Pasak A. Grušo, visi rasti ruoniukai svėrė ne daugiau kaip 13 kilogramų ir būtų neišgyvenę laisvėje. Lietuvos pakrantėje ruoniai jauniklių neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Ruonės paprastai vaikuojasi ant ledo lyčių, tačiau pastarosios žiemos buvo ne itin šaltos ir Baltija arba neužšalo, arba užšaldavo tik trumpam, todėl ruonėms teko vaikus vesti salose ar pakrantėse.
O krantas jūrų žinduoliams pavojinga vieta – čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandeny, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas pasakoja, kad ruonius pakrantėse randa ne tik visiškai išsekusius, bet ir sergančius įvairiomis skrandžio ir odos ligomis.
Lietuvos jūrų muziejus planuoja įkurti Baltijos jūros gyvūnų tyrimo ir reabilitacijos centrą, kuriame galėtų būti prižiūrimi ne tik sužaloti ir nusilpę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai, bet ir kiti gyvūnai, tačiau šiuo metu, pasakoja A. Grušas, Jūrų muziejus neturi visiškai tinkamų sąlygų ruoniukų reabilitacijai ir šią veiklą vadina labiau visuomeniška.
Kokiomis sąlygomis jie muziejuje prižiūrimi dabar, kaip atrodo jų paleidimas į Baltijos jūrą, kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže. Už panaudotą vaizdo medžiagą dėkojame Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams.
