1. Kritimo jausmas
Kritimo jausmas iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip hipnagoginis trūkčiojimas, kuris dažniausiai patiriamas tuo metu, kai žmogus užmiega. Paprastai kai jūs miegate, kūnas būna paralyžiuotas (kad netyčia su savimi ko nors nepadarytumėte), tačiau kartais pradedate sapnuoti tokiu momentu, kai kūnas dar „gyvas“ – štai tuomet žmonės dažniausiai ir patiria hipnagoginį trūkčiojimą.
Mokslininkai neturi vieningo atsakymo, kodėl žmogus tokiomis akimirkomis patiria būtent laisvo kritimo jausmą, o ne ką nors kitą. Tačiau yra žinoma, kad dažniausiai tai vyksta tuomet, kai žmogus pernelyg stipriai pavargo arba yra stipraus streso būsenos, dėl ko smegenys užmiega greičiau nei kūnas gali fiziologiškai į tai sureaguoti.
2. Miego paralyžius
Jūs atsibundate ryte ir suprantate, kad negalite net piršto pajudinti, jau nekalbant apie galvos pakėlimą nuo pagalvės. Visiško paralyžiaus jausmas gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir visuomet sukelia tikro siaubo pojūtį.
Akivaizdu, kad tokios būsenos priežastis yra priešinga hipnagoginiam trūkčiojimui – smegenys jau prabudo, o kūnas dar nespėjo sureaguoti, todėl raumenys yra paralyžiaus būsenos. Beje, būna paralyžiuoti netgi tie raumenys, kurie atsakingi už krūtinės ląstos judėjimą, todėl tie, kurie nors kartą patyrė miego paralyžių, tai apibūdina maždaug tokiais žodžiais: „tarsi betono luitas ant krūtinės būtų padėtas“ ar „ aš negalėjau kvėpuoti“. Suprantama, kvėpuoti jūs bet kokiu atveju galite, nes diafragma miego metu neparalyžiuojama.
3. Lunatizmas
Lunatizmas labai aiškiai pademonstruoja, kodėl gamta miegančiam žmogui numatė visų raumenų paralyžių. Lunatikai yra tie žmonės, kurių raumenys dėl kažkokių priežasčių miego metu neparalyžiuojami, o smegenys tuo metu sapnuoja.
Patys ryškiausi lunatizmo atvejai užfiksuojami vartojant tam tikrus migdomuosius medikamentus. Žmonės ne šiaip sau vaikšto po namus, tačiau, pavyzdžiui, ruošia maistą, ar sėda į mašiną ir išvažiuoja į darbą.
Jeigu pastebėsite, kad kažkas iš artimųjų lunatikuoja, primygtinai parekomenduokite kreiptis profesionalios pagalbos – vaikščiojimas miego metu gali kelti pavojų ne tik pačiam lunatikui, bet ir aplinkiniams. Jis gali įjungti dujas, palikti atdaras duris ar langus ir taip toliau.
4. Kalbos per miegus
Jungtinių Valstijų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad apie penki procentai suaugusių žmonių miegodami kalba. Didžioji dauguma tokių pokalbių vidutiniškai trunka apie trisdešimt sekundžių.
Dažniausiai tai įvyksta per pirmąją ar pirmas dvi valandas, kai organizmas pereina į gilaus miego fazę, tačiau nervinės energijos dar pakanka tam, kad liežuvio ir gomurio raumenys galėtų „pagelbėti“ sapnams. Ir ne tik jie – žmonės dažniausiai vartosi miegodami pirmosiomis valandomis.
5. Pasikartojantys sapnai
Sapnai – tai būdas „apdoroti“ kokią nors einamąją informaciją, po ko ji keliauja į „saugyklą“, kur įgauna atsiminimų formą. Atitinkamai, pasikartojantys sapnai dažniausiai susiję su tuo, kad žmogus susidūrė su kokia nors sudėtinga problema ir smegenys, mėgindamos ją išspręsti, „buksuoja“.
Jeigu pasikartojantis sapnas iš dalies pagrįstas realybe ir susijęs su kokiu nors dramatišku išgyvenimu, gali netgi prireikti specialisto pagalbos. Beje, pačiais lengviausiais atvejais galima susitvarkyti savomis jėgomis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus parduotuvėje buvo apvogtas ir dabar kelias naktis iš eilės jis tą patį sapnuoja, gali pakakti iš naujo apsilankyti toje pačioje parduotuvėje ir leisti smegenims išgyventi tą pačią sceną dar kartą, šįkart „virtualiai“. Kur kas sudėtingesnių psichologinių traumų atvejais šis metodas, veikiausiai, nepasiteisins.
6. Seksas miego metu
Maždaug aštuoni procentai žmonių patiria seksą miego metu, tiksliau tai, kas inicijuoja lytinį aktą su partneriu miego būsenoje. Be to, tokie žmonės dažnai daro ir kalba tai, kas jiems paprastai visiškai nebūdinga ir tai gali partnerį rimtai išgąsdinti.
Sekso miego metu priežastis yra ta pati, kaip ir lunatizmo – smegenys jau miega, o kūnas dar ne. Be to tai dar gali reikšti, kad eidamas miegoti žmogus jautė stiprų susijaudinimą. Arba jis sapnavo seksualinio pobūdžio sapną.
7. Sprogstančios galvos sindromas
Įsivaizduokite, kad jūs tiesiogine žodžio prasme krentate į lovą toks pavargęs, kad kūnas jau seniai ignoruoja pusę galvos smegenų komandų. Jūs net nežinote, ar nusirengėte, bet jums tai nė motais. Jūs jaučiate, kad jau „atsijungiate“ ir, tiesa sakant, jums visiškai nusispjaut, ar išvis kada nors atsitokėsite. Jums tiesiog būtina pajusti palengvėjimą ir štai jis artėja, artėja ir... jūs išsijungiate.
Praeina kelios minutės ir staiga – bum! Jūsų galvoje trenkia žaibas ir jis toks stiprus, kad atrodo, jog visu kūnu teka tikrų tikriausia elektros srovė.
Tai ne garsas, bet jis garsus. Jūs galite jį girdėti galvoje. Jūs galite jausti jį kiekvienu savo kūno raumeniu. Žinoma, jūs nubundate ir širdis beprotiškai plaka... ir jūs vėl išsijungiate, kad vos po kelių minučių vėl pajustumėte „žaibo smūgį“.
Tai gali trukti kelias valandas ir to atsikratyti neįmanoma. Kaip išgydyti šį sindromą, nežinoma. Jis tiesiog yra, gyvena kartu su jumis ir jūs esate jo valioje. Tai retas šalutinis poveikis, kurį itin retai patiria netgi tie, kuriuos kankina nemiga.
