Konferencijoje „Ieškant dialogo tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo“ pristatydamas Pietų Afrikoje atliktus tyrimus K. Chaplinas pabrėžė, kad lankantys muzikos pamokas vaikai mokosi geriau nei tie, kurie nelanko jokių neformalaus švietimo užsiėmimų.
Muzika daro įtaką ne tik rezultatams, bet ir sveikatai
„Kuomet vaikas mokosi ne tik formalioje mokykloje, jis išmoksta disciplinos, laiko planavimo, yra aktyvesnis. Muzika padeda bendradarbiauti, komunikuoti, o tai leidžia pasiekti geresnius akademinius rezultatus. Muzika ir kiti meno dalykai dažnai nėra prieinami formaliose mokyklose, nes suteikti realių muzikinių žinių – brangu“, - pastebėjimais dalijosi K. Chaplinas.
Pasak jo, pianinu grojantys moksleiviai žymiai geriau įsisavina matematines ir mokslines koncepcijas, jų verbalinė atmintis yra geresnė. Įrodyta, kad tie vaikai, kurie jaučia ritmą, geriau mokosi ir yra fiziškai sveikesni.
„Pastebima tiesioginė koreliacija – jeigu nėra dramos teatro ar muzikos pamokų, akademiniai rezultatai yra prastesni. Neformalioje veikloje vaikai išmoksta bendrauti, dirbti komandoje ir suprasti to darbo svarbą, o juk būtent to ieško šiuolaikiniai darbdaviai, jie nori kūrybiškų ir laisvai bendraujančių darbuotojų. Tad neformalaus švietimo reikšmė bei svarba tik auga ir tai pastebime ne tik mes ar mokytojai, bet ir visuomenė“, - patikino nevyriausybinių organizacijų vadovas.
Jis pastebi ir tai, kad tie vaikai, kuriems sekasi muzikos pamokose, 20 proc. geriau išlaiko matematikos bei kalbų egzaminus. O grojantys bent vienu instrumentu, geriau reiškia savo idėjas bei gali pasigirti geresniu psichologiniu pajėgumu bei aktyvesne smegenų veikla pamokų metu.
Užsiimantys menine veikla paaugliai rečiau meta mokyklas
„Net 50 proc. vaikų Afrikoje nuo 14 iki 19 metų meta mokyklas. Tačiau čia mes matome meno įtaką, nes tie vaikai, kurie lanko neformalaus ugdymo centrus, mokyklų beveik nemeta. Meninėje veikloje dalyvaujančios mokyklos turi žymiai geresnius lankomumo rodiklius“, - pastebi K. Chaplinas.
Muzika taip pat prisideda prie emocinio vaikų ugdymo bei stiprinimo. Jie formuojasi kritinio mąstymo įprotį, moka geriau spręsti problemas.
„Menas prisideda ir prie kognityvinio augimo, socialinės ir emocinės plėtros. Švietimas, kuris turtingas menu ir humanitariniais mokslais, ugdo įpročius, kurie yra kertiniai tautų darbo jėgos produktyvumo bei kompetentingumo rodikliai“, - patikino nevyriausybinių organizacijų vadovas.
Padeda sustabdyti ir nusikalstamumą
„Todėl mes norime užimti jaunimą būtent tuo metu ir užkirsti kelią įvairių gaujų susidarymui. Jeigu vaikas dalyvauja muzikos ar dramos programoje, o galbūt šoka, jis yra sudomintas ir užimtas. Mūsų tikslas nėra iš jų padaryti pasaulinio lygio žvaigždes, mes tenorime užpildyti bendravimo spragą, kurios trūksta namuose. Tyrimai rodo, kad tėvai savo vaikams skiria vis mažiau dėmesio“, - pripažino K. Chaplinas.
Jis tikino turįs posakį, kad tas vaikas, kuris sportuoja, niekada nepateks į teismą (angliškai žodis sport (sportas – liet.) rimuojasi su žodžiu court (teismas – liet.)).
„Neformalusis ugdymas pagerina vaiko požiūrį į pasaulį, jo komunikacinius ir lyderystės sugebėjimus, sustipriname jo pasitikėjimą savimi. Juk mūsų smegenys susideda iš dviejų pusrutulių, kodėl turime šviesti tik vieną iš jų? Taip negalime sukurti harmoningos asmenybės. Menas papildo mokslinius dalykus, o moksliniai dalykai papildo meną“, - įsitikinęs K. Chaplinas.
Užmegzti dialogą su formaliomis mokyklomis – būtina
Jis tikina neformaliai ugdomų vaikų nepaliekantis likimo valioje. Jų pasiekimai du kartus per metus yra patikrinami formaliu būdu – anketa, o patys jaunuoliai stebimi ir po mokyklos baigimo.
„Todėl visi mano pasakyti faktai yra pagrįsti. Mes matome progresą, matome faktus, kad lygiagrečiai formaliai ir neformaliai ugdyti vaikai dažniau įstoja į aukštąsias mokyklas. Stengiamės, kad oficialios mokyklos taip pat rašytų ataskaitas apie vaikus, kurie lanko neformalaus ugdymo centrus. Tad bendras įvertinimas gali labai aiškiai parodyti situaciją, kokia yra tikrovė“, - pabrėžė organizacijų direktorius.
Anot jo, užmegzti dialogą tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo yra labai svarbu, nes tik sukūrus supratimo memorandumą ir bendradarbiaujant bus pasiekti geriausi asmeniniai kiekvieno vaiko rezultatai.
„Europoje yra nemažai asmenų, kurie prabilus apie neformalųjį švietimą pradeda jausti grėsmę, kad jų sistemai atėjo pabaiga. Tačiau tai tikrai nėra tiesa. Neformalus švietimas gali padėti pagerinti oficialių mokyklų darbą ir rezultatus, todėl tai turėtų būti viena iš šiuolaikinės visuomenės siekiamybių“, - įsitikinęs K. Chaplinas.
