aA
Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome? Ar galima juos maitinti, kaip teisingai iškelti inkilą, kokie mūsų veiksmai kenkia paukščiams?

Siekiant šviesti žmones apie nuostabų paukščių gyvenimą, ornitologas Gediminas Petkus sukūrė projektą „Pažinkime Paukščius Drauge“. Naujausioje Išpakuotos serijoje keliaujame pasikalbėti su Gediminu apie jo projektą, paukščių Lietuvoje įvairovę ir kaip mūsų veiksmai gali kenkti arba padėti šiems gyvūnams.

Pokalbiui su Gediminu susitinkame Vilniaus Vingio parke, kur, pasak pašnekovo, vasarą galime išgirsti daugybę įvairiausių paukščių rūšių, o šiuo metu čiulbėjimas kiek aprimęs, nes didžioji dalis paukščių jau skraido ir maitina savo jauniklius. Gediminas paukščiais susidomėjo studijų metais, kuomet, studijuodamas ekologiją išvyko į kelionę su dėstytoju ir kursiokais. Pasak pašnekovo, ryte visiems drauge išėjus stebėti paukščių ir supratus, kokie unikalūs ir įdomūs yra šie gyvūnai, Gediminas nusprendė, kad taps ornitologu.

Nepaisant to, meilė gamtai ir gyvūnams pašnekovą lydėjo jau nuo mažų dienų. „Tas paukščių grožis, estetika pavergė, ir studijuodamas ekologiją pasirinkau tematiką paukščiai, ornitologija. Vaikystėje aš daugiausiai domėdavaus gal ne pačiais paukščiais, daugiau pačiam gamta. Kai lietus lydavo, žaibuodavo, aš visada būdavau prie lango arba eidavau į lauką, į kiemą stebėti. Tėvai sakydavo nelįsk ten. Stebėdavau žvaigždes naktį, visus medžius iškarstydavau, žaisdavau su vorais, labai mėgdavau tritonus, visokius varliagyvius. Jeigu su seneliu eidavom pažvejoti, kokių karosiukų, tai žiūrėdavau skraidančius žirgelius, ką žmonės vadina laumžirgiais. Tai labiausiai ta gamta ir užkabindavo, bet studijų metu, kai profesionalią įrangą rankose paturėjau, pažiūrėjau per tą akutę, tai pamačiau, kad na viskas, čia jau bus mano sritis, ir taip kažkaip išsirutuliojo viskas“, – pasakoja ornitologas.

Norintiems sužinoti daugiau apie magišką paukščių pasaulį, galite apsilankyti Gedimino projekto „Pažinkime Paukščius Drauge“ puslapyje, kurį rasite Facebook ir Youtube platformose, bei www.pazinkpaukscius.lt. Gedimino teigimu, siekis šviesti žmones apie paukščius gimė jau prieš aštuoniolika metų, kuomet kelionėse draugams nesustodamas pasakodavo apie aplinkoje skraidančius paukščius ir ypatingas jų savybes.

Tada, draugų paskatintas, pradėjo vesti paskaitas darbo kolektyvams, moksleiviams. „Kai leisdavom laiką gamtoje, aš visiems pradėdavau pasakoti apie paukščius, nes tiesiog patį mane užkabindavo ir kur stovyklaudavom, plaukiodavom baidare, tiesiog sakydavau, žiūrėkit čia tulžys jis gaudo žuveles patelei, gaudo dovanoja, vilioja, o čia pasiklausykite gieda lakštingala. Ir kažkaip automatiškai taip pasakojant apie paukščius žmonės pradėjo klausinėti, sako gal tu, Gediminai, norėtum papasakoti mūsų kolegoms apie paukščius, pabūti gamtoje, ar kokią paskaitą suorganizuoti. Atsimenu į darželį pakvietė papasakoti, tai vieną kartą nuėjau pasakodamas, kitą kartą, žiūriu, kokia patirtis dirbant su žmonėmis, su vaikais, ypatingai jaunimu, pamačiau, kad tai yra labai prasminga veikla, nes tu gali padaryti didžiulę įtaką žmogui ir tu gali žmogų sudominti gamta, ne vien tik paukščiais, bet ir visa plačia bioįvairove“, – prisimena Gediminas.

