Aseksualai - žmonės, kurie savo noru, laisva valia, bet dėl skirtingų priežasčių (principų ar įsitikinimų) atsisakė sekso. Ne tik lytinio akto, bet ir intymių glamonių.
Jie kuria šeimas, įsimyli ir myli, tačiau tuo pat metu teigia, kad jie aiškiai žino ribą tarp sekso ir artumo. Juk ko nors trūkumas/nebuvimas (šiuo atveju - sekso) leidžia pažvelgti į reiškinį ir į pačius santykius visai iš kitos pusės.
Ši banga atsirito iš Amerikos. Vienas aseksualų aktyvistų - 29 metų Davidas Jay, dar 2001 metais įkūręs svetainę, pavadinimu AVEN (Asexual Visibility and Education Network). Ši svetainė vienija bene didžiausią aseksualų bendruomenę. Tikslas - aiškinti visuomenei, kas yra aseksualumas ir plėsti savo bendruomenę. AVEN turi daugiau kaip 28 tūkst. registruotų vartotojų. Nuo to laiko Davidas - dažnas televizijos ir radijo laidų dalyvis. Visuose interviu jis aiškina aseksualų judėjimo ideologiją. D. Jay net nusifilmavo dokumentiniame filme „(A)sexual".
Gyvenimas be sekso: patologija ar norma?
Kai kam vien mintis, kad galima nejausti jokio noro mylėtis, gali sukelti šoką. Kadangi tuo patikėti sunku, dygsta įvairiausių aseksualų judėjimo atsiradimo versijų. Viena populiariausių - aplinkiniai aseksualumą sieją su vaikystės traumomis, patirta prievarta ar nelaiminga meile.
Dar keistesnį susidomėjimą aseksualumas kelia dėl savo ideologijos. Aseksualai - normalūs, žmonės, kurie susipažįsta, įsimyli, tuokiasi. Tik jų gyvenime nėra sekso, tačiau ne mažesnį pasitenkinimą jiems teikia bučiniai ir apsikabinimai. Yra ir „pilki" aseksualai - tie, kuriuos seksas jaudina minimaliai.
„Mes neturime jokios oficialios linijos. Viskas priklauso nuo asmeninės patirties. Štai aš, pavyzdžiui, darau kai kuriuos dalykus, kuriuos kiti tikrai pavadintų seksualiais, bet man tai nėra seksualu", - pasakoja Davidas. Tie „kai kurie dalykai" - apsikabinimai.
Pokalbiai - nauja moksleivių „pramoga"
Amerikiečių rašytojas Stephenas Elliottas sako, jog nesupranta aseksualų, tačiau mėgina suvokti jų psichologiją.
„Jei aš turiu norų, jei mane apima geismas, tai kaip aš galiu būti aseksualas? Manau, kad jie visai nesikankina, kad jų gyvenime nėra sekso, nes jų netraukia pats lytinis aktas.
Bet labai sunku tuos du dalykus sugretinti: jei tu geidi kokio nors žmogaus, tai nori jį „užvaldyti" visomis prasmėmis. Bet tai, ką aš sudedu į reikšmę „seksas", visiškai skiriasi nuo to, ką seksu vadina aseksualai".
Dauguma aseksualų masturbuojasi. D. Jay teigia, kad vieni masturbuodamiesi fantazuoja, o kiti į tai žiūri kaip į fiziologinį poreikį „nuleisti" susikaupusią seksualinę energiją.
Gal kiek ironiška, tačiau Davido pasvarstymai apie seksualumą žmones su ne itin aukštu temperamentu verčia jaustis sekso gigantais.
„Tai tiesa. Tokie pokalbiai kai kuriems suteikia pasitikėjimo. Jie jaučiasi tokie galingi ir pajėgūs, kaip niekada nesijautė", - pastebi D. Jay.
Meilė - be sekso?
Aseksualai gali sudominti aplinkinius peržvelgti ir pervertinti savo požiūrį į santykius. Ar tikrai simpatija ir romantiški santykiai nuo draugystės skiriasi tik seksu? Gal yra kažkas daugiau?
