Iniciatyva „Inovatorių slėnis“ nusprendė kurti naujas festivalio tradicijas ir Lietuvoje sukūrė pirmąjį festivalį be atliekų, pavadinimu „Zero Waste Fest“. Šiais metais festivalis vyks rugpjūčio 13–15 dienomis.
Naujausioje Išpakuotos serijoje, keliaujame pasikalbėti su viena iš festivalio organizatorių Greta Ašmantaite apie tai, kaip masiniai renginiai teršia mūsų aplinką ir kaip Lietuvoje gimė vienas pirmųjų tvarių festivalių pasaulyje.
Idėja kurti festivalį be atliekų gimė socialiniam verslui „Inovatorių Slėnis“ įsikūrusiam Antalieptėje, Zarasų rajone. Tai iniciatyva, kurios tikslas yra prisidėti prie Lietuvos ir pasaulio socialinių inovacijų ir socialinio verslo plėtros. „Būdavo nuvažiuoju į festivalį ir ten pilna plastikinių puodelių po nakties ir kažkaip galvoju, nejaugi mes dar negalim šiek apsitvarkyti? Taip dėliojosi organiškai, atėjo laikas ir gimė Zero Waste Fest“, – teigia festivalio organizatorė Greta Ašmantaitė.
Festivalio svečiams bilietų įsigyti nereikia, nes renginys yra nemokamas, tačiau kiekvienas dalyvis turi susimokėti taršos kompensavimo mokestį (TKM), kuris yra 19,90€. „Taršos kompensavimo mokestis yra taikomas vietoje bilietų, tai reiškia, kad renginio programa yra visiškai nemokama visiems dalyviams, tačiau žmonės, kurie atvyksta į renginį, pavyzdžiui, gamtai teršiančiu transportu, turi susimokėti taršos kompensavimo mokestį, kurį mes paskui naudojame renginio sukeltai taršai kompensuoti“, – pasakoja Greta.
Praeitais metais iš taršos kompensavimo mokesčio festivalis surinko 2 tūkstančius eurų, o šie pinigai buvo paaukoti pelkių atkūrimo organizacijai, kuri siekia tvarkyti pūvančias pelkes, kad šios išskleistų mažiau CO2. Tokiu būdu festivalis surinktą pelną skiria aplinkos apsaugai.
Festivalio organizatorė Greta pastebi, jog trečius metus vykstantis festivalis gali pasidžiaugti vis augančiu dalyvių skaičiumi. „Pats renginys, jis auga natūraliai, apie mus vis daugiau žmonių sužino ir pirmaisiais metais mes turėjom apie du šimtus dalyvių, praeitais mes turėjom jau virš trijų šimtų dalyvių, o šiais metais tikimės apie penkių šimtų. Mes su komanda šnekėjom, kas yra mums svarbiau, ar greitas augimas, ar išlaikyti kokybę ir besimokant kurti kokybiška renginį, o tada jau jį kas atranda tas ir atvyksta, tai labai naudinga ir mums ir jiems“, – teigia „Zero Waste Fest“ organizatorė.
Paklausus, ar dalyvių skaičius auga, nes vis daugiau žmonių domisi ekologijos temomis, Greta teigia, jog nors kartais ir atrodo, kad žmonių susidomėjimas auga, egzistuoja vis dar daug žmonių. kuriems tvarumo temos nėra aktualios. „Aš kartais pajaučiu tokį dalyką, kad vis tik tie socialiniai burbulai egzistuoja, kai su draugais šneku, tai nėra tokių, kurie, tarkim, nerūšiuoja. Koks yra tvaresnis pasirinkimas, mes tą ir renkamės, bet išėjus iš tų ratų, susidūrus su visai pašaliniais žmonėmis, tu supranti, kad dar tiek yra žmonių, kuriems galbūt ta tema yra net neįdomi. Todėl man sunku pasakyti ar ta tema populiarėja, ar daugiau žmonių tiesiog jau būdami tvarūs suranda tokį renginį, dar kol kas sunku pasakyti“, – svarsto Greta.
