GENIJUS Į KAPUS NUVARIUSIOS LIGOS - depresija buvo „švelniausia“ psichinės ligos forma

Ononeurologija

Tai ne diagnozė, o visa mokslo kryptis, apimanti neorologiją ir neurochirurgiją. Šia liga sergančius žmones kamuoja klausos praradimas, galvos svaigimas, nugaros skausmai ir aukštas kraujospūdis. Yra žinoma, kad dėl šios nervų ligos iš dalies arba visai klausą prarado daug iškilių menininkų. Tarp jų dailininkas Francisco Goya, kurio paveiksluose būtent dėl to ir dominavo tamsios ir niūrios spalvos.

Ludwigas van Beethovenas

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Apkurto ir vienas garsiausių pasaulio kompozitorių Ludwigas van Beethovenas. Jį klausos problemos pradėjo kamuoti 27 metų. Dar po kelerių metų muzikos kūrėjas visiškai apkurto.

Dėl kurtumo Bethovenas tapo irzlus, piktas ir labai nervingas. Tačiau jis ir toliau rašė muziką: jo svarbiausi ir garsiausi darbai buvo sukurti būtent tuo gyvenimo periodu. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis taip pat turėjo bipolinių psichikos sutrikimų, kai kūrybinį įkvėpimą netikėtai pakeisdavo visiška apatija.

Podagra

Sergant šia liga kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Ši liga yra labai skausminga dėl sąnariuose, kauluose, sausgyslėse besikaupiančios šlapimo rūgšties. Pažeidžiami sąnariai, dažniausiai kojų. Be gydymo žmonės negali ištverti skausmo. Hipokratas pavadino podagrą aukštuomenės liga, nes visos šios problemos atsiranda dėl besaikės meilė riebiai mėsai.

Podagra kankino daug iškilių žmonių. XX amžiaus viduryje mokslininkai išsiaiškino, kodėl tiek daug sergančiųjų šia liga buvo genijai.

Ivanas Rūstusis

© Vida Press

Šlapimo rūgšties perteklius paveikia sąnarius. Tačiau rūgštis taip pat turi teobromino ir kofeino savybių, stimuliuojančių protinę veiklą. Dėl to podagra sergantys žmonės pasižymėjo aukštu intelektu ir išskirtiniais protiniais sugebėjimais.

Pasak mokslininkų, nuo podagros kentėjo didieji valdovai, tokie kaip Aleksandras Didysis, Julijus Cezaris, Ivanas Rūstusis, Petras I, Charlesas XII.

Dailininkai Michelangelo, Pierre'as-Augustas Renoiras, Rubensas, Rembrantas.

Iškilūs mokslininkai Niutonas, Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas, Darvinas.

Čarlzas Darvinas

© AFP/Scanpix

Tuberkuliozė

Nėra nieko nestebino – tuberkuliozė į kapus nuvarė ne tik milijonus neraštingų valstiečių, bet ir genijų. Daug iškilių žmonių kovojo su šia liga. Tarp jų Weberis, Chopenas.

Nuo tuberkuliozės mirė Belinsky, Dobas.

Epilepsija

Daug kūrėjų puikiai žinojo, kas yra neurologinės ligos, kurios pasireiškia priepuoliais, traukuliais dėl smegenų pažeidimų. Graikijoje epilepsija buvo laikoma „dieviška“ liga - dievų ženklu.

Fiodoras Dostojevskis išsamiai aprašė epilepsijos priepuolius ne tik dienoraščiuose, bet ir savo darbuose. Pavyzdžiui, jis šia liga sergančiuosius vadino „apsėstaisiais“.

Levas Tolstojus

© Vida Press

Epilepsija sergančiuosius taip pat kankino šizofrenijos priepuoliai, kaip ir Vincentą Van Gogh'ą.

Nuo tokių priepuolių kentėjo ir Levas Tolstojus. Jis sirgo gilia depresija. Priepuoliai jį ypatingai dažnai kankino pavasarį ir rudenį.

Kadras iš filmo "Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas"

© "Forum Cinemas" nuotr.

Marfano sindromas

Marfano sindromas - tai sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas, įgimta jungiamojo audinio liga. Jungiamasis audinys žmogaus organizme yra reikalingas ląstelių, organų ir audinių struktūros bei formos palaikymui, augimui ir vystymuisi.

Tačiau vieną iš šimtų tūkstančių žmonių kankina retas genetinis sutrikimas. Pacientas turi liesą kūną, labai ilgas, plonas galūnes. Ši liga sukelia raumenų, širdies, kraujotakos sutrikimus.

Hansas Christianas Andersenas

© Vida Press

Marfano sindromas kankino Abraomą Linkolną, Hansą Christianą Anderseną, Nicolo Paganini.

Šizofrenija

Garsiausi pasaulio genijai sirgo šizofrenija. Tarp jų ir Vincentas van Gogas. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis nusipjovė savo ausį beprotybės akimirką.

Dėl nervų ligos Van Gogo paveikslai buvo tokie išraiškingi, impulsyvūs, kontrastingi.

Jei tikėti istorikais, šizofrenijos priepuoliai (arba bipoliniai sutrikimai, kuriems būdingi pasikartojantys manijos ir depresijos epizodai) kamavo ir Puškiną, Lermontovą.

Rusų poezijos tyrinėtojai netgi teigia, kad Michailo Lermontovo kasdienybė buvo melancholijos, pykčio ir džiaugsmo priepuoliai.

Lietuvis fotografas Tadas Černiauskas sukūrė V. Van Gogho nuotrauką

© Reuters/Scanpix

Edgaras Allanas Poe kūrė savo istorijas „įkvėptas“ šizofrenijos. Amžininkai negalėjo suprasti, ar rašytojas serga šia liga, ar tiesiog subtiliai tyčiojasi iš ja sergančiųjų. Tačiau jis visą savo gyvenimą mėgo analizuoti žmogaus psichologiją ir tamsiąją sielos pusę. Jis pats ne kartą yra teigęs, kad pasaulyje daugiausiai gyvena išprotėję žmonės. Pacientai, sergantys psichikos ligomis, ekscentriški bepročiai su kitokiu mąstymo būdu, pakeitė pasaulį dėl savo iškeltų matematinių teorijų, nuostabiausių išradimų, sukurtos poezijos, taip pat muzikos ir meno.

Nikolajus Gogolis sirgo hipochondrija. Jį kamavo haliucinacijos, kurios dažnai turėjo įtakos jo darbams. Tiesa, nuolatinė melancholija, depresija ir haliucinacijos galiausiai nuvarė jį į kapus.

Aleksandras Puškinas

© Vida Press