Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje, kuomet sutrinka pusiausvyra tarp akies skysčio gamybos ir nutekėjimo. Tai pažeidžia akies tinklainės nervines ląsteles, todėl atrofuojasi regos nervas, siaurėja regėjimo laukas ir silpnėja regėjimas. Kai liga pasiekia galutinę stadiją, žmogus apanka.
Gydytojų teigimu, pirminės glaukomos priežastys vis dar nėra aiškios, bet nustatyta, kad įtakos gali turėti paveldimumas, cukrinis diabetas, kraujo spaudimo padidėjimas, nervų sistemos ligos, endokrininių liaukų, kraujagyslių ligos, akių ligos (akių uždegimai, traumos, aukšto laipsnio trumparegystė) bei vaistų vartojimas (kortikosteroidai, antidepresantai).
Ši liga labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Iš šimto žmonių, sulaukusių keturiasdešimties metų, du serga glaukoma. Amžiui didėjant, daugėja ir sergančiųjų glaukoma. Tačiau ši liga gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų akies ar organizmo ligų.
„Dažniausiai glaukoma diagnozuojama atsitiktinai profilaktiškai pamatavus akių spaudimą arba jau toli pažengusioje stadijoje, kuomet negrįžtamai pakenktos regėjimo funkcijos. Pradinėse glaukomos stadijose dažniausiai jokių simptomų nėra - žmogus nejaučia skausmo, nėra matymo pablogėjimo“,- sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Milda Aukštikalnienė.
Glaukomos ligos eiga labai įvairi. Dažniausiai lėta, todėl žmonės nepajunta ankstyvų simptomų. Kadangi akies dažniausiai neskauda, jie nesikreipia į gydytoją. Kartais žmonės pajunta buką skausmą ar svetimkūnio jausmą akyje, padidėja ašarojimas, atsiranda akių nuovargis, gali atsirasti ir praeiti matymo užtemimai, blogai matoma prieblandoje, apie šviesos šaltinį ima rodytis vaivorykštės spalvų ratilai, vėliau gali išsiplėsti akių kraujagyslės.
Rečiau, ypač po stiprių išgyvenimų, pervargimo, ilgo darbo pasilenkus, liga gali prasidėti staiga – išsivysto ūmus glaukomos priepuolis. Tada labai skauda ne tik akį, bet ir visą veidą, galvą, staiga labai pablogėja regėjimas, akis parausta, ašaroja, išsiplečia vyzdys.
Gydytojos M. Aukštikalnienės teigimu, svarbiausia yra sureguliuoti padidėjusį akispūdį ir išvengti regos nervo pažeidimo - regėjimo lauko siaurėjimo bei matymo blogėjimo, o jei jau yra glaukominių pakitimų, sustabdyti jų progresavimą ir reguliariai lankytis pas oftalmologą akispūdžio ir regėjimo funkcijų kontrolei.
Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Gydymui skiriami akių lašai, kurie mažina akispūdį, gerindami vidinio akies skysčio nutekėjimą ir tinklainės kraujotaką. Gali būti lašinami ir kelių vaistų deriniai. Lašus būtina lašinti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, net jei nejaučiate jokių simptomų.
Jei gydymo vaistais nepakanka, reikia gydyti lazeriu arba atlikti operaciją. Lazeriu koaguliuojamos akies priekinės kameros kampe ar rainelėje esančios struktūros, siekiant pagerinti akies skysčio drenažą. Operacijos metu išplečiamas kanalas ar suformuojamas langelis, per kurį akies skysčių perteklius pasišalina, ir taip sumažinamas akispūdis.
Glaukomos gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnozė. Kadangi ši liga dažniausiai nėra skausminga, o regėjimas ilgai būna geras, tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą atsitiktinai aptinkama glaukoma. Nuo 40 metų būtina kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti pas akių ligų gydytoją, pasimatuoti akispūdį, išsitirti akių dugną ir akiplotį. Jei Jūsų šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai reikia padaryti jau nuo 30–35 metų. Glaukomos išgydyti ar panaikinti jos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik sustabdyti progresavimą.
Patarimai sergantiems glaukoma
Galima dirbti protinį ir lengvą fizinį darbą. Patartina dirbti gerai apšviestoje aplinkoje.
Pavojinga – sunkus fizinis darbas, darbas visą laiką pasilenkus ir nuleista galva, tamsoje.
Gali pakenkti staigūs temperatūrų pokyčiai, kurie neigiamai veikia akispūdį, ilgas buvimas karštyje, maudymasis šaltame vandenyje.
Patartina nešioti apsauginius žalsvos spalvos saulės akinius su UV spinduliu filtru.
Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai neigiamai veikia kraujotaką ir skatina regos nervo ląstelių nykimą.
Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro per parą, valgyti daugiau pieno produktų ir augalinio maisto, vaisių ir daržovių, vengti sūrių, aštrių, rūkytų patiekalų.
Labai svarbu nepervargti, pailsėti, išsimiegoti (ne mažiau kaip 8–10 valandų per parą).
Reikia laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, ypač prieš liečiant akis ir lašinant akių lašus.
Nenutraukite gydytojo paskirtų vaistu vartojimo, turėkite akių vaistų atsargų kelionėje ar ligoninėje.
Jei reikia lašinti kelių rūšių vaistus, tarp jų lašinimo būtina padaryti 5–10 min. pertrauką, nes, sulašinus vienus vaistus iškart po kitų, pirmieji bus išplauti ir nebeturės jokio poveikio.
Reguliariai tikrinkitės pas akių ligų gydytoją.
