aA
„Lituanistai iš „Oxford“ leidinių galėtų pasimokyti, kaip galima moksleivius supažindinti su šiuolaikine Lietuvos kultūra ir galbūt orientuoti į jų būsimą profesinę veiklą“, - DELFI interviu sako MRU Socialinės politikos fakulteto Edukologijos instituto docentas, socialinių mokslų daktaras Andrius Sprindžiūnas.
merginos, telefonas, sms
© Fotolia nuotr.

– Kokias matote lietuvių raštingumo perspektyvas?

– Neseniai lietuviškoje žiniasklaidoje nuskambėjo švedų sociologo prognozė, kad Lietuva ateityje suklestės, bet taps anglakalbe. Reikia rimtai žiūrėti į šią prognozę ir ieškoti veiksmingų priemonių mūsų kalbai saugoti, pritaikyti dabarčiai ir perduoti ateities kartoms.

Ne tik lituanistai ir tautos intelektualai tuo rūpinasi. Vilčių teikia gausėjantys rašytojai, poetai, kino filmų kūrėjai, etnokultūriniai judėjimai, tautinio jaunimo sambūriai ir visi, kas stengiasi kalbėti bei rašyti gražia lietuvių kalba.

Lietuvių kalba išgyveno tūkstantmečius, patyrė labai sunkių periodų, tad išgyvens ir dabarties iššūkius. Nepaisant masinio pragmatinio anglų kalbos įsigalėjimo, lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, Lietuvoje yra saugoma įstatymų, žmonių mylima ir saugoma.

Nors Lietuvos jaunimas aktyviai mokosi užsienio kalbų ir elgiasi kosmopolitiškai, bet kartu labai domisi, kaip tobulėja elektroniniai vertėjai, jais gan dažnai naudojasi, pasijuokia, kai vertimas lietuviškai skamba absurdiškai. Vadinasi, jiems svarbu, kad kalba būtų gera, suprantama, taisyklinga. Jei dar pavyktų sukurti tinklinį kompiuterinį žaidimą, kuris įtrauktų tūkstančius lietuvių kompiuterinių žaidimų mėgėjų, būtų galima drąsiau žvelgti į ateitį.

– Lietuvos moksleivių neraštingumas įvardijamas kaip valstybinė problema. Kokios galėtų būti mažėjančio raštingumo priežastys?

– Kalbant apie Lietuvos jaunosios kartos raštingumo būklę pabrėžiami ne tik raštingumo, bet ir kalbos vaizdingumo, taisyklingumo, jaunų žmonių gebėjimo išreikšti savo mintis trūkumai. Dažnai įvardijamos šios priežastys: testų gausa, kai vaikai, vietoj rašę pilnus sakinius, pratybų sąsiuviniuose tik parenka teisingus atsakymus. Rečiau siūloma rašyti laisva tema. Vaikai mažiau skaito, kai kurie, kaip ir jų tėvai, visai neskaito.

Andrius Sprindžiūnas
Andrius Sprindžiūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos vaikai anksti ar net labai anksti pradeda mokytis anglų kalbos. Tai irgi turi šalutinį efektą, ypač kai prisideda filmai ir kompiuteriniai žaidimai, dažniausiai anglų kalba.

Be to pastebėta, kad anglų kalbos mokytojai gan dažnai pasirenka „Oxford“ leidyklos anglų kalbos vadovėlius, skirtus šnekamąją anglų kalbą mokantiems, bet silpnai skaitantiems ir rašantiems jauniems žmonėms. Tokie vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai remiasi anglosaksų animacinių filmukų herojais, popkultūros ir sporto žvaigždėmis, supažindina su JK sociumo sąranga, verslų ir laisvalaikio kultūra, nes labiau yra skirti socializacijai nei kalbos mokymui.

Lituanistai iš „Oxford“ leidinių galėtų pasimokyti, kaip galima moksleivius supažindinti su šiuolaikine Lietuvos kultūra ir galbūt orientuoti į jų būsimą profesinę veiklą.

