Gali būti, jog jis taip stengiasi apsaugoti jūsų bendrą intymų gyvenimą. Ir ne tik dėl galimų konkurentų, kokiais jis laiko aplinkinius vyrus.
Psichologas Jackas Morinas yra tvirtinęs, jog seksualinių problemų dažniausiai kyla toms poroms, kurių vyras ar moteris, be jų intymių santykių, dar susitikinėja ir bendrauja su priešingos lyties asmenimis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Ryškiausios moterų savybės, atbaidančios vyrus
SITUACIJA. Nudistų paplūdimyje sutikau šefą. Ką daryti?
Arbūzų dieta: per 5 dienas - iki 7 kg (+padidėja libido)
O jeigu viską apverstume atvirkščiai? Kad būtent tada vienas iš partnerių ir ieško kontaktų pašalėje, kad netenkina gyvenimas šeimoje? kada pajusti tą ribą? Kodėl taip nutinka? Panagrinėkime.
Dažnai, sutikite, tokios poros, kurios plačių pažiūrų, demokratiškos netgi vadinamos harmoningomis, idealiomis, nes iš šalies atrodo, jog partneriai vienas kitą kuo puikiausiai supranta, palaiko. Nuobodi tobulybė tiesiog. Jie vienas kitą gerbia, nevaržo partnerio laiko bei laisvės. Nieko nedraudžia, dažnai tvirtina: „Juo pasitikiu", „Kam ta kontrolė - jei norės, tai ir nueis, negi sužiūrėsi viską", „Mes pirmiausia esame geri draugai - neturime jokių paslapčių".
Žodžiu, atrodo, pora kaip tvora, joks hormonų audros blaškomas šuniukas nepralįstų. Tačiau - ar tikrai? Kada reikėtų suklusti ir pamąstyti, kur veda toks elgesys?
Pirma, kai yra tvirtinama, jog „mes esam labai geri draugai". Štai nuo čia viskas prasideda. Gyvenant drauge, įsimylėjimas, aistra, ilgalaikiai santykiai neišvengiamai išvirsta į prieraišumą, monotoniją, patogumą. Vietoj romantiškų vakarų, ilgesingų žvilgsnių, įsimintinų naktų, virpulingų glamonių - neaprėpiami buities plotai. Taip, jos neišvengsi, tačiau galima paskirstyti prioritetus. Kai to neįvyksta, ateina tingėjimas. Santykiai apsitraukia voratinkliu, nėra jokios gaivos, iššūkių, intrigos. Viskas aišku ir nuobodu. Ramybė gali būti su pliuso ženklu, tačiau paprastai ji reiškia ką kita: mylimasis (-oji) tampa draugeliu, išklausytoju, patarėju, guodėju. Seksas būna tik kaip santykių papildinys, įspraudžiamas į dienotvarkę laisvu nuo miego laiku.
Antra, pavojaus varpelis suskamba, kai su mylimuoju pradedi elgtis kaip su labai savu. O savas šeimoje - daugiau atsipalaidavimo, mažiau pagarbos. Žiūrėk, ir apranga ne taip kruopščiai derinama, ir žodžiai parenkami neatsargiai. Veržiasi nevaldomos emocijos - juk kada daugiau būti savimi, jei ne namuose, su mylimu žmogumi! Pagaliau, tas jo suteikiamas saugumas, šeimos laimė ir ramybė taip užliūliuoja, kad apsnūsti ir apkerpėji.
Iš vienos pusės, vaidinti ir nuglaistyti savo emocijų bei elgesio nereikia, tačiau atsipalaiduoti kaip triusikų gumytei, irgi negerai - krenta kelnaitės, šviečia subinaitė.
Trečia, vyras tapęs draugu, užsikrauna klausytojo naštą. Juk moteris kalba daug, jai svarbu išsipasakoti. Moteris tuo naudojasi - nuosavam vyrui pasakojama viskas! Aptariami nauji įklotai, pirmieji vaiko dantukai, suverčiamos darbo problemos, kasdieniai reikalai, nereikšmingi pastebėjimai. Vakarienės derinimas, vaikų pasiėmimas iš mokyklos, skalbimas... Vyras ir moteris tampa logistikos įmonės darbuotojais, namai - jų nakvynės tašku. Į tą smulkmenų prigrūstą karuselę taip įsisukama, kad užsikloja ir jausmai, intymumas - kaip smėlio sluoksniu kopos Nidoje. Iš mylimojo vyras tampa vairuotoju, tėvu, darbiniu arkliu, o grįžus dar reikalaujama būti sekso gigantu. O kai intymumui neskiriama laiko, kai jis tampa dar viena stotele (ir dar privaloma, o nebe malonia!), iš kur gims gražūs jausmai? Kaip žibės akys ir dažniau plaks širdis?
Kas vyksta toliau? Taip priėjome prie ketvirto punkto - aistra pamažu blėsta, sumažėja lytinis potraukis. Juk mylimasis (-oji) transformuojasi į labai savą ir jaukų žvėrį. Tai natūralus procesas, nes vyras (moteris) savo partnerį ima laikyti dalele savęs. Saviškis netraukia, nebedomina - seksualiniam kontaktui imama dairytis kito asmens.
