NETIKĖTAS ŽEMAITĖS VEIDAS: rašytoja sėdėjo kalėjime, rūkė ir karštai mylėjo 30 metų jaunesnį dukros vyrą

Pasak Žemaitės biografiją tyrinėjusių žmonių, ši kartą pati yra pasakiusi, kad pradėjo gyventi tik tada, kai nustojo kiaules liuobti.

Savo biografijoje rašytoja užsimena, kad už savo sutuoktinio Lauryno Žymanto ištekėjo iš gailesčio. Tačiau jos gyvenimo tyrinėtojai neabejoja, kad vestuvinę suknelę Žemaitė apsirengė jau laukdamasi pirmagimės. Iš viso su vyro rašytoja susilaukė septynių atžalų.

Kai vyras mirė, ji išvažiavo iš kaimo ir nebenorėjo ten sugrįžti. Buvusi Džiuginėnų dvaro kambarinė po vyro mirties pradėjo visiškai kitokį gyvenimo etapą.

Keletą metų ji pas bičiulę, rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę Puziniškio dvare dirbo ekonome. Čia Žemaitė susipažino su savo gyvenimo meile, dvaro ūkvedžiu dirbusiu jaunu vyriškiu.

Žemaitės paminklas

© DELFI / Tomas Vinickas

Neblėstanti meilė žentui

65-erių sulaukusi Žemaitė įsižiūrėjo Konstantą Petrauską, 30 metų už save jaunesnį meilužį. Ekskursijas apie pačias gražiausias Vilniaus meilės istorijas miestelėnams pasakojanti gidė Vida Norkūnienė atkreipia dėmesį, kad ši keista meilė aprašyta ir Žemaitės kūrinyje „Trys mylimosios“.

Jei skaitėte „Tris mylimąsias“ turėtumėte žinoti, kad jos mylimasis tapo jos žentu. Žemaitės mylimasis vedė dukrą Juzefą, su kuria susipažino nešiodamas jai motinos laiškus. Dėl to Žemaitė nepuolė žudytis, atvirkščiai, netgi patarė dukrai tekėti už K. Petrausko, jei tik mylinti. Istoriniai faktai byloja, kad Konstantinas pirmiau piršosi Juzefos dukrai iš pirmosios santuokos, tačiau šiai nesutikus, jis pasirinko motiną. Trumpai tariant, K. Petrauskas vienu metu rėžė sparną apie močiutę, motiną ir dukrą.

Moterų numylėtinis Konstantas žiedelį užmovė ir pačiai Žemaitei. Pirmojo pasaulinio karo metais, savo 70-mečio išvakarėse, rašytoja nusprendė išvykti į Ameriką. Penkerius metus už Atlanto ji rinko aukas. Grįžusi į Lietuvą susirgo ir po kelių mėnesių mirė nuo plaučių uždegimo.

Įdomu tai, kad dukra Juzefa motinos laidotuvėse nedalyvavo. Ar taip ji pasielgė dėl gimdytojos aistringos meilės žentui, nėra žinoma.

Apie spalvingą Žemaitės gyvenimą byloja jos meilės laiškai jaunajam meilužiui. Nors rašytoja prašė sudeginti visus slaptus susirašinėjimus, tačiau Konstantas to nepadarė. Savo meilei Žemaitė rašė iki pat mirties.

Žemaitės aistra jaunesniam vyrui išlindo į viešumą radus jų susirašinėjimo laiškus

© wikipedia nuotr.

Kurti pradėjo 50-ties

Į viešumą lendant vis daugiau Žemaitės biografijos faktų, daugelio įsivaizduojamas skarotos rašytojos įvaizdis atrodo išties apgaulingai. Daugelis ją įsivaizduoja kaip valstietę, tačiau pagal kilmę ji buvo bajoraitė. Be žemių likusių bajorų, tapusių dvaro tarnautojais, dukra.

Žemaitė nebuvo beraštė. Mokėjo netgi prancūzų kalbą ir vykdavo į Rygą žiūrėti spektaklių. Septynis vaikus užauginusi moteris savirealizacijai ryžosi tik sulaukusi brandos. Pirmąją tekstą ji parašė būdama 50-ties.

Būtent tuo metu ir prasidėjo jos naujas gyvenimo etapas. Žemaitė buvo itin aktyvi kovotoja už geresnį kaimo moterų gyvenimą. Ji netgi dalyvavo Pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime.

Skarelės neišsižadėjo net Amerikoje

Neatsitiktinai rašytoja nešiojo ir skarelę, kuri buvo neatsiejama paprastos kaimo moters įvaizdžio dalis. Daug kas bandė atpratinti Žemaitę nuo skarelės. Netgi bičiuliai Amerikoje siūlė galvos apdangalą pakeisti stilingomis skrybėlaitėmis. Tačiau Žemaitė buvo užsispyrusi ir neperkalbama, o ilgainiui skarelė tapo jos pačios vizitine kortele.

Kai kurių šaltinių teigimu, Žemaitė turėjo ir žalingų įpročių. Kaip ir daugelis prieškario ir pokario laikų moterų, rašytoja mėgdavo užtraukti dūmą.

Tiesa, gyvenimas Vilniuje nebuvo toks romantiškas, kaip galėjo būti. Kurį laiką Žemaitei teko kęsti skurdą. O dirbant „Lietuvos žinių“ redaktore užkliuvusi cenzūrai rašytoja buvo netgi nubausta ir kelioms savaitėms uždaryta į belangę. Išėjusi į laisvę ji detaliai aprašė savo įspūdžius iš kalėjimo.

Žemaitės paminklas

© DELFI / Tomas Vinickas