, kurie ilgiau skaitė, trumparegystė buvo dažnesnė.

Manau, planšetė iš esmės nekenkia, arba kenkia tiek, kiek knyga – kiek knygos skaitymas. Lyginant su knygomis, planšetės turi ir privalumų: pavyzdžiui, silpnaregiai planšetėse tą patį tekstą mato geriau nei laikraštyje, knygoje. Tai dėl specialaus apšvietimo iš apačios, be to, galima išsididinti raides.

Gerai įrengus darbo vietą, planšetės tikrai neturi kenkti akims.

– Iš kur, Jūsų nuomone, kyla baimės? Pamenu savo vaikystę – ir namuose, ir mokykloje į galvą kalė, kaip akims blogai televizorius ir kompiuteris. Esą jei su šiais prietaisais ilgai dirbsi, akinius įsitaisysi.

– Žmonės visada visur ieško kaltų. Manau, kai atsirado pirmosios knygos, vaikams sakė „neskaityk tamsoje, nes akis susigadinsi“. Kai atsirado televizorius, baimintasi dėl jo, paskui dėl kompiuterio. Dabar apie knygų įtaką akims niekas nebekalba.

– Kas daugiausia nulemia regėjimo problemas?

– Pagrindinis dalykas kalbant apie trumparegystę – paveldimas polinkis. Antra – augantiems vaikams labai svarbu dienos šviesa. Jeigu vaikas mažai laiko praleidžia lauke, jam trumparegystė gali atsirasti dažniau. Tad jei vaikas sėdi namie prie televizoriaus, neišeina į lauką, priežastis ne televizorius ir ne kompiuteris, o dienos šviesos nematymas.

– Stebint aplinką ar diskusijas viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad daugėja žmonių, kuriems reikalingi akiniai. Ar tą pastebite?

– Daugėja kompiuteriais dirbančių žmonių, galbūt todėl ir nustatome daugiau žmonių, kuriems reikia akinių. Jei žmogus anksčiau dirbdavo kitokį darbą, nereikėdavo įdėmiai žiūrėti, turėdavo nedidelę problemą ir galbūt apie ją net nežinojo. O dirbant su kompiuteriu problemos labiau jaučiasi.

– Taigi galite nuraminti, kad dėl plintančių planšečių ir kitų IT naujovių neužaugs nauja akiniuočių karta?

– Dėl akių nuraminti galiu, bet kiti specialistai, pavyzdžiui, neurologai, gali turėti kitą nuomonę. Planšetė tikrai ne blogiau nei knyga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nedarbas kasdien didėja: kur buvo daugiausia galimybių įsidarbinti, dabar didžiausia tikimybė būti atleistam (129)

Įvestas karantinas neabejotinai vienaip ar kitaip paveikė Lietuvos verslą – vieni prarado...

Verslininkai: pinigų ir greitų sprendimų reikia dabar, po to bus vėlu (24)

Įpusėjo ketvirta savaitė karantine, šalies verslas susiduria su ypatingais iššūkiais, o...

Nustebino kainos degalinėje: kodėl kortelių naudotojams už kurą reikia mokėti brangiau? (82)

„Delfi“ sulaukė skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo pastebėjimus apie kuro kainas...

Po grįžimo iš Londono laukė akibrokštas: tyrimo duomenys dingo, o kaip elgtis toliau niekas nepaaiškino (99)

Turbūt neginčijamai šiandien aktualiausia tema – testai dėl koronaviruso. Algoritmai...

Pranešė, kur lankėsi užsikrėtę koronavirusu: ėjo į darbus, apsipirkinėjo parduotuvėse, lankėsi vaistinėse (37)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko epidemiologinį tyrimą ir išnagrinėjo, kur...

Parduodamas žinomas viešbučio kompleksas: kainą sumažino trečdaliu (82)

Vieniems šis kol kas dar neilgas sunkmetis yra pabaiga, o kitiems – galimybė. Ypač tiems, kurie...

Įspėja apie „dezinfekciją iš vidaus“: pasekmes gydytojai sprendžia priėmimo skyriuje (37)

Pasaulyje siaučiant koronavirusui , žmonės jo išvengti bando ir pačiais keisčiausiais būdais....

Užkalnis. Gyvenimo jums niekas nekompensuos (244)

„Man pradingo kelionė, pinigus sumokėjau, kas man dabar viską kompensuos per tą karantiną?“,...

Anytos vengiau kaip velnias kryžiaus – tik kai ji mirė sužinojau visą tiesą (8)

Man – ne dvidešimt. Ir ne trisdešimt, o mano anyta jau senokai iškeliavusi anapilin.

Paviešintos išvados dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės: ar miesto valdžia ir prokurorai gavo tą patį? (178)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vieną dieną prabilo apie galimai gresiančią...

|Maža didelių žinių kaina