„Ta kalba, kuria mes kalbamės apie artumą, yra itin seksuali, intymi, - teigia aseksualų krikštatėvis. - Žmonėms, kurie gyvena normalų seksualinį gyvenimą, mūsų santykiai dažnai būna pavyzdys, siekiamybė, kaip turi atrodyti dviejų žmonių artumas, intymumas. Seksas per daug sureikšminamas. Vienas įdomiausių mūsų judėjimo dalykų - tai, kad mes susilaikymą matome kaip naują būdą pažvelgti ir suprasti, kas tas artumas, intymumas yra iš tiesų ir kaip su šiais „instrumentais" kurti santykius".
D.Jay net sukūrė savo trijų T teoriją: Time (laikas, kurį aseksualas skiria savo partneriui), Touch (lietimai, fizinė ar žodinė jausmų raiška) ir Talk (pokalbiai). Gali atrodyti, kad čia nėra jokios aistros, kad toks bendravimas prėskas, tačiau aseksualams tai yra esmė.
Amerikietis nieko nenori įrodyti ir agituoti keisti gyvenimo būdą. Jo manymu, aseksualumas - nei gėris, nei blogis, tiesiog tai gyvenimas KITAIP. Ir priduria, kad jo seksualinė patirtis yra gana vertinga.
„Jei žmonės teisingai interpretuotų ir „naudotų" aseksualumą, tai jis tamptų netgi efektyvesne taktika santykiuose nei seksualumas. Seksas - itin grubus instrumentas: žmonės dažnai nesusimąsto, kaip atsiranda ir kuriamas intymumas. Ta valdžia, galia, kurią suteikia seksas, yra gan trapi", - sako Davidas.
Ir čia jis teisus: žmonės dažnai žodį „seksas" vartoja kaip artumo sinonimą, nors tai du skirtingi dalykai.
Seksui „ne" - seksualumo pike
Kaip aseksualai „ima" Europą? Remiantis statistika, šioje pasaulio dalyje jau apie 25 proc. žmonių savo noru atsisakė sekso. Kuriasi aseksualų klubai, bendruomenės.
Aseksulų amžiaus vidurkis kelia dar didesnę nuostabą, nes tai yra pats seksualumo pikas - 25-30 metų. Būtent tokio amžiaus žmonės jaučia itin padidėjusį libido. Kaip paradoksaliai beskambėtų, tačiau aseksualai būtent tada dažniausiai išsižada sekso.
Jiems ne viskas gerai? Atvirkščiai - tai itin aukšto intelekto, išsilavinę žmonės, kurie visai kitaip supranta žmogaus būtį ir misiją Žemėje. Jie dažnai yra ramūs, be agresijos, ne itin galintys girtis seksualine patirtimi arba išvis jos neturintys. Jie mano, kad seksas per dažnai keliamas ant pjedestalo - svarbiausia yra meilė ir draugystė. Bet tai nereiškia, kad jie nekuria šeimų! Aseksualai myli, įsipareigoja, rūpinasi vienas kitu, tačiau nesimyli. Tik jei užsigeistų vaiko, tada... Savo šeiminiu gyvenimu jie tarsi sako visuomenei - mes galime gyventi laimingai ir be sekso, mylėdami bei suprasdami vienas kitą.
Seksas aseksualams atrodo tik „betiksliai kūno judesiai" - nei naudos, nei malonumo. Aseksualas gali jausti susijaudinimą, tačiau jo galvoje nėra jokių erotinių troškimų ir fantazijų.
Mylėtis - malonu...
Aseksualumą studijuoja psichologai ir seksologai. Jie mano, kad tokius jaunuolių sprendimus lemia nuogo kūno kultas, sekso, kaip žaidimo, manipuliavimo ir žemų instinktų tenkinimo, propagavimas. Jiems atrodo, kad gyvenime yra aukštesnių, dvasingesnių ir svarbesnių dalykų nei seksas, todėl jie jį sąmoningai išstumia iš savo gyvenimo.
O aš manau, kad į aseksualumą linkę žmonės yra kompleksuoti, nesugebantys įžvelgti kūniškame ryšyje taurių jausmų išraiškos, ne vien geidulių tenkinimo. Malonumą mylėdamiesi patiria tik dvi gyvūnų rūšys - delfinai ir žmonės... Tai kodėl laisva valia turėčiau atsisakyti šio malonumo, tokio gamtos suteikto išskirtinumo? O gal atsisakydama sekso apvaginėju save ir savo mylimą? Juk tą artumą galima išreikšti dar turtingiau ir įvairiapusiškiau...