Rečiau minima, bet irgi labai svarbu tai, kad vaikai mažiau laiko praleidžia su tėvais, kitais vaikais ar seneliais – vienas namuose augantis vaikas gali kasdien daug valandų praleisti internetinių draugų kompanijoje arba tiesiog žaisdamas su elektroniniais įrenginukais. Trumpųjų žinučių subkultūra tampa masine: np, gg, gj, bf, gf, omg, brb, lol...

Tėvai ir pedagogai gali net nesuprasti, apie ką kalba jų vaikai ar mokiniai. Viena iš vyresnės kartos reakcijų į angliškų trumpinių bumą – neigimas ir reiškinio ignoravimas. Nepaisant to, daugelis tokius ir kitus trumpinius vartojančių vaikų bei paauglių jų pagalba operatyviai keičiasi ne tik informacija, bet ir emocijomis.

Emocinio raštingumo, meno kūrinių, kino supratimo gebėjimų nepakankamumas būtų kita aktualija. Nors šiose srityse, peržengiančiose klasikinio ugdymo rėmus, kol kas trūksta edukologinių tyrimų ir kaitos gairių, tačiau yra akivaizdu, kad, pavyzdžiui, moksleiviams trūksta gebėjimų suprasti, palyginti, interpretuoti, analizuoti, vertinti, transformuoti kino filmus. Tai labai rimta problema, nekritiškas gautos informacijos priėmimas niekaip nesiderina su šiuolaikine raštingumo samprata, pagal kurią raštingumas yra operacinis; kultūrinis ir kritinio mąstymo. Šie visi trys elementai yra tarpusavyje susiję ir lygiai svarbūs.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (73)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Lietuviai įamžino chaotišką Indijos sostinę: jeigu ši šalis neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti (8)

„Jeigu Indija neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti“, - taip sakė...

Radžvilas: tai ir yra pabaigos ženklas (203)

Didžiosios Britanijos atsiskyrimas yra labai panašus į Sąjūdį, Europos Sąjunga ( ES ) eina...

Sirgalių žinutę išgirdęs Adomaitis po skaudaus pralaimėjimo citavo dukterį (12)

Vilniaus „Ryto“ vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio 45-ojo gimtadienio vakaras –...

„Hadsono stebuklas“: kaip išvengta tragedijos (16)

Sausio 15 d. sukako lygiai dešimt metų nuo vadinamojo Hadsono upės stebuklo, kai „ US Airways “...

Skamba antroji „Eurovizijos“ atranka: „Gangnam style“ kopija, žinutė smurtą patyrusioms moterims ir kritika scenos naujokams (1)

Šeštadienio vakarą eteryje skamba antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ atrankos filmavimas,...

Kauniečius tyrė 14 metų: vieta, kur gyvenate, tikimybę mirti gali padidinti net 70 proc. (24)

Jei gyvenate toliau nei 300 m nuo parko ir jame nesilankote, turite beveik 70 proc. didesnę tikimybę...

Stilistas rėžė nuomonę apie „Žmonių“ įvaizdžius: jei nepasiruošei, sėdėk tyliai ir apeik raudoną kilimą ratu (247)

Kiekviename renginyje laukiamiausia smalsuolių dalis – raudonas kilimas ir, žinoma, akį...

Vilniuje automobilis rėžėsi į stulpą, vairuotojas, įtariama, apsvaigęs automobilyje rasta švirkštų (10)

Vilniuje šeštadienio vakarą automobilio nesuvaldęs vairuotojas rėžėsi į stulpą. Į avariją...

Sugadintas Adomaičio gimtadienis: „Lietkabelis“ sutriuškino Vilniuje nušvilptą „Rytą“ (414)

Panevėžio „Lietkabelis“ (11-8) įspūdingai nutraukė keturių pralaimėjimų seriją...