Penkta, imi ieškoti priešingos lyties draugų. Tiesos yra - jei su saviškiu blogai, dažniausiai eini tos laimės ieškoti su kitais. Esmė tik ta, kiek esi linkusi prisipažinti, jog mylimasis staiga tapo draugu, nebe mylimuoju. Gali sakyti, kad kiti vyrai yra tik draugai, su jais tik maloniai leidi laiką, tačiau iš tikrųjų iki seksualinio kontakto su svetimu - vienas žingsnis, o gal netgi dar mažiau, tarkim, prezervatyvo sluoksnis, taurė alkoholinio gėrimo. Užtenka menko postūmio (vyras nesupranta, bamba, seniai kvietė į pasimatymą ir pan.), ir štai kuris nors iš vyrų-draugų gali greitai pavirsti meilužiu. Nes saviškis - žinomas, pažįstamas, o čia, sėdint su kitu, simpatijos strėlytės smaigsto maloniai kūną. Nors „tik" draugas, bet moterys meluoja - ir tam vyrui nori patikti, būti patraukli. Tokia jau yra prigimtis. Kaip vyras kedena plunksnas prieš naują moterį, taip ir moteris įpila flirto pliūpsnį į bendravimą su vyru-draugu.
Taigi prieiname šeštą punktą - pagaliau kažkuris iš partnerių mylėjimuisi pasako „ne". Priežastis - jau visais išgyvenimais buvo pasidalinta su kitais, tais priešingos lyties draugais. Nors tai buvo tik pasakojimai ir emocijos (o gal ir pergulėta? Kodėl gi ne), kūniško meilės patvirtinimo iš mylimojo nebereikia. Jis juk irgi draugas ir dar - pats geriausias! O juk su draugais nemiegama.
Tačiau - ar iš tiesų šeimos intymusis scenarijus gali pakrypti būtent taip? Žinoma, ne. Kai antroji pusė ima nebedominti kaip seksualinis partneris, ne viskas prarasta. Kai tik vyras (ar moteris) suvokia, kad gali prarasti mylimąjį (jis vis ilgiau užsilaiko darbe, ieško naujų pramogų rūšių, laisvalaikį skiria kitiems asmenims, užmezga naujų draugysčių ir t. t.), aistra vėl gali įsiplieksti. Partneriai gali iš naujo atrasti vienas kitą, įvertinti, sustiprinti savo ryšį.
Sakau, GALI. Nes jeigu taip tolti pradeda moteris, tai paprastai yra didžiulė rizika, kad kai vyras su nauja aistra mėgins ją susigrąžinti, ji jaus tik nuoskaudą ir priekaištaus: o kur tu buvai anksčiau, kodėl tau anksčiau manęs nereikėjo? Šaukštai po pietų, pyst - ir nutrūko (ne)tikėtai ta ištampyta triusikų gumutė.
Taigi, abu mylimieji gali likti prie suskilusios geldos.
Ką reikėtų daryti? Nors tas atitolimas ir atšalimas - natūralus santuokos gyvenimo procesas, tačiau visuomet reikėtų prisiminti (vyrui - irgi, atitinkamai pakeitus asmenis):
* Šeimą sukūri ir gyveni su mylimuoju. Jis pirmiausia vyras, o paskui jau vaikų tėvas ar draugas.
* Nelaikyti mylimojo šiukšlių dėže ar kanalizacijos vamzdžiu, į kurį galima viską nuleisti: savo blogas emocijas dėl nesutarimų darbe, dėl vaikų problemų, dėl asmeninio nepasitenkinimo. Reikia mokėti įvardinti problemas ir išlaukti momento jas pasakyti.
* Laiku save sustabdyti ir nekalbėti per daug (moterys per dieną juk iškalba apie 20 tūkstančių žodžių, o vyrai - triskart mažiau). Jūsų buvimui visai nereikalingi žodžiai, išmesti tam, kad tik užpildytų tylą ar imituotų bendravimą. Užterštas jaukus eteris griauna intymumą.
* Kasdienėje rutinoje atrasti malonių akimirkų pasidžiaugti vienas kitu, rasti už kažką pagirti: už skanius pusryčius, nuplautą automobilį, skanius kvepalus.
* Rengti mažas šventes kasdien - išeiti pasivaikščioti, pažaisti stalo žaidimą, kompiuteryje padėlioti Mahjong kaladėles ar išspręsti bendrai kokį kryžiažodį. Pagaliau paskaityti banalų jausmų romaną vaidmenimis bent puslapį. Tai padės neatbukti jausmams ir stiprins tarpusavio ryšį.
* Pažvelgti į mylimąjį lyg į artimą, bet svetimą. Jis ir yra svetimas. Vaikai, tėvai, giminės - ne, o partneris - svetimas. Geriau laikyti jį lauktu ir mielu svečiu savo gyvenime. Iš to gimsta teisingas ir pagarbus elgesys. Per didelis savinimasis gimdo riziką pražudyti santykius.
* Puoselėti savo, tik jums abiems aiškius ritualus. Jie gali būti juokingi - nuo pravardžių iki kvailų maisto derinių, tačiau mieli, šeimyniški, jus abu suartinantys. Kurkite jų dar daugiau! Bendra veikla ir pomėgiai padeda atsiskleisti. Vaikai iš namų išeis, jums teks gyventi abiem - tęskite bendrą istoriją ir gyvenkite nenuobodžiai! Šioks toks pamišimas netgi išeitų į naudą. Tobula šeimynėle būti neįdomu - linkiu pelnyti pakvaišusios ir laimingos reputaciją.
Sėkmės.