Pavasariui pravėrus duris, tarsi lietaus lašų banga pasipylė pavasarinių dietų pasiūlymai. Atrodo, kad tik žmogaus apimtyse egzistuoja laimė ir sveikata.
© Fotolia nuotr.

Pritariu, kad žmonės, turintys antsvorio, nesijaučia nei energingi, nei per daug laimingi ir sveiki, tačiau dietos šių problemų neišsprendžia. Keista, kad straipsniai, susiję su lieknėjimu, patys populiariausi, o efektą jie turi atvirkštinį arba trumpalaikį. Todėl svarbu, kad sveikatai palanki mityba būtų ne trumpalaikiai pasirinkimai, o nuolatiniai sveikatai palankūs įpročiai ir ne tik mitybos atžvilgiu, bet ir pasirenkant sąmoningą gyvenimo būdą.

Tik atsigręžimas į save ir pajautimas, ką Jums reiškia sveikatai palanki mityba, yra tikrasis sveikatos garantas. Įsiklausymas į save valgymo metu, kai esate sotūs, taip pat alkio jausmo neignoravimas padeda palaikyti sveikatą ir nepriaugti svorio. Svarbu ne tik išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus, skirti laiko maisto ruošimui, gaminant išsaugoti maistines savybes, bet, nemažiau svarbu skirti laiko valgymui. Sveikatai palanki mityba, tai ne tik sveikų maisto produktų, kurie užtikrina fiziologinius poreikius ir suteikia sotumą, vartojimas, bet tokia mityba palaiko sveikatą, suteikia energijos ir patenkina visų reikalingų maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų, riebalų r., antioksidantų ir t. t.) poreikius ir formuoja valgymo kultūrą – kaip valgyti ir kiek suvalgyti? Puikus metas pokyčiams, tad linkėjimas būtų, kad pavasaris pasitiktų ne tik su saule danguje, bet jis ateitų ir į mūsų vidų.

Kokius maisto produktus rinktis?

Dažnai girdimas klausimas – ką pirkti? – juk nieko nėra sveikatai palankaus, viskas su chemija, o ypač prekybos centruose. Taip guodžiamasi, nes norima pateisinti savo poelgius ir pasirinkimus: valgau viską, ką siūlo gamintojai ir negalvoju kaip ir kiek reikia suvalgyti norint išsaugoti sveikatą.

„Pirmiausia, renkantis ir sudarant šeimos savaitės mitybos planą būtina atsižvelgti į maisto pasirinkimo piramidę. Rekomenduojama, kad augalinės kilmės ir gyvūninės kilmės maisto santykis būtų 80/20 ir patiekalai prasidėtų žodžiu „daržovės su arba grūdai su...“, o ne kaip įprasta „mėsa su...“. Mėsos vartojimas tris kartus per dieną ir septynis kartus per savaitę nėra sveikatai palankus, tą taip pat patvirtina Pasaulio sveikatos organizacija bei T. Colin Cambel „Kinijos studija”, kurios metu nustatyta baltymų per didelio kiekio įtaka ne tik vėžio susidarymui, bet ir kitoms šių dienų ligoms. Problema yra saikingumo ir įvairumo nebuvimas mityboje, kai suvalgoma daugiau mėsos, o kitų maisto produktų mažiau, tai yra, mityba nėra įvairi ir subalansuota. Tuo tarpu, gyvūninės kilmės baltymus puikiai galima pakeisti vertingais augaliniais baltymais – ankštinėmis kultūromis (pupos, pupelės, lęšiai, žirniai, avinžirniai, soros ir t. t.)”, – pataria VšĮ „Sveikatai palankus“ sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Ypatingai siūloma kuo dažniau rinktis grynus maisto produktus: šviežias daržoves ir vaisius, grūdus ir jų produktus, iš kurių ne mažiau 50 proc. sudarytų visagrūdžiai produktai, o ne rafinuotų kvietinių miltų bandelės su cukraus bomba. Juk gamta ne veltui sukūrė grūdą iš trijų sluoksnių endospermos, gemalo ir luobelės, taip yra todėl, kad grūdus suvirškintume, gautume maistinių medžiagų ir jaustume sotumą, o valgydami šlifuotus miltų produktus storėjame, dažniau norime valgyti ir nuolat trūksta vitaminų bei mineralinių medžiagų. Mitybos racione turi atsirasti kokybiški riebalai – nerafinuoti augaliniai aliejai, sviestas bei lydytas sviestas (Ghi), taip pat įvairūs riešutai ir sėklos. Prieskoniais gardintas maistas ne tik aromatingesnis, skanesnis, bet maistas lengviau virškinamas, stiprina imuninę sistemą, praturtina patiekalus vertingomis maistinėmis medžiagomis. Ruošiant maisto produktus galima juos praturtinti ne tik prieskoniais, bet funkciniu maistu arba kitaip supermaistu: liofilizuotomis daržovėmis, vaisių milteliais, uogomis, vertingomis sėklos ir jų milteliai, daigais. Supermaisto grupei priklausiančių produktų sudėtyje gausu vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, kurie yra sveikatai palankūs.

Taip pat rekomenduojama pirkti, kuo dažniau, sezoninius, vietinius maisto produktus. Pirmenybę teikti neperdirbtiems, ekologiškiems žemės ūkio produktams, nacionaliniu kokybės ženklu pažymėtiems produktams.

