Aprašėme 11 baisiausių bausmių istorijoje.

1. Rėkiantis delfinas

Ši bausmė buvo paplitus Karaliaus Henrio VIII regione. Jei kareiviai aplaidžiai atlikdavo savo pareigas ar užmigdavo sargyboje, juos labai išradingai nubausdavo. Kariniame laivyne kareivius uždarydavo į dėžę su trupučiu maisto ir peiliu, tada dėžę pakabindavo laivo pirmagalyje. Kareivis turėjo du pasirinkimus – mirti iš bado arba perpjauti peiliu dėžę ir atsidurti atviroje jūroje. Na, o sausumoje prasikaltusį kareivį pakabindavo už surištų rankų, o į rankoves imdavo pilti šaltą vandenį. Nuo šalto jūros vandens kareivis imdavo rėkti kaip delfinas.

2. Girtuoklio statinė

Ši bausmė atsirado 16 – 17 a., taip bausdavo viešoje vietoje pasigėrusius žmones. Prasikaltusį įsodindavo į statinę su skylėmis rankoms ir kojoms. Bausmė buvo labai gėdinga – girtuoklis ridinėdavo po miestą, kol išsiblaivydavo. Paskui prasikaltęs asmuo turėdavo sumokėti baudą, kuri keliaudavo vargingiausiems bendruomenės nariams paremti. Šia bausme pavyko stipriai sumažinti girtuokliavimą, tad ją pritaikė visoje Europoje, taip pat ir Vokietijoje, kurioje bausmę vadino gėdos apsiaustu.

3. Medinė apykaklė

Ši bausmė atsirado 17 a. Kinijoje. Prasikaltusiajam ant kaklo uždėdavo medinę lentą su skyle galvai. Asmeniui tekdavo prašyti aplinkinių pagalbos – kad jį pagirdytų ir pamaitintų. Ši bausmė gali atrodyti juokinga, tačiau iš tiesų ji buvo labai žiauri – lenta būdavo sunki, sverdavo apie 90 kg. Dėl streso, kurį patirdavo kūnas, nubaustieji šia bausme dažnai mirdavo.

4. Škotų kalbai – ne

19 a. viduryje mažai ko vaikai taip bijojo, kaip medinės kaladėlės su tokiu užrašu. 1847 m. Britanijos vyriausybė sugalvojo lavinti neišprususius škotų vaikus. Mokytojai liepdavo mokiniams visą dieną kalbėti angliškai, o ne škotiškai. Jei kuris kalbėdavo ne angliškai, jam duodavo blokelį. Jei prasikalsdavo kitas mokinys, jis perimdavo blokelį. Kas turėdavo blokelį už užrašu baigiantis pamokoms paskutinis, tam įkrėsdavo į kailį.

5. Besisukantis volas (bėgtakis)

Šiuolaikiniam žmogui bėgtakis gali atrodyti kančia, tačiau tai vienas malonumas, palyginus su bėgtakiais britų kalėjimuose 19 a. Kaliniai žingsniuodavo besisukančiu volu 8 val. per dieną. Dažnai tokie besisukantys volai būdavo prijungti prie miltų malimo aparatų. Galiausiai miltų malimo atsisakyta, palikta tik ši monotoniška bausmė, kuri neretai išvarydavo žmones iš proto.

6. Keisti išbandymai

Kartais, kai trūkdavo įrodymų, kad kažkas įvykdė nusikaltimą, žmonės patikėdavo bylą ir bausmę Dievo valiai. Ši sistema buvo ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, teismas skirdavo žmogui išbandymą, jei šis neatlaikydavo išbandymo būdavo pripažįstamas kaltu. Vieniems liepdavo stoti į dvikovą, kitiems merkti rankas į verdantį vandenį ar ilgai išstovėti nukryžiuotojo poza ir pan. Keisčiausias išbandymas būdavo skiriamas įtariamajam žmogžudyste – jam liepdavo sėdėti ir žiūrėti į nužudytojo kūną, jei iš lavono imdavo bėgti kraujas, asmuo būdavo pripažįstamas kaltu.

7. Dervos kepurė

Baudimą dervos kepurėmis pradėjo praktikuoti 1798 m. per Airių sukilimą. Taip dažniausiai bausdavo sukilėlius. Į drobinę kepurę pripildavo karštos dervos ir užmaudavo sukilėliui. Paskui kepurę nuimdavo su visu skalpu ir plaukais. Kartais į kepurę įberdavo parako ir padegdavo, kai derva atvėsdavo.

8. Pakulų pašymas

Ir šiuolaikiniuose kalėjimuose viena iš bausmių – rankų darbas, tačiau tai – smulkmena, palyginus su pakulų pašymu 18 ir 19 a. Nuteistiesiems liepdavo išpešioti senas virves, pakulas sutepti degutu, kad jos taptų atsparios vandeniui. Paskui jomis apsukdavo medinius laivus, kad jie geriau laikytųsi vandenyje. Po kiek laiko nutarė, kad bausmė per švelni, tad pakulas liepdavo pašyti einant besisukančiu volu. Galiausiai medinius laivus pakeitė laivai su metalo korpusais, o tada pakulų pašymas pasidarė nebereikalingas.

9. Kuolas

Klasikinės viduramžių bausmės ilgai nepamiršo. Daugiausia ją naudodavo kareiviai. Nusikaltėlį pririšdavo už nykščių ar už riešų, viena koja jis remdavosi į smailų stulpą. Palaipsniui kūną leisdavo žemyn, skausmas stiprėdavo. Tiesa, ne iki tiek, kad stulpo smaigalys pradurtų odą. Kai skausmas pasidarydavo nepakeliamas, žmogus pakeisdavo kūno padėtį, perkeldavo svorį, bet tada imdavo skaudėti rankas.

10. Kareivių rišimas prie tvoros

19 a. britų kariuomenės vyresnieji sugalvojo, kaip susidoroti su maištaujančiais ar tinginiais kareiviais. Iki 1920 m. kareivių rišimas prie tvoros buvo populiariausia bausmė. Kareivį pririšdavo prie tvoros ir palikdavo, prie jo prieidavo tik kelis kartus per dieną. Karo metu ši bausmė neretai baigdavo mirtimi – kartais mirtinai sušaldavo, kartais žūdavo per aplinkui vykstančius mūšius.

11. Iššovimas iš patrankos

Kai 19 a. britai užgrobė Pandžabą, vietiniai nenorėjo pasiduoti, greitai pasidarė labai sunku juos sukontroliuoti. Norėdami palaikyti tvarką, britų valdžios pareigūnai sugalvojo žiaurią bausmę. Prasikaltusiajam surišdavo rankas ir kojas ir paguldydavo ant patrankos. Tada britų kareiviai iššaudavo iš patrankos, kraujas ir vidaus organai pasipildavo aplink, skriedavo žmonių galvos.