Atsako psichologė Rūta Bubelienė:
Atsakysiu jums, p. Adele, tiesiai ir turbūt neprašausiu: metinių sindromu. Metinių sindromas – tai palyginti neseniai prancūzų psichologų atskleistas, mažai ištirtas ir išties stulbinantis psichologinis fenomenas. Jo esmė ta, kad kai kurie svarbūs protėvių gyvenimo įvykiai simboliškai atsikartoja jų palikuonių gyvenimuose, o tų įvykių datos sutampa.
Tą pačią metų dieną, ypač suėjus apvaliai sukakčiai, jums nejučia gali nutikti kažkas panašaus ar net visiškai tas pat, kas buvo nutikę jūsų seneliui (-ei) ar proseneliui (-ei), ypač jei esate panašūs (-i) išvaizda, būdu bei esate tos pačios lyties. Deja, dažniau tai būna nelaimingas nutikimas, nes būtent nelaimės esmingai kreipia mūsų gyvenimus. Metinių dieną galite pasijusti it nesavas, susirgti, pasielgti beatodairiškai ar taip, kaip jums nebūdinga. Būtent tai ir nutiko jūsų broliui senelio mirties metinių sukakties dieną.
Kalbant simbolių kalba, tai diena, kai mūsų siela susitinka su protėvių dvasia. Netikiu dvasiomis ar prisikėlusiomis vėlėmis, nesu linkusi į mistiką, tačiau neabejoju, kad žmogaus sieloje vyksta neįtikėtini dalykai – prieš mūsų valią, be mūsų žinios. „Nė vienas nepamirštas, niekas nepamiršta“, – iškalama ant nežinomo kareivio kapo, bet iš tikrųjų tai įspausta mūsų sieloje. Istorinė atmintis gyva čia, ne akmenyje: jūsų sapnas apie juodą žirgą tai paliudija. Yra įvykių, kurių nevalia pamiršti ir po 100 metų.
Paklausite, kaip radosi tas įspėjantis sapnas būtent metinių išvakarėse, kodėl nelaimė nutiko kitą dieną. Prancūzų psichologai vadina tai transgeneraciniu perdavimu, t. y. perdavimu iš kartos šį kartą. Šiuo būdu ainiams persiunčiami lemtingi giminės įvykiai. Galbūt jūsų, Adele, sapnas bei broliui nutikusi nelaimė yra įspėjimas labiau branginti gyvenimą ir nesielgti beatodairiškai?