Ypatingai atkreipiamas dėmesys, kad reiktų riboti pridėtinio cukraus, druskos ir riebalų kiekį maisto produktuose ir renkantis juos būtina atsižvelgti į pridėtinio cukraus kiekį, kurio turėtų būti ne daugiau 5 gramai šimte gramų produkto. Tačiau, vartotojas turėtų žinoti ir tai, kad ant ženklinimo etikečių pridėtinio cukraus kiekį nurodyti nėra privaloma, nors kai kurie gamintojai jau laisvanoriškai nurodo jo kiekį. Pagal maistingumo deklaracijas galima matyti tik bendrą cukrų kiekį ir rinktis iš tos maisto produktų grupės mažiausią bendrą cukrų kiekį turintį produktą. Druskos kiekis nurodomas maistingumo deklaracijose ir jo maisto produktuose turėtų būti ne daugiau kaip 1 g šimte gramų produkto. Riebalai turi sudaryti maisto produktą ne daugiau 30 proc. nuo visos energinės vertės. Valgymo metu ant stalų neturėtų būti papildomai padėta druskos, cukraus, rafinuoto aliejaus.

Subalansuota mityba

Žinoma, mityba turi būti subalansuota, kad gautume pakankamai angliavandenių (apie 55 proc.), baltymų (apie 10-12 proc.), riebalų (apie 30 proc.) ir vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, riebalų r. Norint, kad gautume visų vertingų maistinių medžiagų turime išlaikyti dar vieną sveikatai palankios mitybos sąlygą – valgyti įvairų maistą. Taip pat saikingumo jausmas išlaikomas valgant reguliariai, nepraleidžiant valgymų – pusryčių, pietų ir vakarienės.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žmogaus organizmui reikia suvartoti per parą ne daugiau kaip 5 g druskos, ne daugiau kaip 25 g cukraus, ne daugiau kaip 30 % nuo visų gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai. Rekomenduojama su maistu gauti ne mažiau 25 g skaidulinių medžiagų per parą, o daržovių suvalgyti ne mažiau kaip 400 gramų.
„Dar viena būtina sąlyga – būtina atsižvelgti į maisto netoleravimą ir alergijas. Vartotojai turi suprasti, kad vienam žmogui sveikatai palankus maisto produktas, kitam gali būti žalingas. Jei išgėrus kefyro stiklinę jus išbėrė, ar suvalgius viso grūdo ruginės duonos riekę sutriko virškinimas, tai gali būti alergijos ar maisto netoleravimo pirmieji požymiai. Europos sąjungoje reglamentuota ir ant pakuočių išskirtinai gamintojai turi pažymėti 14 pagrindinių alergenų (riešutai, sieros dioksidas, pienas ir jo produktai, glitimas, garstyčios, salieras, sojų pupelės, kiaušiniai ir t.t.), tačiau tai nereiškia, kad maisto netoleravimą ir alergijas negali sukelti kiti produktai kaip medus, kakava ir pan. Vienintelis patarimas stebėti save ir savo organizmo reakcijas į vienus ar kitus maisto produktus”, – sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Prie sveikatai nepalankių maisto produktų priskiriami džiovinti vaisiai su cukrumi, konservantu sieros dioksidu ir rafinuotais aliejais, „iš dalies hidrintais” ir „visiškai hidrintais” riebalais papildyti maisto produktai, saldinti ir gazuoti nealkoholiniai gėrimai, alkoholiniai gėrimai, rūkyti, stipriai sūdyti ar saldinti mėsos/žuvies/pieno gaminiai ir kita. Taip pat būtina atsižvelgti į maisto priedus. Nerekomenduojami konservantai, sintetiniai dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai, saldikliai. Tačiau detalesnis vartotojų švietimas turi vykti nuolatos kaip prekybos vietose atpažinti sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, kaip skaityti ženklinimo etiketes ir ką jos parodo bei slepia. Atkreipus dėmesį į tai, ką valgome, kokius maisto produktus renkamės – suprasime dėl ko sergame. Vartotojų žinios ir sąmoningumo ugdymas privers keistis gamintojus ir įvykus tokiems pokyčiams visi būsime sveikesni.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

LRT taryba užkirto kelią Jakilaičiui užimti generalinio direktoriaus kėdę papildyta (144)

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba patikslino kandidatams į...

Oksana Pikul – atvirai apie lemtingą rytą, iškeltą sąlygą Simui ir šoko ištiktą sūnų (528)

Sekmadienio rytą Jasaičių šeimą sukrėtęs skandalas turi ir kitą pusę. Tėvų kivirčą matė...

Feisbuke plinta pagalbos šauksmas: kelionė troleibusu kaunietei baigėsi daliniu apkurtimu ieško įvykio liudininkų (13)

Prieš pat Naujuosius kelionė troleibusu Kaune vienai poniai baigėsi daliniu apkurtimu – esą keli...

Dakaro rekordininkas Juknevičius: čia jau stebuklas, kad šiuo automobiliu užėmėm tokią vietą (15)

Antradienio naktį į Lietuvą grįžę Baltijos šalių rekordininkai Dakaro ralyje Antanas...

LRT taryboje nerasta vieningos nuomonės dėl portalo pokyčių

Antradienį vykusiame Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje tarp kitų klausimų buvo...

Prekybos tinklai nori atsisakyti pigiausios kiaušinių rūšies (149)

Daugiau kaip 90 proc. pirkėjų renkasi pigiausius – narvuose laikomų vištų kiaušinius, tačiau...

Aplinkiniuose laukuose surinko visas atliekas ir pasistatė štai tokį namą (257)

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia...

Mirtinas pavojus: einant gatve verta žvilgtelti į viršų (6)

Šalyje galima rasti tūkstančius balkonų , į kuriuos vargu ar išdrįstumėte įkelti koją ar...

Siūlo 9 proc. PVM besišildantiems savarankiškai (68)

Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) lengvatą taikyti ir tiems...

Karbauskis iš Jakilaičio gavo ir kitokių klausimų (565)

Po antradienį vykusios spaudos konferencijos, kurioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...