aA
Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, jeigu po avarijos neanalizuosime emocijų, kurios mus apima ar persekioja, tuomet pasekmės gali išlikti visą gyvenimą.
Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą
© Shutterstock

Kodėl avarijų skaičius nemažėja?

Deja, bet Lietuvoje eismo įvykių, lyginant su praėjusiais metais, tik daugėja, ir jų padariniai gali būti ne tik fiziniai, bet ir emociniai, psichologiškai paveikūs.

Anot O. Lapino tam tikra prasme natūralu, kad statistika auga, nes didėja ir vairuojančių žmonių skaičius. Juk šiuolaikiniam, skubančiam žmogui mašina yra būtinybė. Tačiau skubėti nesustojama ir įsėdus į automobilį.

Viena iš esminių problemų – iš rankų nepaleidžiamas telefonas. „Kai kurie vairuotojai rašo trumpąsias žinutes, žiūri video reportažus ar netgi įsigudrina kuo nors pasidalinti feisbuko sienoje. Taigi esminė problema, kad šiuolaikinis žmogus nesusikaupia į tai, ką daro dabar“, – pažymi O. Lapinas.

Pasak psichoterapeuto, svarbiausia priežastis – nerūpestingumas. „Šiuolaikinis žmogus nelinkęs galvoti apie mirtingumą. Visi yra įtikėję į jaunatviškumo kultą, tad visas dėmesys yra sukoncentruotas į savęs realizaciją, sveiką gyvenseną, bet pamirštamas gyvenimo laikinumas ir trapumas. Tai – tarsi tabu. Kaip anksčiau buvo seksas, dabar – mirtingumas. Ši tema tarsi kruopščiai ištrinama iš medijų, visuomenės, juk dabar – mes amžinai jauni. Nesuvokiama, kad šią esminę duotybę labai lengva prarasti, nutraukti“, – pastebi specialistas.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą
© Shutterstock


Jei išlikote gyvas – padėkokite

„Jei po eismo įvykio atsipirkote tik nubrozdinimu ar nesunkiais sužalojimais ir išlikote gyvas – pirmiausiai turite padėkoti Dievui. Jei jums taip pasisekė, turite suvokti, kokia to prasmė. Ir, žinoma, priimti kaip akivaizdų ženklą, jog negalima vairuoti šiek tiek išgėrus ar naudojantis telefonu, pats metas tapti dėmesingu sau ir pan. Kad ir kaip tai beskambėtų, šį ženklą reikia įprasminti – tai gali būti elementariausias susikaupimas ir nesiblaškymas kelyje“, – pataria O. Lapinas.

Visgi po to seka potrauminis stresas, kuris gali lydėti gan ilgai. Potrauminis streso sutrikimas yra emocinis sutrikimas, atsirandantis kaip reakcija į labai didelę psichinę ar fizinę traumą. Su emocijomis, sugrįžtančiais vaizdiniais, mintimis nereikia kovoti. Geriausia – kreiptis į specialistą, kuris nustatytų potrauminį sutrikimą.

Nereikia bijoti pasitelkti psichoterapeutą į pagalbą, nes pačiam priimti ir susidoroti su šiais išgyvenimais neįmanoma, negali pats išsigydyti. Juk pats nesigydai lūžusios kojos, savarankiškai nesidedi langetės. Lygiai taip pat ir su tokių patyrimų padariniais. Tai nesusiję su valia, teisinga minčių seka ar dabar ypač populiariu pozityviu mąstymu. Kaip teigia O. Lapinas, gali iškentėti, bet ir tai – ne išeitis. Tam reikalingas specialistas, kuris specializuotųsi šioje srityje ir gerai išmanytų tinkamas technikas.

„Kai kurie bando skirti vaistus, bet tokiais atvejais, tai – klaida, nes šis sutrikimas ne depresija, nerimas, o sugrįžtanti trauma, kuri nuolat kartojasi. Be to, paskirtų vaistų šalutinis poveikis gali būti lėtumas, mažesnis dėmesingumas, tad tokioje būsenoje vairuoti būtų nepatartina. Dėl to, atradus specialistą, pasiteiraukite, ar jis dirbo su potrauminio streso sutrikimais (PTTS)“, – pabrėžia ekspertas.

