Šį kartą skaitytoja pasakoja apie tai, kaip mūsų visuomenė supranta moters nekaltybę. Ji - 34-erių metų mergaitė, ieškanti ir laukianti tos tikrosios meilės.
„Taip, jūs teisingai supratote - aš esu nekalta 34-erių metų moteris. Niekada neturėjau lytinių santykių. Tai lyg neatpažintas skraidantis objektas - nieko apie tai negaliu pasakyti, nesu patyrusi to malonumo (net nežinau, ar tai malonu). Dauguma tikriausiai pagalvosite: paauglė neturi vasarą veiklos ir rašo kažkokias iš piršto laužtas istorijas.
Dar kiti įtarinėja, kad už šio laiško slepiasi pabaisa, nuo kurios net pačių aukščiausių moralinių vertybių pakylėtas žmogus pabėgtų. Manau, kad yra ir tokių, kurie sakys: „aha, nedavė iki vestuvių, tai jų ir nesulaukė. Ne, viskas yra kiek kitaip“.
Gerbiu kiekvieno iš jūsų kruopščiai arba spontaniškai sugalvotus scenarijus, tačiau mano gyvenimo istorija išskirtinė. O rašau todėl, kad noriu apginti tokias moteris. Mes nieko iš jūsų neprašome, garsiai nerėkaujam apie savo gyvenimo situaciją... Patylėkit ir jūs, garsiai lojantys ir reikalaujantys iš mūsų pasiteisinimų. Aš tai slepiu net nuo artimiausių draugų, tad kodėl turėčiau atlikti viešą išpažintį?
Man 34, jau 10 metų dirbu pastovų, neblogai apmokamą darbą. Turiu bakalauro ir magistro laipsnius. Visi mano draugai, kurių turiu visai nemažai, mano, kad gyvenu puikų seksualinį gyvenimą ir galėčiau dar ir juos, sukūrusius šeimas, nemažai ko pamokyti. Kodėl tai slepiu nuo jų? Paprasta - mūsų visuomenė yra apsėsta greito nekaltybės praradimo kulto. Vaikinai ir merginos nesulaukia pilnametystės jau didžiuojasi savo seksualiniais laimėjimais.
Ar tai tikroji norma, į kurią turėtų lygiuotis dauguma? Ar gali būti riba, iki kada reikėtų atsikratyti tos nekaltybės plėvelės, nes uždelsus atsiranda gėdos ir nepilnavertiškumo jausmas. Man keista, kad dar „Harį Poterį“ žiūrinčios mergaitės vartoja kontraceptikus. Suprask, vaikai dar nenori turėti vaikų, bet prestižišką įvaizdį privalo išlaikyti.
Dar sunkiau mūsų tėvams. Jų jaunystės laikais niekas net neišdrįsdavo leptelėti apie savo seksualinius santykius. Tai buvo lyg Pandoros skrynia, kurią atvėrus svetimiems galėjai sulaukti pragariškų pasekmių. Bet staiga viskas apsivertė aukštyn kojomis. Intymus gyvenimas dabar viešas.
Neseniai išgirdau, kaip mergaitė, kurią dar dabar įsivaizduoju besikuičiančią smėlio dėžėje, iškilmingai draugėms praneša, kad jos nekaltybė jau išnyko lyg dūmas. Kelis kartus kitas patikindama - neskausminga, bet ir malonumo mažoka. Bet koks pasididžiavimas po to - jautiesi lyg naujai gimusi. Susiėmiau už galvos ir pagalvojau tik vieną: ji dar nežino Pitagoro teoremos, bet kuo puikiausiai išmano misionierius ir šuniuko pozų skirtumus.
Nesu davatka, todėl mažų mažiausiai noriu pamokslauti apie paauglių seksualinį švietimą, tačiau nesuprantu, kodėl moteris, kuri yra brandesnio amžiaus, tačiau dar nekalta, kelia tokias dideles visuomenės diskusijas. Kartais jaučiuosi lyg viduramžių inkvizicijos laikais - ragana, kurią reikia kuo skubiau identifikuoti ir pašalinti. Juk mūsų visuomenei tokių - laisvai pasirinkusių likti nekaltomis - nereikia. Daug labiau mylimos „plataus mąstymo“ drąsuolės, laisvai pasakojančios apie savo seksualumą, sugebėjimus, patirtus ir suvaidintus orgazmus.
Aš irgi manau, kad seksas yra puikus dalykas, tai, kas sutvirtina dviejų žmonių santykius. Klausiate, kodėl visgi likau mergaite?
Kažkas mane vis atmušdavo nuo lytinių santykių. Nors susitikinėjau su daug vaikinų ir vyrų, tačiau draugystes baigdavau vos po 2-3 pasimatymų. Niekada nepajutau to prisirišimo, švelnumo ir pagarbos, kokią, manau, turėčiau jausti mylimam žmogui. Iš to seka ir kitas faktas - nekaltybę visada svajojau padovanoti tikrai mylimam žmogui...
Šiandien gal ir norėčiau pagaliau sužinoti intymios meilės skonį, tačiau mane stabdo baimės ir stereotipai. Ką pagalvos vyras, sužinojęs apie 34-erių metų „mergelę“? Nenormali, ligota, turinti daug baimių ar visiškai nepatraukli kitiems vyrams... Taip bijau visų šių scenarijų, kad pati labai greitai užbaigiu visus romantinius ryšius.
Kai mano draugės pradeda diskusijas apie klube sutiktus vyrus, su kuriais mėgavosi žvėrišku seksu, arba aptaria kai kurių moteriškų žurnalų vertas kamasutros pamokėles ir subtilybes, aš tyliu. Man patinka savo asmeninį gyvenimą laikyti privačiu, nenoriu viešai skalbti triusikų.
Mano išvada paprasta - viskas yra nesvarbu, kas kitiems kelia kažkokių nepatogumų, nuoskaudų ir kompleksų. Stoviu drąsiai prieš visus jus, interneto žmones, ir sakau: aš esu nekalta 34-erių metų moteris. Taip, moteris, o ne mergaitė. Ne nekaltybė suformuoja mūsų brandą, požiūrį, vertybes ir kitus suaugusio žmogaus bruožus. Ir aš neskubėsiu prarasti nekaltybę, nes tai „normalu“ ir „visi taip daro“.
Man gera būti tokia, kokia esu. O jums linkiu tolerancijos ir supratingumo.“
Jei ir jūs norite papasakoti savo istoriją, siųskite ją el. paštu info@5braskes.lt