Paklaustas, ar žmonija su paukščiais gyvena santarvėje, ar saugome juos, Gediminas teigia, jog gamtos mylėtojai ir paukščių stebėtojai žino kaip elgtis, kad nepakenkti šiems gyvūnams, tačiau egzistuoja aibė veiksmų, kuriuos daro žmogus, kurie paukščiams itin kenkia. „Galbūt iš to nežinojimo, žinių trūkumo, mes su paukščiais gyvenam jau ne santarvėje, ir tikrai yra tokia daroma tiek ūkininkų, tiek verslo, paukščiams neigiama įtaka. Tai matome ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, ką galima sakyti ir apie visą pasaulį. Dabar, aišku, atsigręžiama į ekologiją, žaliąjį kursą, tai yra labai gerai, nes jau yra pastebėta, kad klimato kaita vyksta ir čia tiesiog net nebėra tokios diskusijos ar ji vyksta. Ji vyksta, ir dabar klausimas kaip čia tai žmonijai atsilieps, nes gamta ji gyvuos visada. Žinot, čia mes galim primatai išnykti, mūsų gali nebūti kaip rūšies, o gamta, ji tikrai bus, ir ji be mūsų gyventų žymiai geriau, ir viskas būtų puikiai, bet mum reikėtų tą gamtą saugoti, dėl savo rūšies išlikimo“, – teigia pašnekovas.

Kaip vienus esminių paukščius žalojančių procesų, ornitologas išskiria ūkininkavimą, monokultūrų auginimą, natūralių pievų nykimą, pesticidų, herbicidų naudojimą. Teršiant dirvožemį, nyksta vabzdžių ir augalų rūšys, o be šių elementų, negali būti ir paukščių.

Apmaudu, tačiau Lietuvoje susiduriame su paukščių nykimo problema, kurią paskatino tarša ir klimato kaita. „Paukščiai yra nykstantys ir jų populiacija yra labai mažėjanti. Vieversių, kurių mes galim išgirsti nuvažiavę į kaimą, laukuose, jų mažėja. Pempių mažėja ir kregždžių ir naminių žvirblių. Kurapkų be galo didžiulis procentas yra sumažėjęs. Visa tai dėl žmogaus įtakos, ne dėl kažkokių kataklizmų čia, bet būtent dėl žmogaus. Aišku, yra tokios pasiekusios gerosios žinios, žaliasis kursas, rengiami visokie įstatymai, tai tikėkimės, kad pagerės ta situacija, bet bendrai, mūsų situacija yra tokia liūdnoka“, – su apmaudu teigia Gediminas.

Nepaisant to, turime ir kuo pasidžiaugti. Gediminas teigia, jog Lietuvoje vis dar egzistuoja aibė paukščių rūšių, kurių užsienyje jau nebesutiksime, o į mūsų šalį atvykę svečiai stebisi paukščių įvairove. „Pas mus atkeliauja užsieniečių daug paukščių stebėti, ir jie džiaugiasi, sako jūs turite dar vieversių, tų pačių pempių, pievinių kalviukų, kiek pas jus drugių, kokia įvairovė. Sako mes neturim jau tokių, sako, kaip gerai, kad jūs turit čia saugokit, vertinkit tą gamtą“, – pasakoja projekto „Pažinkime paukščius drauge“ įkūrėjas.

Paklaustas, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad padėtume paukščiams, užuot juos žaloję, ornitologas teigia, jog svarbu susilaikyti nuo paukščių lesinimo, ypatingai rudenį, nes tai paskatina paukščius likti per žiemą, o šalčių jie gali ir neatlaikyti.

„Tai būtų toks pirmas punktas, kad mes neverstume pasilikti žiemojančių paukščių Lietuvoj. Gulbės, antys, paukščiai nenori iškristi, pasilieka, po to kai pradeda užšalti vanduo, paukščiams sunku peržiemoti. Prie Žaliųjų ežerų, Salotės ežere, Buivydiškių tvenkiniuose begalė gulbių liko nes žmonėms atrodė, kad jie gerą darbą darė, maitino jauniklius ir jau ūgtelėjusius ir suaugusius paukščius, bet tai yra blogai. Antras dalykas, kai mes pavasarį vaikštinėjame po miškus, parkus, laukus, po gamtą ir miestuose, kad mes pradedame gelbėti paukščių jauniklius, tai šiuo metu yra daug skraidančių paukščių jauniklių ir kadangi žmogus, tokia asmenybė, dažnai būna empatiška ir nori padėti kitam, jam atrodo, kad jis yra stipresnis kažkuo tai, ir įsikiša į paukščių gyvenimus, gelbėja jauniklius, ko tikrai nereikėtų daryti“, – primena ornitologas. Pasak Gedimino, radus paukščio jauniklį, reikėtų juos palikti ramybėje, o ančių jauniklius pasistengti švelniai palydėti iki upės. Rekomenduojame suradus paukščių jauniklį kreiptis į paukščių priežiūros organizacijas, kurios patars, kaip pasielgti teisingai.

