Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje keliaujame pasikalbėti su Monika apie jos projektą, aplinkosaugos aktyvizmą ir visuomeninę veiklą.
Prieš ketverius metus sukurtas projektas „Žalia Žinutė“ turėjo, rodos, visai paprastą tikslą – sumažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą ir paskatinti žmones rinktis daugkartines alternatyvas.
Netikėtai, projektas sulaukė žmonių susidomėjimo, o Monika nusprendė, kad metas plėsti savo veiklą.
„Žalia Žinutė dabar yra išaugusi, kaip aš juokauju, iki tokios mini imperijos. Pirminis tikslas tai buvo būtent daugkartinio maišelio skirto sveriamiem produktams išpopuliarinimas. Ir maždaug gal per du metus aš pajaučiau, kad tai jau įvyko, kažkoks proveržis nutiko, nes žiniasklaida susidomėjo, atsirado labai daug konkurentų. Tai reiškia, kad atsirado poreikis šitiem daugkartiniam maišeliam. Aš tada jau pajaučiau, kad aš tą savo pagrindinę misiją jau kaip ir padariau ir tada atsirado papildomi projekto dalykai“, – pasakoja Monika.
Siekdama auginti savo projektą Monika sukūrė „Tvarius Bičiulius“, tai unikali biblioteka internete, kurioje rasite visus Lietuvos aplinkosaugos aktyvistus, projektus, organizacijas ir verslus vienoje vietoje. „Tvarių Bičiulių“ biblioteka leidžia atrasti naujų negirdėtų projektų ir garsinti aplinkosaugos iniciatyvas Lietuvoje. Monika taip pat sukūrė tinklaraštį, kuriame ekologija besidomintys žmonės gali rašyti tekstus ir dalintis jais su visa žaliąja bendruomene.
Galiausiai Monika pristatė ir „Žalią krautuvėlę“, kurioje siekiantys gyventi tvariau ras tvarias produktų alternatyvas buičiai, higienai, maisto gamybai.
Visą projektą prižiūri ir augina viena Monika, tad veiklos merginai tikrai netrūksta. Negana to, Monika siekia, kad viskas, kuo ji užsiimtų, būtų kiek įmanoma draugiškiau aplink, tad pašnekovė atsisako vairuoti automobilį, o maišelius siuva tik iš tekstilės atliekų.
„Apskritai antrinė tekstilė, kurią aš mėgstu vadinti keliaujančia tekstile, yra dvigubas gėris. Ekologiškos medvilnės užauginimui mes turim turėti kažkokių resursų, o antrinis audinys, jau pagamintas, jis jau išnaudojo savo resursus ir aš paimu jį ir transformuoju į kažką kitą. Tai yra toks žiediškumo principas, kuris man atrodo yra esminis, jeigu mes tikrai norime eiti link tausojimo. Mes turim visišką krizę su tekstile. Kai man teko lankytis didžiausiam Lietuvos sąvartyne, tai tekstilė buvo įvardintą kaip viena iš pagrindinių atliekų, nes na nėra ką su ja daryti, tiesiog jos yra tiek daug“, – pasakoja Monika.
Paklausus, kaip Monika reaguoja kai žmonės kritiškai vertina jos atsidavimą aplinkosaugai, pašnekovė teigia, kad nejaukių situacijų pasitaiko, tačiau ji stengiasi reaguoti ramiai.
„Man labai palengvėjo kai supratau, kad aš gerai jaučiuosi, kai apginu savo vertybes. Aš žinau, kuo tikiu, ir aš išmokau kalbėti su šiek tiek mažiau emocijų. Man atrodo, kad esminis dalykas yra pagarba. Tai reiškia, jeigu aš kalbu su žmogumi kuris turi kitokias vertybes aš vis tiek turiu jį gerbti, aš visada labai stengiuosi šita taisykle vadovautis“, – teigia „Žalia Žinutė“ įkūrėja.
Monika sutinka, kad staigiai išpopuliarėjusi aplinkosaugos tema kartais labiau primena madą, nei iš tiesų susirūpinimą planetos ir mūsų gerove.
„Aš greičiausiai sutikčiau, kad šiuo metu tai yra mada, bet mane labai erzina tuo pačiu šitas teiginys nes aš matau, kad suplakama į vieną tie žmonės, kurie yra vertybiniai entuziastai ir tie, kurie tuo pasinaudoja. Mane tai iš tikrųjų labai pykdo. Kai viešojoj erdvėj aš matau nuolatos kartojamus tuos pačius patarimus, ypač dar kai žinau, kad tai yra finansuojama kažkokių didelių korporacijų, man pasidaro šiek tiek pikta. Aš labai pasigendu kūrybiškumo šitoje temoje, nes mes visi žinome apie daugkartinį puodelį, bet tai jau tokia nuvalkiota tema, mes per mažai kalbam apie tai, kad tu mesk rūkyti tu be galo prisidėsi prie aplinkos tausojimo. Tai aš labai kviečiu visus būti stilingais, atrasti kaip tu gali būti tvarus“, – ragina aplinkosaugos aktyvistė.
Nemaža dalis ekologija besidominčių žmonių susiduria su ekologinio nerimo (angl. eco-anxiety) problema, kuomet baimė dėl ekologinių pavojų žmogui sukelia nerimą, pyktį ar net depresiją. Paklausus, ar Monikai teko susidurti su ekologiniu nerimu, ji teigia, kad šie jausmai jai tikrai yra pažįstami. „Man šita tema yra labai įdomi, vadinamoji aplinkos psichologija. Aš priėjau tokią išvadą, kad kartais tas nerimas galbūt tiesiog yra mirties baimė. Man atrodo, kad apskritai mūsų gyvenimai labai trapūs yra, mes galime bijoti mirti nuo potvynių, bet didelė tikimybė, kad mirsime nuo kažkokių kitų dalykų.
Aš turiu didelį nerimą matydama kaip atrodo miestai ir kaip jie keičiasi – želdiniai, oras, vanduo. Iš aš iš tikrųjų bijau, kad mano vaikai ar mano anūkai jau turės labai prastos kokybės šituos išvardintus dalykus. Labai svarbu, jeigu tu nori kažką nuveikti šitoje vietoje, tai tu geriau būk nuosaikesnis, tada tu tai darysi ilgiau, nes sudegėlis, žmogus kuris visko persisotino šitoje temoje, jis pradeda depresuoti, tada tu nieko toliau negali daryti. Labai dažnai tu nusivili, o nusivylimas mano akimis yra pralaimėjimas“, – dalinasi Monika.
Tačiau nepaisant užkrečiančio Monikos pozityvumo, išlikti ištikimu savo idėjoms ir nepasiduoti nėra lengva. Paklausus, iš kur mergina atranda jėgų skleisti savo „Žalią Žinutę“, ji teigia, kad viskas paprasta – ji sunkiai įsivaizduoja save veikiant kažką, kas jai neatrodo naudinga. „Aš neįsivaizduoju laimingo gyvenimo užsimerkiant prioritetinei temai, o šita tema apie klimato kaitą ir aplinkosaugą yra absoliučiai prioritetinė. Man tiesiog yra per sunku save apgaudinėti, labai nuoširdžiai sakau, aš turiu gyventi jausdama prasmės pojūtį. Dirbti darbą kuris man nepatinka, o man nepatinka kas yra neprasminga, man yra nepakeliamai sunku“, – dalinasi pašnekovė.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
