aA
Pajūrinė zunda – tikra kopų puošmena. Deja, tai itin reta augalų rūšis Lietuvoje, auganti tik labai ribotoje teritorijoje – rasti ją galima tik Kuršių nerijos pajūryje (Nidos, Preilos ir Pervalkos ruože). Tiesa, prieš keletą metų keli vienetai buvo aptikti ir Nemirsetos apylinkėse, Pajūrio regioniniame parke.

„Pajūrinė zunda yra Kuršių nerijos nacionalinio parko simbolis, esantis ir parko herbe. Tai išties reta rūšis, yra įrašyta į saugomų rūšių sąrašą, priskirta pirma apsaugos kategorija. Tai reiškia, kad šiai rūšiai išsaugoti turi būti taikomos tam tikros priemonės“, – sakė Raimonda Ilginė, Kuršių Nerijos nacionalinio parko (KNNP) Biologinės įvairovės skyriaus botanikė.

Šis augalas Lietuvos pajūryje – tikra retenybė: sugalvojus jį nuskinti, gresia didžiulė bauda

Į Lietuvoje saugomų augalų sąrašą pajūrinė zunda įtraukta 1962 m., o į Lietuvos raudonąją knygą 1976 m. Kadaise šis augalas buvo paplitęs visame mūsų pajūryje. KNNP direkcijos darbuotojai nuo 1968 m. periodiškai vykdo pajūrinės zundos inventorizaciją. Jos metu yra įvertinamos augaviečių sąlygos nuo Smiltynės iki Nidos (pasienio ruožo) ir augalų gausumas bei pasiskirstymas teritorijoje.

„Apskaitos kasmet nėra vykdomos, nes tai išties yra didelių apimčių darbas, mat reikia praeiti visą tą 50 km atstumą ir suskaičiuoti kiekvieną Kuršių nerijoje augantį augaliuką, jį fiksuoti, rinkti kitą informaciją, susijusią su jo buveine, o tai yra imlu ir laikui, ir pajėgoms“, – sakė R. Ilginė.

Vertinant bendrą skaitlingumo kitimą ilgalaikiame periode, jau nuo minėtų 1968 m., kaip sako biologė, kasmet stebima pastovi mažėjimo tendencija.

Pajūrinė zunda
Pajūrinė zunda
© Stopkadras

„Nuo minėto laikotarpio yra stebimas pastovus skaitlingumo mažėjimas. Paskutinė inventorizacija buvo atlikta 2016 m. Suskaičiuota kiek daugiau nei 3 tūkst. vienetų. Lyginant su ankstesnių metų skaičiais, pastebima, kad kinta pačios populiacijos struktūra. Šitas pokytis yra labai žymus.

Turime gerokai mažesnį skaičių žydinčių augalų, o tai yra tie augalai, kurie vėliau produkuoja sėklas. Tai vėliau įgalina tolimesnį rūšies plitimą. Taip pat yra gerokai didesnis procentas nežydinčių augalų, o tam, manyčiau, įtakos tikrai turi šernų veikla. Taip pat turime gerokai daugiau smulkių augalų, kurių išgyvenamumas yra gerokai menkesnis“, – paskutinės inventorizacijos duomenis apžvelgė parko botanikė.

Šis augalas Lietuvos pajūryje – tikra retenybė: sugalvojus jį nuskinti, gresia didžiulė bauda
© DELFI / Kiril Čachovskij

Biologės paminėti šernai yra vienas didžiausių pajūrinės zundos priešų. Augalo šaknis yra stora, pasiekianti didelius gylius, todėl sukaupia nemažai maistinių medžiagų, kurios ir vilioja šernus. Tačiau šį augalą reikia saugoti ne tik nuo šernų išrausimo.

„Tai ir natūralus buveinių, pačių kopų užaugimas tokiais vietiniais smėlynų augalais. Kitas dalykas – invazinių augalų rūšių plitimas, pavyzdžiui, raukšlėtalapio erškėčio – jis tiesiog ištisiniu kilimu apdengia smėlynus“, – pasakojo botanikė.