Siekdamas paskatinti žmonių meilę paukščiams, ornitologas pasidalino aibe unikalių paukščių savybių. Štai paukštis čiurlys gali skristi net 250 km/h greičiu ir nenutūpęs ore išbūti net iki 10 mėnesių, dėl unikalios, į delfino smegenų veiklą panašios struktūros, kuri leidžia čiurliui skristi ir miegoti vienu metu. Gediminas taip pat stengiasi apginti dažnai neigiamą reputaciją turinčius karvelius, kuriuos gyventojai paniekinamai vadina „miesto žiurkėmis“.

„Sako karvelis tai čia vos ne kvailelis kažkoks, ar ten žiurkė skraidanti, visokiais epitetais vadina. Bet žiūrėkite, jis koks yra užsispyręs, jis skrenda, prašo to maisto, jis drąsus, reikia rasti teigiamas savybes. Jo akys didelės, jis puikiai atsimena miesto vaizdus. Karveliai moka skaičiuoti, yra daug eksperimentų atliktų, kai matosi, kad jie puikiai skaičiuoja. Karveliai gerai orientuojasi aplinkoje, jie gali atpažinti skirtingų tapytojų paveikslus – Picasso, Van Gogho, Monet paveikslus, tapybos stilių atskiria, kur kubizmas, kur kitas. Ta pati varna, galima pasižiūrėti tokių vaizdelių, kur varna pasidaro vos ne snieglentę iš tiesiog kokio stiklainio dangtelio ir slidinėja, vaikų žaislus nuo smėlio dėžės tampo ant stogų. Varna gali ne tik žmonių veidus, bet ir eiseną įsiminti, yra eksperimentų atlikta įvairių“, – susižavėjęs pasakoja Gediminas.

Pokalbio metu, nesunku pastebėti Gedimino meilę paukščiams, o pasak pašnekovo, šia meile jis nori dalintis ir su kitais, būtent todėl įkūrė projektą „Pažinkime paukščius drauge“. „Lietuvoj yra 250 paukščių rūšių, kurie peri. Apie kiekvieną galima papasakoti tokią įdomią istoriją, kuo jis yra ypatingas. Aš dėl to ir stengiuosi ciklu „Pažinkime paukščius drauge“ užvesti žmones, papasakoti, kad jie matytų ne tik skraidantį kažkokį tai gyvūnėlį plasnojantį, maisto ieškantį, bet kad pamatytų ir tiesiog kaip būtybę, kuri, kaip ir mes, turi intelektą, turi tuoktuvinius ritualus. Nuvažiuotume į žuvėdrų salas, kur jos peri, tai mes pamatytume kaip patinai vilioja pateles, jeigu mes bernai nešam panelėms žiedus, gėles, kažkas perka automobilį, tai paukščiai irgi, kai kurios rūšys yra racionalios ganėtinai, ir jie dovanoja, pavyzdžiui, žuveles. Žuvėdros atneša žuvelę, patinas šoka aplinkui patelę ir padovanoja ir, neduok dieve, dovanosi tu mažą kažkokį tai mailiuką, tai tau pasakys labanaktis, viso gero, neįdomus. Lauks kol atneš didelę žuvį“, – juokiasi Gediminas.

Pašnekovas pastebi, kad karantino laikotarpis taip pat turėjo įtakos paukščiams. Pasako jo, ornitologai pastebi paukščių pagausėjimą. „Aš pastebėjau tikrai, tas įtakos turėjo, ir visas pasaulis tai pastebėjo. Parkuose, viešose vietose, skveruose pas mus paukščių atsirado daugiau, kadangi žmonės nesibūriuoja, kadangi nėra to didelio triukšmo. Kada buvo tas tikrasis karantinas, kai visi mes buvom namuose ir tik tais nosį iškišdavom pro langą, tikrai parkai čiulbėjo garsiau, giesmių girdėjom daugiau ir jų buvo daugiau rūšių“, – pastebi ornitologas. Gedimino teigimu, naujų paukščių rūšių taip pat galime tikėtis, dėl klimato kaitos šylantys orai leidžia vis didesniam paukščių kiekiui peržiemoti Lietuvoje, tad nereikėtų nustebti, jeigu pastebėsite daugiau baltųjų garnių, spalvotųjų bitininkų, net gi kramerio papūgų.

