Pirmą kartą jos paragavau šaltos - vyras paruošė vakarienei, o aš užtrukau darbe. Grįžau žiauriai alkana, tingėjau šildytis vakarienę, tad suvalgiau šaltą.
Žinokite, būtų nesakęs, jog ruošė žuvį, tai būčiau patikėjusi, kad suvalgiau mėsos gabaliuką. Sultinga, mėsinga, ne biri, vištienos spalvos. Skoniu, beje, irgi primena paukštieną. Štai tokia man pasirodė durklažuvė.
Todėl kai jau nusipirkome jos kitą kartą, norėjau paruošti pati ir valgyti karštą.
Kadangi patiko vyro receptas, tai pateikiu jį.
Reikės:
400-500 g durklažuvės filė,
3-4 šaukštų alyvuogių aliejaus,
1 skiltelės česnako,
0,5 citrinos sulčių,
čiobrelių ir rozmarinų (gali būti ir kitos žolelės),
šiek tiek žuvies prieskonių (jei šie su druska, atskirai jos nebereikės).
Padažui:
grybų, svogūnų, petražolių ir citrinos žievelės.
Gaminimas. Į dubenėlį pilkite alyvuogių aliejų, išspauskite citrinos sultis, suberkite visas žoleles, smulkintą česnaką, žuvies prieskonius. Viską gerai išmaišykite ir gausiai tuo marinatu suvilgykite durklažuvės filė kepsnelius. Jie panašiai turi būti iki 1,5 cm storio. Palikite juos tame marinate apie pusvalandį.
Per tą laiką užkaiskite puodą ir išsivirkite ryžių. Tada įkaitinkite keptuvėje aliejų ir kepkite žuvį iš kiekvienos pusės iki 2 minučių (jei perkepsite, žuvis išsausės).
Į lėkštę dėkite žuvį, ryžius ir padažą - priklausomai nuo jūsų norų. Grybų padažui reikės pakepinti svieste svogūną, grybukus, petražoles, o kai sudėsite padažą ant žuvies, užtarkuokite citrinos žievelės.
Jei valgysite durklažuvę be ryžių, jos skonį padės atskleisti vyšniniai pomidoriukai, kaparėliai ir juodosios alyvuogės.
