Arbatos kelionė

Arbata į Europą atkeliavo tik XVII a., tačiau Kinijoje ji auginama jau beveik 3000 m. pr. Kr. Ten ją vertino už tonizuojančias savybes ir gerą skonį. Ilgainiui imperatorių taip vertinamą gėrimą pradėjo gerti ir paprasti žmonės; atsirado arbatinės ir arbatos gėrimo ritualai.

Arbata, porcelianas, šilkas, parakas ir kiti kiniški atradimai buvo giliai ir ilgai slepiami. Tačiau susidomėjimas šiais dalykais augo ir vis labiau kaitino kitų tautų smalsumą. Tarptautiniai prekių mainai kiek pravėrė paslapties šydą ir arbatos plantacijos, dar vadinamos sodais, atsirado Indijoje, Šri Lankoje, Japonijoje.

Šiose šalyse išties auginama puiki arbata. O štai Bangladeše, Irane, Naujojoje Gvinėjoje ar Argentinoje užauginta arbata dažniau naudojama arbatos mišiniams gaminti.

Į Europą arbata atkeliavo kartu su kitomis Rytų prekėmis: šilku, prieskoniais, smilkalais. Žemyne atsiradusi beveik tuo pačiu metu kaip ir kava, arbata vietiniams pasirodė švelnesnio skonio. Ji ypač stipriai įsitvirtino Anglijoje. Čia buvo sukurta arbatos importo Rytų Indijos kompanija, o XVIII a. dėl arbatos prekybos be muitų Amerikoje netgi įvyko sukilimas („Bostono arbatėlė“). Karalienės Viktorijos laikais nusistovėjo griežtos gėrimo vartojimo bei kultūros taisyklės.

Viskas, ką reikia žinoti apie arbatos rūšis

Arbata, kaip žinia, yra kelių rūšių. Tačiau bet kurios rūšies arbatos derlius nuimamas vienodai – nuo arbatmedžių skinami arbatos lapeliai. Skiriasi tik arbatos apdorojimas.

Pasaulyje populiariausia juodoji arbata yra nuskinama ir kelias valandas padžiovinama. Suminkštėję lapeliai suvyniojami ir patrinami, kad vėliau lengviau oksiduotųsi. Pabaigoje jie kaitinami aukštoje temperatūroje, kurioje nuo karščio pajuoduoja. Juodoji arbata turi daugiausiai kofeino, tačiau vis tiek trečdaliu mažiau nei jo yra kavoje.

Ruošiant juodąją arbatą, reikia naudoti beveik verdantį vandenį, nes žemesnėje temperatūroje neatsiskleidžia visi jos aromatai ir taninai. Vieną arbatinį šaukštelį juodosios arbatos įberkite į puodelį ir, užpylę beveik verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti ne ilgiau nei 5 minutes. Ilgiau laikomos juodosios arbatžolės apkarsta.

Išdžiovinti juodi arbatos lapeliai parduodami arba kaip biri juodoji arbata, arba įvairių arbatos mišinių sudėtyje. Tai priklauso nuo juodosios arbatos kokybės, nustatomos pagal arbatos auginimo vietą, skynimo laiką, būdą ir pan.

Žalioji arbata yra seniausiai geriama arbata. Nuskinti jos lapeliai yra suvyniojami ir išdžiovinami. Žalioji arbata nefermentuojama. Ji lengvai tonizuoja, turi daug sveikatai naudingų savybių: valo organizmą, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją ir kt.
Arbata

Žaliojoje arbatoje yra dvigubai mažiau kofeino nei juodojoje. Ruošiant ją, jokiu būdu nenaudokite verdančio vandens. Žalioji arbata paprastai plikoma 60-90˚C filtruotu vandeniu. Puodeliui užtenka 2-4 g arbatos lapelių; pritraukti leiskite 3-4 min.