Psichoterapeutas O. Lapinas: avarijų pasekmės dažniausiai išlieka visą gyvenimą
© Shutterstock

Nuolat sugrįžtanti baimė

„Jei eismo įvykis nesukėlė traumos, pavyzdžiui, nukrito buferis ar nusibrozdinote, tuomet jis deaktualizuojasi ir gali lengvai pasimiršti. Bet jei įvyko sukrėtimas, o gal šalia ar netoliese žmogus ar jūs rimtai susižeidėte, yra žuvusių, išgyvenimai dažniausiai sugrįžta ir tai tik įrodo, jog patirta psichologinė trauma“, – nebėgti nuo emocijų pataria O. Lapinas.

Trauma, kuri gyvena viduje, neretai pasireiškia per sapną, galite imti drebėti, išmušti karštis ar pan., o gal net nebenorėsite daugiau vairuoti. Tai psichikos savybė, kuri neleidžia užsimiršti, nuolat sugrąžina į situaciją.

„Psichoterapeuto tikslas, kad žmogus pasiektų stadiją, kad žmogus prisiminęs eismo įvykį, nesusijaudintų. O tam reikia laiko. Jei pas specialistą lankysitės reguliariai, gali pakakti kelių mėnesių, bet tai turi būti tikrai intensyvus terapijos kursas. Jei žmogus greitai pasiduoda, atrandama tinkama technika, tuomet 12-20 kartų tikriausiai pakaks. Jei jau spėjo susiformuoti trauma, baimės, sugrįžta nerimas – gali prireikti kelių mėnesių ir daugiau. Tačiau nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo nelaimės, neneikite padarinių ir nebijokite ieškoti pagalbos“, – reziumuoja specialistas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pastebėję bent vieną iš šių 3 simptomų, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą: kiekviena minutė yra aukso vertės (23)

Lietuvoje per metus insultą patiria apie 10 tūkst. žmonių, o 3,5 tūkst. lietuvių insultas...

Kremlius apsimelavo net švenčiausią sau dieną: milijonams žiūrovų pasiūlė klastotę (355)

Gegužės 9-oji arba Rusijoje vadinamoji Pergalės diena dešimtmečius neatsiejama nuo karinio...

Po metų pertraukos sugrįžta legendinės, aukso amžių menančios kelionės, kuriose uždrausti džinsai (1)

Pasaulinė pandemija metams sustabdė ir istorinį Rytų ekspresą. Aišku, metai pertraukos – tik...

Daktaras Rauba įvertino savo imuniteto būklę po antro skiepo: antikūnų tyrimo rezultatas – iškalbingas (195)

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti (4)

Žinoma, tai ne vienintelis rusų filmas, kurį reikia pamatyti. Čia taip tik pasakiau, kad jūs...

Joana Balčiuvienė | D+

Laidotuvių etiketas, arba kaip nedera elgtis šarvojimo metu: gėda buvo klausytis (2)

„Negaliu kalbėt, Danute, aš pagrabe... Pagrabe, sakau!“ – rikteli dėdulė šarvojimo metu...

Pasaulis gręžiasi į Kiniją vakcinų: kitos išeities nėra (16)

Pasaulis sparčiai tampa vis labiau priklausomas nuo Kinijos dėl vakcinų , kai Indijoje...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Papai – aštuntasis pasaulio stebuklas ir aš juos turiu (61)

Jūs veikiausiai esate pratę, kai kokia selebritė , o gal net ne viena, bet kartu su seserimi, kad...

Pražilusios 40-metės patirtis: pateikė svarių argumentų, kodėl ji nedažo plaukų (1)

Kaip ir daugelis vyresnių nei 40 metų moterų, vis susimąstydavau, ar dažyti plaukus, ar visgi...

Nauja automobilių pardavimo tvarka apsunkino prekybininkų darbą: „Regitra“ tikina, kad laiko pasiruošti buvo per mažai (18)

Nuo gegužės įsigaliojusi nauja automobilių pardavimo tvarka, kuomet privalu iš „Regitros“...