aA
„Tai buvo tik sapnas...“ – visiems įprasta frazė, kurią lydi atodūsis ir ilgesingas nusivylimas, sudužus lūkesčiams... Toks pasakymas bylotų, kad sapnas tėra iliuzja, melaginga apgaulė, priešinga tam, kas tikra. Bet ar tikrai sapnas taip labai nutolęs nuo mūsų gyvenimo tikrovės? Ar iš tiesų jis tėra išmoningas melagis, kurio šnekos neišsipildo? Ar teisėtai jis taip nuvertinamas?
Miegas, moteris, grožis
© Corbis/Scanpix
Pramiegame mes vidutiniškai trečdalį savo gyvenimo. Maždaug ketvirtdalį miego laiko – sapnuojame. Nors sapnuojame kasnakt, sapnuojame visi, ne visus sapnus prisimename, o kartais neprisimename išvis sapnavę. Tačiau neretai ryto nuotaika priklauso nuo to, ką tąnakt sapnavome – kartais, atrodo, be jokios priežasties jaučiamės pakylėtai, lyg ant sparnų, lyg kažką gero ir prasmingo nuveikę ar suvokę. O kai kada pabundame pavargę, neramūs, su kažkokia neįvardijama negera nuojauta.

Būna, kad sapno nuotaika akivaizdžiai lydi visą dieną ir įtakoja tos dienos įvykių suvokimą bei emocijas. O ar prisimenate istorijas apie tai, kaip mokslininkai sapne atranda cheminio elemento sudėtį, kompozitoriai išgirsta muziką, menininkai regi dar nenupieštus paveikslus, pranašai – ateities vizijas, o paprasti žmonės iš sapno nubunda apdovanoti netikėtomis įžvalgomis? Vien jau šie argumentai byloja, kad verta į savo sapnus pažvelgti įdėmiau.

Kodėl mes sapnuojame?

Senovėje požiūris į sapnus buvo daugmaž panašus įvairiose kultūrose: sapnas – tai langas į anapusinį dievų ir dvasių pasaulį. Per sapnus dievai moko, įspėja, pataria žmogui, todėl į juos žiūrėta rimtai. Egzistuodavo net savotiška profesija – sapnų aiškintojai, savotiški vertėjai, verčiantys dvasių ir dievų kalbą į to meto žmogui suprantamą logiką.

Per sapnus gali kalbėti ne tik dievai, bet ir demonai, todėl aiškinant juos ir klausant sapnų nurodymų, svarbu būti atsargiam ir išmintingam. Taigi, sapnų funkcija atrodė aiški – tarpininkavimas tarp žmonių ir dievų pasaulių.

Pasirodydavo ir kitokių įdomių įžvalgų, pralenkiančių to meto mąstymą. Tarkim, Aristotelis tvirtino, kad sapnai gali pranešti apie artėjančią ligą. Toks pranešimas ne iš piršto laužtas: nesąmoningoji žmogaus dalis jau žino tai, kas vyksta kūne, nors fiziškai proveržis dar neįvykęs.

Savo reikšmingumo aureolės sapnai neteko, kada į juos atsisuko skeptiškas mokslo žvilgsnis. Į sapnus imta žiūrėti, kaip į atsitiktinių dienos metu „nesuvirškintos“ informacijos nuotrupų kratinį, savotišką psichikos apsivalymo ritualą, kurį analizuoti ar bandyti interpretuoti kaip ir nėra prasmės.

Toks požiūris vyravo ilgą laiką, kol sapnų ėmėsi psichologija. Sapnai tapo S. Freudo žodžiais tariant „karališku keliu į pasąmonę“, svarbia psichoanalitinio darbo dalimi. Sapnai vėl atgavo savo tarpininko vaidmenį, tik šįkart ne tarp dievų ir žmonių pasaulių, o tarp sąmonės ir pasąmonės. Tuo tarpu ir mokslas pradėjo pripažinti, kad sapnavimas – mįslingas ir sudėtingas fenomenas, atliekantis reikšmingą funkciją, užtikrinantis sklandžią smegenų veiklą.

Anot šiuolaikinio mokslo sapnavimas padeda:

• Įsisavinti ne miego metu įgytą informaciją ir integruoti ją į sudėtingą atminties raizginį.

• Išlaikyti smegenims tam tikrą reikalingą būdravimo/poilsio režimą miego metu.

• Išlaikyti savo visumos pajutimą bei priimti nakties metu patiriamus trukdymus nepabundant.

• Spręsti bei palaipsniui emocionaliai „nuskausminti“ ne miego metu patiriamus mažus ir didelius konfliktus, traumas ir kitus stiprius išgyvenimus.

Sapnų interpretavimo „guru“ – S. Freudas ir C. G. Jungas

S.Freudas sapnus matė kaip neišsipildžiusių norų patenkinimo įrankį. Tiesa, norai psichoanalitine prasme gali būti ne tik malonūs, bet ir nemalonūs, pavyzdžiui, nesąmoningas troškimas būti nubaustam. Sapno metu simbolių kalba reiškiasi žmogaus pasąmonė. Po didele sapno turinio dalimi, anot froidistų, slypi seksualiniai impulsai.

S. Freudas yra pasakęs linksmą mintį: „Sapnuose viskas byloja apie seksą, išskyrus tuos atvejus, kai sapnuojamas pats seksas, nes tai reiškia ką nors kita“. Psichoanalitinio darbo metu sapnų analizavimas įgalina psichoanalitiką užčiuopti tuos žmogaus pasąmonės signalus, veikiančius psichologinę jo sveikatos būklę, kuriuos aptikti tiesiogiai būtų labai sunku ar net neįmanoma. Froido teorija gana konkrečiai įvardija, ką koks simbolis gali reikšti (pvz. vanduo – gimimas, karaliai – tėvai, namas – žmogaus kūnas).