Ulongo arbata auginama tik Kinijoje ir reiškia (išvertus iš kinų kalbos) – „juodasis drakonas“. Tai pusiau fermentuota arbata, todėl ji turi ir juodosios, ir žaliosios arbatos savybių. Ši arbata gerina virškinimą, tad gerti ją labai tinka po sočių pietų. Į puodelį įberkite maždaug arbatinį šaukštelį ulongo arbatos ir užplikykite maždaug 90˚C vandeniu. Pritraukti užtenka 3-4 min.

Baltoji arbata yra pati subtiliausia ir švelniausia iš visų. Jai skinami jauniausi arbatmedžių lapeliai ir balti pumpurai. Jie išdžiovinami saulėje bei šiek tiek pagarinami ir visiškai nefermentuojami. Šiai arbatai pagaminti reikia itin daug kruopštaus rankų darbo, todėl ji pati brangiausia iš visų arbatos rūšių.

Baltoji arbata turi mažiausiai kofeino, nedaug taninų ir puikiai tinka šiltuoju metų sezonu. Į puodelį įberkite du šaukštelius baltosios arbatos ir užpilkite 60-80˚C filtruotu vandeniu. Lukterkite ilgiau – apie 10 min., kol pritrauks.

Raudonoji arbata, dar vadinama roibos (angl. Rooibos), gaminama ne iš arbatmedžio, o iš Pietų Afrikoje augančio krūmo. Ši arbata išskirtinė, nes visai neturi kofeino. Joje yra šiek tiek taninų ir daug įvairių mineralų (daugiausia geležies, labai gerai pasisavinamos ją geriant).

Sakoma, jog ji mažina nemigą, nervinę įtampą ir labiau primena gėlių ar vaisių skonį, nes savaime yra saldoka. Raudonoji arbata kvepia medumi ir saldžių gėlių aromatu. Į puodelį įberkite vieną šaukštelį raudonosios arbatos ir užpilkite iki 90˚C vandeniu. Palikite 5-8 min. pritraukti.

Puero arbata Kinijoje vertinama kaip gydomoji (medicininė) arbata. Ji greitina medžiagų apykaitą, todėl labai tinka svorio bei cholesterolio mažinimui, turi daug naudingų mineralų. Puero arbata, priešingai nei kitos – kuo senesnė, tuo labiau vertinama. Gamintojai ją kartais rekomenduoja laikyti net kelis metus. Nors puero arbata dažniausiai būna juoda (fermentuota), tačiau ji gali būti ir žalia.

Aromatizuota arbata gaminama maišant skirtingas arbatžoles su vaisių gabaliukais, gėlių žiedais, eteriniais aliejais, maistiniais kvapikliais ar kitais priedais.

Populiariausi arbatos mišiniai:

earl grey – tai juodoji arbata, pagardinta bergamote ir kartais citrinos žievele,
english breakfast – stipriųjų arbatų iš Asamo, Ceilono ir Kenijos mišinys,
jasmine – žalioji arbata, pagardinta jazminų žiedais.
Specialistai sako, jog sveikiausia gerti antro užpylimo arbatą.

Pirmuoju užplikymu arbata yra ne užpilama, o labiau perliejama karštu vandeniu. Taip nuo arbatžolių nuplaunamos dulkės ir nešvarumai. O „švarią“ arbatą jau galite saugiai užpilti jai tinkamos temperatūros vandeniu ir mėgautis jos nuostabiu skoniu ir aromatu.

Angliškos arbatos kultūros kabliukai

Anglijoje arbata, tikriausiai, populiariausias gėrimas po vandens. Pasak Anglijos arbatos asociacijos, šioje šalyje yra išgeriami 165 milijonai arbatos puodelių per metus (kavos – tik 70 mln.). Beje, 96 proc. šios šalies arbatos gėrėjų pliko ją maišeliuose ir 98 proc. žmonių ją geria su šlakeliu pieno.

Nors į anglišką arbatą cukraus dėti nerekomenduojama, tačiau net 30 proc. respondentų ją saldina.

Taip vadinamoji „angliškoji“ arbata plikoma tik iš english breakfast arbatos mišinio. Kiti mišiniai ar kitos arbatos rūšys čia mažiau populiarios.

