Daugiau informacijos apie konkursą rasite ČIA.

***

Buvau per žingsnį nuo santuokos su iškrypėliu...

To vyro mano gyvenime nebėra, bet žinau, kad tas skausmas, kurį jis privertė mane pajausti bei baimė, su kuria iki šiol neišmokau gyventi, niekur nedings.

Niekuomet nebuvau iš tų naivuolių, puolančių pirmam pasitaikiusiam ant kaklo. Man nereikėjo gražaus, švelnaus ar romantiško vyro. Ieškojau tvirto. Tvirtesnio už mane, tokio, į kurį galėčiau atsiremti, kai man sunku ir už kurio galėčiau pasislėpti, kai kažko bijau. Atrodė, kad tokį ir sutikau.

Susipažinome banaliai – internetinių pažinčių svetainėje. Mane sužavėjo jo ryžtas, jo atsakomybės jausmas, tai, kaip jis mane globoja. Kai dabar atsigręžiu atgalios, suprantu, kad visa tai, ką aš vadinau rūpestingumu ir beprotiška meile, tebuvo despotiškas savininkiškumas. Visoms merginoms dabar galėčiau patarti vieną dalyką: jeigu jūs gėdijatės savo geriausioms draugėms papasakoti tam tikrus dalykus iš santykių, nes bijote likti nesuprastos, - tai jau rimtas ženklas, kad su tais santykiais kažkas netvarkoje.

Mano atveju netvarkoje buvo absoliučiai viskas. Pradedant jo požiūriu į mane, baigiant seksualiniu gyvenimu. Negaliu logiškai paaiškinti, kaip jis sugebėjo mane paversti savo lėle, kurią galėjo tampyti už virvučių kaip panorėjęs. Bet aš tokia buvau. Tiesiog negalėjau jam pasipriešinti. Jis draudė man susitikti su draugėmis, sekdavo kiekvieną mano žingsnį, o man atrodė, kad tai – meilė, kad tokiu būdu jis manimi rūpinasi, kad aš esu vienintelė, be kurios jis negali gyventi.

Vergavau jam ne tik kasdienybėje, bet ir lovoje. Kai dabar viską prisimenu, negaliu patikėti, kad tai vyko realiai. Negaliu suvokti, kaip jis privertė mane jaustis tokia niekam tikusia, niekieno negeidžiama, niekam nereikalinga. Buvau ganėtinai simpatiška mergina, turėjau dailią figūrą, tačiau jam taip neatrodė. Jis man nuolatos kartodavo, kad mano krūtys nepakankamai stangrios, kojos – nepakankamai lieknos, aš pati – nepakankamai graži ir turiu kažką daryti, kad jis manęs norėtų. O norą jam sukeldavo patys keisčiausi dalykai. Pavyzdžiui, vakarienę turėjau gaminti apsivilkusi specialią liemenėlę nedengiančią krūtų ir daugiau nieko. Žodis „mylėtis“ mūsų gyvenime neegzistavo, nes jį jaudino tik grubus ir „gyvuliškas“ seksas. „Ar gera, tu, sušikta kale?“ - tokie ir panašūs žodžiai skambėdavo kiekvieną kartą, kai už netinkamą elgesį jis bausdavo mane seksu. Kartą, kuomet buvome svečiuose pas mano tėvus, leptelėjau kažką, kas jam nepatiko. Vos tik išėjome iš tėvų namų, jis prispaudė mane veidu prie sienos, pakėlė sijoną, praplėšė pėdkelnes ir išdulkino tiesiog laiptinėje, nuolatos kartodamas: „O dabar jautiesi laimingesnė?“ Verkiau, bet bijojau išleisti bent garsą, kad niekas neišgirstų, niekas nepamatytų.

Grįžusi namo paslapčia parašiau žinutę draugei. Paprašiau, kad sugalvotų kaip ištraukti mane iš namų. Ji kaip mat atlėkė, puolė į kambarį, surinko svarbiausius mano daiktus ir išsivedė iš namų. Jis nieko nedarė, kaip ir visuomet prie svetimų žmonių apsimetinėjo ramiu. Tik man išeinant griebė už plaukų, prisitraukė prie savęs ir paklausė „Manai, gali nuo manęs pabėgti?“

Viena galbūt ir nebūčiau galėjusi. Ačiū Dievui, draugės, nuo kurių aš nusisukau dėl jo, sunkią akimirką nenusisuko nuo manęs. Net tuomet, kai turėjau susirinkti visus savo daiktus iš buvusių namų, jos neleido man į ten net žingsnio žengti.

Praėjus porai mėnesių nuo pabėgimo, susipažinau su buvusia jo žmona. Mes niekuomet apie ją nekalbėdavome. Dabar suprantu, kodėl. Istorija, kurią ji man papasakojo, buvo tiesiog sunkiai tikėtina. Nuolatinis smurtas, nesibaigianti seksualinė prievarta, žeminimai... Tą, ką su tuo vyru išgyvenau aš, buvo tik nedidelė dalelė to, ką teko patirti tai moteriai. Tik ji neturėjo artimųjų, pas kuriuos galėtų pasislėpti. Gaila, kad jos istorijos neišgirdau anksčiau. Nors... kas žino, ar būčiau ja patikėjusi?

Žinau, kad jo gyvenime yra nauja moteris. Kartu su buvusia jo žmona ketiname ją susirasti ir papasakoti savo istorijas. Nežinau, ar ji mus bent jau išklausys, bet pabandyti verta. Tiesiog turiu padaryti viską, kad jis nesugriautų dar vieno gyvenimo.