Pajūrinei zundai grėsmę taip pat kelia ir kai kurių žmonių noras šį augalą iš pajūrio parsivežti kaip suvenyrą. Pajūrinė zunda turi mažiausiai keletą metrų gilyn augančias šaknis, todėl išsikasti augalą labai sudėtinga.

Pajūrinė zunda
Pajūrinė zunda
© Stopkadras

„Aš tikrai maniau, kad mūsų žmonės jau sąmoningesni ir tokiais dalykais neužsiima. Deja, visai neseniai buvo pastebėta ir yra daroma tokia prielaida, kad žmonės tiesiog iškasė pajūrinę zundą tam, kad galėtų persisodinti ją savo darželyje. Iš tikrųjų, to padaryti nepavyks niekaip. Jeigu jau labai norisi zundos savo alpinariumuose, tai tam yra skirtos rūšys, kurias galima įsigyti gėlininkystės ūkiuose. Tai yra kiek kitoks tas augalas, kitaip atrodantis, bet jis jau yra pritaikytas gėlynams“, – įspėja pašnekovė.

Paplūdimio juosta jūros pakrantėje, kur bangos nuolatos išmeta vis naujas smėlio mases, augalija įsitvirtinti nepajėgia. Apsauginio kopagūbrio juostoje įveisti smiltyninės smiltlendrės (Ammophila arenarius) ir smiltyninės rugiaveidės (Elymus arenaria) sąžalynai. Šių augalų ilgos šaknys puikiai sutvirtina dideles smėlio mases. Jų kaimynystėje įsikuria pajūrinis pelėžirnis (Lathyrus maritimus), baltijinis pūtelis (Trogopogon heterospermus), skėtinė vanagė (Hieracium umbellatum), pajūrinė našlaitė (Viola littoralis), baltijinė stoklė (Cakile baltica), baltijinė linažolė (Linaria loeselii).

Šis augalas Lietuvos pajūryje – tikra retenybė: sugalvojus jį nuskinti, gresia didžiulė bauda
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Vien visi šitie pavadinimai – baltijinė – jau nurodo jų statusą. Šitos rūšys yra artimos viena kitai pagal savo ekologiją, jos yra prieraišios atviriems, baltiems smėliams. Tai reiškia, kad mūsų uždavinys pajūrio ruože būtų išsaugoti stabilią kaitą tam, kad galėtume vykdyti ir apsauginio kopagūbrio tvarkymo darbus, stabdyti smėlio masių slinkimą miško link ir tuo pačiu užtikrinti, kad užtektų balto smėlio masyvų, kad šitos rūšys galėtų augti“, – aiškina pašnekovė.

Lietuvoje draudžiama skinti, pardavinėti, perdirbti ar kitaip naikinti augalus, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą. Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą – iki 144 eurų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
5.0000

Lietuviai atranda naują, užsienyje jau seniai populiarų hobį: buvimas gamtoje gali būti kitoks (4)

Ornitologas, paukščių stebėjimo gidas Marius Karlonas kviečia pakeliauti po Lietuvą ir...

Visai netoli Vilniaus plyti tikra gamtos oazė: natūralios gamtos prieglobstyje įsikūręs parkas turi ypatingą misiją (17)

Šią savaitę Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė kartu su gidu Sauliumi...

Įnirtinga miškininkų kova su miškus naikinančiais kenkėjais: šįkart gelbėjamas pajūris (58)

Kartu su Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miškininkais lankėmės...

Vietovė prie dviejų valstybių sienų: čia slepiasi unikalios lietuviškos gamtos vertybės (10)

DELFI domisi, kokių unikalių gamtinių objektų galima atrasti Vištyčio regioniniame parke. Pats...

Vasaros pradžioje ornitologų puoselėta viltis žlugo: alinanti sausra Lietuvoje smogė nykstančiai rūšiai (10)

Sausra ir nusekęs Nemunas šiemet pražudė čia besikuriančias paukščių kolonijas. Nors, kaip...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (94)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (1)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (146)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Apklausos: „Įstatymas ir teisingumas“ laimėjo rinkimus Lenkijoje (21)

Valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „ Įstatymas ir teisingumas “ sekmadienį laimėjo...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (60)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (44)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (147)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...