Arbata Anglijoje geriama iš molinio arba porcelianinio puodelio, o į jį įdėtas arbatos maišelis (sakoma, jog Anglijoje labiausiai mėgstami piramidės formos arbatos maišeliai) plikomas beveik verdančiu vandeniu ir mirkomas 3 minutes. Išmirkusį arbatos maišelį išimti reikia paprastai – jo nenuspaudžiant, nemaišant ir pan.

Ir dar keli žodžiai apie pieną – jo reikia pilti tik šlakelį (pieną reikia pilti į arbatą, o ne atvirkščiai) ir jokiu būdu nepakeisti jo grietinėle, kuri dėl savo riebumo ir sunkumo tik apkartins gėrimą. Taip paruošta arbata išsaugos savo rudą spalvą. Į arbatą su pienu jokiu būdu nedėkite citrinos, nes rūgštis sutrauks pieną.

Kodėl gi arbata tokia populiari Anglijoje? Kaip sako patys anglai, todėl, kad gerti arbatą – jų įprotis, savotiška priklausomybė, tiesiog tradicija. Išgerti puodelį arbatos – puiki proga susitikti, pasišnekėti, puikiai leisti laiką. Tai istorinė, kultūrinė ir gastronominė šalies dalis.

Senasis etiketas madingas ir šiandien

Pagrindinės arbatos gėrimo etiketo taisyklės Anglijoje susiformavo karalienės Viktorijos laikais. Anuomet arbatos gėrimo ritualai būdavo labai svarbūs. Jiems buvo rašomi net kvietimai, kuriuose nurodoma apranga (jei arbata geriama lauke, būtina skrybėlaitė) ar gėrimui reikalingi daiktai (užkandžiai, įrankiai ir pan.).

Savo ritualinius arbatos puodelius kiekvienas svečias paprastai atsinešdavo įmantriai išpuoštose dėžutėse. Nors tokie formalumai šiandien yra retenybė, tačiau daugelis tų laikų taisyklių giliai įsišaknijo Anglijos kultūroje.

Štai keli pagrindiniai ir svarbiausi dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti gerdami arbatą „angliškai“:

Arbatos puodelis turėtų būti lengvas, porcelianinis, o jį laikant nevalia atkišti ištiesto mažojo piršto. Anuomet tai buvo itin nemandagu. Geriausia puodelį laikyti trimis pirštais, o kitus du pirštus sulenkti ir paslėpti delne.

Maišydami arbatą, šaukšteliu nelieskite puodelio sienelių. Po to šaukštelį padėkite ant lėkštutės, puodelio ąselės dešinėje. Nemandagu gerti arbatą, jei šaukštelis styro puodelyje ir dar baisiau – ją garsiai siurbčioti.

Jei arbatą geriate sėdėdami, puodelį iki burnos kelkite be lėkštutės. Tai daryti reikia, jei arbata geriama stovint.

Arbatos gėrimas – bendravimo procesas, todėl vaišes, patiektas prie arbatos, kramsnokite mažais kąsneliais, o kalbėkite tik tuščia burna. Beje, arbatos gurkštelėkite tik tuomet, kai burnoje nebelieka nė trupinėlio.

Prie arbatos padėtą servetėlę pasitieskite ant kelių. Jei norite trumpam pakilti nuo stalo, palikite ją ant savo kėdės (ne ant stalo). Servetėlė ant jūsų kelių gaudo užkandžių trupinukus ir apsaugo aprangą nuo dėmių. Jei servetėlė yra lininė ar kitos medžiagos, niekada ja nevalykite lūpdažio likučių. Taip parodysite nepagarbą šeimininkui (juk žinoma, kaip sunkiai išvalomos lūpų dažų dėmės).

Taip pat nenaudokite jos rankoms valytis (abiem atvejais geriau nueiti į vonios kambarį). Baigus gerti arbatą, ši servetėlė yra padedama šalia lėkštutės su puodeliu, kairėje pusėje.