Siekiant užtikrinti kiek įmanoma tvaresnį festivalį, organizatoriai sukeltą taršą skaičiuoja jau festivalio pasirengimo metu. „Mes jau planuodami skaičiuojame savo sukeltą taršą. Tarkim, jeigu mes važiuojame į Inovatorių Slėnį su komanda apsižvalgyti, tai mes jau tai įtraukiame į savo skaičiavimus kaip tam tikrą taršą. Tuomet stengiamės planuoti taip, kad minimalizuotume visiškai taršą, tai reiškia, įtraukti antrinį pernaudojimą, kurti dekoracijas iš praeitų metų dekoracijų, rinktis iš kitų renginių, draugų, kuriuos mes pažįstam, taip tam tikras pernaudojimas įvyksta“, – festivalio organizavimą nupasakoja Greta.
Festivalis unikalus tuo, jog renginio metu ne tik siekiama sukurti kuo mažiau taršos, tačiau ir visos festivalio veiklos yra siejamos su ekologija. Jau antrus metus „Zero Waste Fest“ išsirenka vieną tvarumo temą, kurią narplioja renginio metu. Praeitais metais dėmesys buvo skirtas vandeniui, jo tausojimui ir taršai, o šiemet – maistui. „Festivalio metu kalbėsim kaip stipriai gamtai kenkia maisto pakuotės ir kokie galėtų būti sprendimai, lygiai taip pat kalbėsime apie agrikultūrą, kaip turėtume prižiūri žemę auginant maistą ir kalbėsime apie maisto švaistymo problemą. Tai kol kas, tokias tris pagrindines temas žinau, o programą jau greitai paleisime ir visos temus bus“, – dalinasi festivalio organizatorė.
Festivalio metu parduodami produktai ar maistas nėra pakuojamas į vienkartines pakuotes, o renginio svečių taip pat yra prašome pasirūpinti daugkartiniais indais, siekiant sumažinti taršą. „Visiems festivalio lankytojams, likus iki festivalio dviems savaitėms, išsiunčiam atmintines. Ten surašome visus pagrindinius dalykus, kuriuos žmogus turėtų įsimesti į kuprinę tam, kad nesukelti papildomos taršos, tai tarkim, daugkartiniai indai, rankšluostukas, gertuvė ir visi šitie smulkūs dalykai, kurie pasimiršta ir gali sukelti papildomą taršą“, – pasakoja Greta. Festivalio metu savo produktais prekiaujantys gamintojai ir maisto tiekėjai taip pat turi pasirašyti sutartį, sutinkantys, kad renginio metu netieks produktų vienkartinėse pakuotėse.
Nors organizatoriai ir įdeda pastangas kuriant festivalį be atliekų, vis dėlto, be taršos neapsieita. Skaičiuojama, kad festivalio metu sukuriame apie 13 tonų šiltnamio dujų. Pasak Gretos, didžiausia tarša vis dar išlieka transportas, tad svečiai yra kviečiami į festivalį atvykti drauge vienu automobiliu, arba rinktis net dar tvaresnes alternatyvas – viešąjį transportą, dviračius, ar net kelionę į festivalį Šventąja upe. „Mes raginam atvykti su viešuoju transportu iki Utenos ir tada nuo Utenos atvykti iki Antalieptės dviračiu, gaunasi apie 25 km. Tai su dviračiu tikrai nelabai pasijustų ir dar pasportuotum. Šiais metais mes planuojame plaukimą į renginį Šventąja upe, nes Antalieptė yra šalia Šventosios upės, tai paskelbėme mūsų zero waste festivalio puslapyje renginį ir kviečiame pasižiūrėti ir atplaukti su baidarėmis“, – ragina organizatorė.
Nors organizatoriai nedrįsta puikuotis, tačiau prasitarė, jog panašaus tipo festivalio užsienyje jiems nepavyko rastis, o Lietuvoje organizuojamas „Zero Waste Fest“ galėtų būti pavadintas tokio tipo renginių pionieriumi. Pasak organizatorės Gretos, mūsų festivalis jau susilaukė užsienio dėmesio, kolegos Vokietijoje susisiekė su organizatoriais, prašydami patarimų ir šiemet organizuoja pirmą panašaus tipo festivalį Vokietijoje, Berlyne. „Kalbant apie užsienio praktikas, mes ieškojome ir iš tikrųjų neradome tokio renginio, kuris yra smagus, turi koncertus ir visa kita, bet kalba apie ekologijos problemas, toks išlaikytas balansas tarp konferencijos ir smagumo, tai tokio pavyzdžio neradome“, – dalinasi Greta.
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
