J. Basanavičius žinomas kaip lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas ir gydytojas. Už nuopelnus Lietuvai, J. Basanavičiui skirtas ne vienas apdovanojimas. Bene kiekviename mieste yra jo garbei pavadinta gatvė, parkas ar pastatas.
GIMĖ PUSGYVIS
Pasiturinčių ūkininkų šeimoje užaugusiam berniukui gyvenime sekėsi ne nuo pat pradžių. Kaip pats rašė savo knygoje „Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija“, pasaulį jis išvydo pusgyvis. Ir tik per stebuklą buvo atgaivintas: „Ar trinant šepečiu mano kojų padus, ar per kokį, kaip tėvams rodėsi, stebuklą po geros, sako, valandos aš atsigaivalėjęs; tėvai jau tada mane, nors pusgyvį, prižadėję į kunigus leisti, jei tik Dievas teiksiąsi dvasią įkvėpti į mano menką kūnelį“.
Pasak J. Basanavičiaus, duotas nelemtas šventojo Jono vardas gyvenime tarytum daug nelaimių atgabeno. Berniukui paaugus, tėvai savo pažadą tesėjo.
„Kada gimnazijos mokslą pabaigęs namuosna sugrįžau, tėvas, tarp kitų dalykų, pasakė nė skatiko daugiau neduosiąs, jei aš į Seinus n'eisiąs; visą atostogų laiką kaip žemes pardavęs vaikščiojau. Nors aš gana rūpinausi tėvus perkalbėti, kunigų esą gana, o ir kitokiu būdu mokintų vyrų reikėtų, mano motina nė klausyti nenorėjo. Tik po ilgų kalbų ir plačių verksmų tėvas sutiko mane į svetimą šalį išleisti - ir aš su kokiu šimtu rublių Maskvon išvažiavau, tarytum nauju žmogum tapęs...“ - rašė J. Basanavičius.
Tiesa, Maskvoje jaunuolis, kaip ir kiti kitatikiai, buvo persekiojamas už katalikybę.
Daugelyje rašytinių šaltinių tautos patriarcho asmeninis gyvenimas buvo aprašomas vos keliais sakiniais. Visur buvo akcentuojama jo tautinė veikla.
Iškeista Kunigų seminarija, istorijos-filosofijos ir medicinos mokslai Maskvoje, ligoninės direktoriaus pareigos Bulgarijoje, rūpestis lietuvybės reikalais. Visa tai turbūt gerai žinome iš istorijos vadovėlių.