C. G. Jungas per daugelį metų išstudijavęs virš 2000 savo pacientų sapnų, labai praplėtė psichologinę sapnų sampratą. Jis atrado, kad per sapnus kalba ne tik individuali žmogaus, bet ir kolektyvinė pasąmonė. Anot Jungo, egzistuoja tam tikros bendražmogiškos mitologinės temos, simboliai ir jų dariniai, kuriuos jis pavadino archetipais.

Tie patys archetipai aptinkami įvairiausių, net tarpusavyje nesusijusių kultūrų mitologijoje, religijoje, tautosakoje. Jie atspindi tam tikrus žmogaus kaip asmenybės virsmo aspektus, o sapnai – vienas iš būdų, kuriais šis virsmas reiškiasi. Nors jungistai taipogi kalba apie įvardijamas simbolių prasmes, jie pabrėžia simbolių daugialypiškumą. Tai reiškia, kad tas pats simbolis gali turėti net keletą labai skirtingų prasmių. Todėl svarbu suprasti, ką jis galėtų reikšti būtent jį sapnavusiam žmogui.

Greta froidistinės ir jungistinės sapnų sampratos egzistuoja ir kitokios iš šių mokymų išsivysčiusios teorijos. Daugumai iš jų būdingas požiūris, kad interpretuojant sapnus galima įsisąmoninti tai, kas yra užslopinta ar išstumta, tai, kas asmenybės gelmėje bręsta, tačiau dar nepasiekę sąmoningumo paviršiaus.

Bus tęsinys

Naujajame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje rasite“:

AŠ – ASMENYBĖ
Edita Mildažytė: žmogus ne sau sukurtas
AŠ DIRBU Gyvenimo laiko panaudojimas
Jei tinkamai pasirūpinsite savo laiku, pasirūpinsite ir savo gyvenimu.

Suaugusiųjų žaidimai... darbe!
Priekabiavimas – nieko bendra su seksu.

MES – TĖVAI
Trys motinystės pamokos
Būti mama - prarasti ir atrasti save.

Kaip meilę vaikui auginau
Meilė – siekiamybė, ilgas kūrybos procesas.

AŠ IR TU
Buvimas kartu
Ką tai reiškia mylėti kitą žmogų?

AŠ ATRANDU SAVE
Kam reikalingi sapnai?
Į savo sapnus pažvelgti įdėmiau – verta.

Gydanti ir ugdanti kūrybos galia: Nupiešti svajonę lengviau
Kūryba – džiaugsmas, savirealizacija ir galimybė pažinti save.

AŠ IR PASAULIS

Kas kuria jūsų namus?
Gyvenamoji erdvė – mūsų pasaulio pradžia ir atspindys.

Laimės iliuzija
Kiek Jūs pasirengę mokėti už laimingą gyvenimą?

KŪNAS IR SIELA

Relaksacija – kelias į vidinę ramybę
Išmokime atsipalaiduoti.

Šeimos receptų knyga
Tradicinės šeimos vaišės – tai priemonė suprasti joje susiklosčiusius santykius.

Kultūrinis šokas virtuvėje
Tai, ką mes valgome apsprendžia ne tik mūsų skonio receptoriai.

AŠ KONSULTUOJUOSI Psichoanalizė: kelionė į save
Apie žmogaus sielos gelmes šnekamės su psichoterapeutu E. Laurinaičiu.

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Aušros belaukiant
Kodėl mes pasirenkame būti nelaimingi?

AŠ – NE PSICHOLOGAS

Lietuviškojo superherojaus ilgesys
Ar gims iš naujo Tadas Blinda?

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gyvai / Pirmasis išbandymas Azijoje: Pietų Korėja – Lietuva (80)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį pradeda pasirodymą draugiškame keturių komandų...

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (819)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Lietuvos rinktinės varžovai australai sudavė antausį JAV rinktinei (35)

Dviženklį deficitą panaikinusi ir įspūdingai rungtynių pabaigą sužaidusi Australijos rinktinė...

Jei dar neatradote šio prieskonio, pats laikas tai padaryti: naudingosios savybės sveikatai privers nustebti (13)

Maistui pagardinti mes dažnai renkamės prieskonius, bet reikėtų atsiminti, kad kai kurie pasižymi...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (101)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Fukušima tapo naujausiu sopuliu Japonijos ir Pietų Korėjos santykiuose

Radiacija iš apgadintos Fukušimos branduolinės jėgainės tampa naujausiu įtampos tarp...

Karališkosios šeimos ekspertė: toks princo Harry ir Meghan Markle elgesys žalingas monarchijai (32)

Anot karališkosios šeimos ekspertės, princas Williamas būgštauja, kad pastarasis princo Harry...

Viską rasite savo spintelėse: su šiais produktais galima išvalyti kone viską (1)

Noras gyventi ne tik gražiai, komfortiškai bei tvarkingai, bet ir saugioje bei sveikoje aplinkoje...

Biržų r. nuo kelio nuskriejo ir apvirto automobilis: vyriškis žuvo įvykio vietoje (2)

Biržų rajone įvyko baisi avarija . Pirminiais policijos duomenimis, nuo kelio nuvažiavo ir...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (380)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...