Tiesa, dar jam šmėkšteli mintis apie tą manekenę žurnale (o gal verslininkę?), kuri labai rūpinasi savimi ir tuo, ką deda sau į burną. „Žinau aš tuos žoliaėdžių išmislus“ –patenkintas nusišypso – „Čia šių dienų mada ir tiek!“.
Ot ir ne! Daigintos sėklos maistui vartotos jau prieš kelis tūkstančius metų. Manoma, kad pirmieji jas valgyti pradėjo kinų jūreiviai, plaukę Jangdze ieškodami naujų žemių. Jų turimos pupelės nuo drėgmės pradėjo dygti, bet maisto stigo. Tačiau jūreiviai pastebėjo, kad sudygusios pupelės ne tik skanios, bet suteikiančios jėgų. Ir dabar Azijoje labai populiarios įvairios daigintos sėklos bei ūgliai. Čia panašiai kaip tūlam lietuviui svogūnų laiškai su grietine...
„Tai nemūsiškas valgis“ – niurna toliau lietuvis. – „Pas mus tokių nevalgo!“. Ir vėl turiu paprieštarauti. Ką jau ką, bet Kūčių vakarienei kiekvienas lietuvis ruošiasi skrupulingai kur jis bebūtų – ar pas močiutę kaime, ar likimo nusviestas į Ameriką. O jau pats Kūčių pavadinimas yra kilęs nuo pagrindinio šios šventės patiekalo - kūčia.
Šiam svarbiausiam Kūčių patiekalui pagaminti buvo daiginami ir šutinami kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, žirniai, pupos, riešutai, aguonos, kanapės. Juos užpildavo medumi pasaldintu vandeniu, tai vadinta miešimu (aguonų pienas). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės. Taip buvo seniau. Bet ir dabar koks gi Kūčių stalas be daigintų kviečių su medumi?
Mūsų kaimynėje Lenkijoje daigintos sėklos maistui vartojamos plačiai. Tai ne tik žaliavalgių ar vegetarų maistas. Daigintos sėklas maistui dažniausiai vartoja išsilavinę, didesnių pajamų, jaunesnio ir vidutinio amžiaus didmiesčių gyventojai. „Tai juk skanu ir greita pagaminti!“ – nusišypso mano pažįstama lenkaitė, parėjusi iš darbo prie viryklės praleidžianti vos keliolika minučių.
Vis tik daigintos maistui sėklos labai apibendrintas pavadinimas. Panašiai kaip žodis „daržovės“. Aš skirčiau net keturias daigintų maistui sėklų grupes pagal skonines savybes:
1. Ankštinių augalų sėklos. Pačios populiariausios pasaulyje yra spindulinės pupuolės. Taip pat daiginama įvairūs lęšiai, avinžirniai, žirniai, sėjamieji vikiai, adzuki pupelės ir pan. Tokios daigintos sėklos itin švelnaus skonio, primenančios sunokusius žalius daržo žirnelius. Tai baltymingos sėklos, labai tinkančios papildyti vegetariškai besimaitinančių žmonių mitybą.
Daiginimo proceso metu sėklose pasikeičia baltymų savybės, kiekis bei kokybė, todėl organizmas gali lengviau juos pasisavinti. Tiriant daigintus maistui lęšius, pupeles bei žirnius nustatyta, kad daiginimas pakeičia kiekybinę ir kokybinę fenolinių junginių sudėtį. Itin skanūs įvairių daigintų ankštinių sėklų mišiniai.
2. Daigintos sėklos, maistui vartojamos žalios, neapdorotos termiškai. Jos panašios ir vartojamos kaip salotos ar žalumynai, bet mitybine verte daug pranašesnės. Tai tiesiog vitamininės bombelės. Jose gausu ne tik priešvėžinių medžiagų, bet taip pat geležies, vario, mangano. Daigintų sėklų karalienės – liucernos sėklos. Jos vienos labiausiai mėgstamų pasaulyje. Šiai grupei priskirčiau ridikėlius, dobilus, rytinius ožiarūčius, ožrages, garstyčias, brokolius ir kitų kopūstinių augalų sėklas.
Taip pat daigintas česnakų, porų ar svogūnų sėklas (Taip taip... Šie augalai dauginasi ne tik skiltelėmis). Šių sėklų skonis labai įvairus. Daigintos liucernos, dobilai, ožiarūčiai ar brokoliai yra švelnaus, nedominuojančio skonio. Tuo tarpu ridikėliai ar garstyčios patiks mėgstantiems valgyti aštriai. Tobulai tinka (vegetarams neskaityti) prie kaimiškų rūkytų lašinukų. Šios grupės sėklas vienija traški, sultinga tekstūra.
3. Daiginti grūdai. Tai daiginti paprastieji, kamut ir spelta kviečiai, rugiai, ryžiai, belukštės avižos, miežiai. Kviečių daigeliai – tikras vitamino E koncentratas. Beje, maistui vartoti grūdus naudingiau tada, kai aiškiai matoma jų šaknelė, o ne vos vos sudygusius. Kadangi daiginti grūdai Lietuvoje pradėti vartoti pirmiausiai, jų nauda žmogaus organizmui daugeliui žinoma.
4. Kitos daigintos unikalaus skonio sėklos – grikiai, kuriuose vitamino C bei B grupės vitaminų žymiai daugiau nei nedaigintuose, aminorūgščių kiekis grikių daiguose keturis kartus didesnis nei grikių kruopose; saulėgrąžos, vertinamos dėl itin švelnaus skonio; burnočiai, dažnai mokslininkų vadinami supermaistu, nes juose gausu mikro bei makroelementų, puiki nepakeičiamųjų aminorūgščių sudėtis ir kiekis.
Ar visas sėklas galima daiginti? Ne. Dėl kai kuriose iš jų esančių toksiškų glikozidų nerekomenduojama daiginti bulvinių šeimos ir ankštinių šeimos pelėžirnių (Lathyrus) genties augalų sėklų. Taip atkreipčiau dėmesį, kad dėl tos pačios priežasties geriau nedaiginti Lietuvoje įprastai auginamų raudonžiedžių (Phaseolus coccineus) ir daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris).
„Užteks tos beletristikos...“ – girdžiu atsidūstant skaitytoją – „O valgyti šitą gėrį kaip???“.
Prašom! 10 būdų kaip panaudoti daigintas sėklas maistui:
1. Skanaukite vienas!
2. Tinka ant sumuštinių, suvožtinių, lavaše, pitoje ir t.t.
3. Šviežių daržovių salotoms.
4. Kitiems daržovių patiekalams.
5. Kiniškiems ar kitokiems patiekalams gaminti Wok keptuvėje, daigintas sėklas ten suberiant paskutinę minutę.
6. Troškiniams.
7. Glotnučiams ir kitokiems vaisių ir daržovių kokteiliams.
8. Ryte kaip „musli“ pusryčiams. Tinka daiginti grikiai, kviečiai, rugiai, avižos ir kiti grūdai.
9. Daigintos sėklos nepamainomos patiekalų puošybai!
10. Daiginti grūdai tinka kaip desertas su medumi.
11. Tai jus prajuokins - daigintų sėklų likučius meiliai sudoroja mano zebrinės amadinos (paukštininkai jas daigina specialiai), o subertus į žemę ir paaugusius daigelius godžiai šlamščia katės.