Ornitologas teigia, kad į ateitį jis žvelgia pozityviai, o jam vilties suteikia jaunosios kartos atidumas aplinkosaugos problemoms ir kolegos gamtininkų skleidžiama edukacija šalyje. „Aš džiaugiuosi, kad yra jaunoji karta, kuri jau geriau už vyresnius žino kaip rūšiuoti, jau pradeda pažinti paukščių pasaulį, gyvūnų pasaulį, atkreipia dėmesį. Aš džiaugiuosi, kad yra gamtos bičiulių, kaip Salemonas Paltanavičius, kuris kalną knygų išleidęs, tai pat gamtos bičiulis Marius Čepulis, kuris irgi ugdo jaunąją kartą, važinėja po mokyklas darželius ir savo fotografijomis ugdo visuomenę. Tai yra gerai, kuo daugiau tokių jaunų žmonių dabar augančių, tuo bus geriau“, – su šypsena teigia Gediminas.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.8571

Itin stiprus žemės drebėjimas Australijoje gąsdino paukščius: užfiksuota, kaip sakalas keleivis palieka lizdą

Trečiadienį, rugsėjo 22 d., Melburne susuktame lizde ant kiaušinių tupėjęs sakalas keleivis...

Ekologišką ūkį Lietuvoje įkūręs danas Niels Peter Pretzmann: žmonės valgo karo metais sukurtą chemiją (18)

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojasi danų verslininkas, restorano „Senatorių...

Projekto „Po Bangom“ įkūrėjos: ne plastiko tarša yra pagrindinė vandenynų problema (10)

Vienas svarbiausių mūsų ekosistemos elementų yra vandenynai . Deja, pasaulio krantus skalaujantis...

Išlaisvinta Ukrainos restorane kalinta rudoji meška: gyvens rezervate

Rudoji meška Marta, visą gyvenimą praleidusi nelaisvėje – iš pradžių vaidino cirke, paskui...

Baltijos jūra – tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje: įtaką jai darome net būdami už šimtų kilometrų (11)

Baltijos jūra yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, tačiau realybė liūdna – mūsų krantus...

Top naujienos

Situacijai blogėjant COVID-19 toliau kemša ligonines: žmonės bijo, kad nesulauks pagalbos, uždaromi kai kurie skyriai (51)

Vilniuje medikai jau savaitę kovoja dėl sunkia COVID-19 forma sergančio keturiolikmečio gyvybės....

Vladimiras Laučius | D+

Saudargas: kunigams reikšti savo nuomonę visuomenei svarbiais klausimais – būtina (52)

Nors kunigai tiesiogiai politikoje nedalyvauja, pareikšti savo nuomonę svarbiais valstybės gyvenimo...

Prezidento kalba Čikagoje neapsiėjo be incidentų: moteris iškėlė plakatą su užrašu „Nausėda yra homofobas“ (6)

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene ketvirtadienį lankėsi Čikagos...

Seime – iniciatyva baudas už PVM grobstymą didinti 2-5 kartus (11)

10 Seimo narių įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio ( PVM ) įstatymo pataisą, pagal kurią...

Skaičiai nemažėja: Lietuvoje nustatyti 1464 nauji koronaviruso infekcijos atvejai papildyta (232)

Praėjusią parą, ketvirtadienį, Lietuvoje patvirtinti 1464 nauji koronaviruso ( COVID-19 ) atvejai,...

„Bloomberg“: Niujorke – Boriso Johnsono šou (2)

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas , puikiai mokantis lotynų kalbą ir...

Neįtikėtinas sukčių įžūlumas: moteris NT skelbimų portale rado savo namo nuotraukų įspėja saugotis apgavikų (36)

Abejojančių, kad šie metai NT rinkai buvo ypač sėkmingi, rasti sunku. Tačiau toks aktyvumas...

Blinkevičiūtė kritikuoja Šimonytės retoriką: sukėlus tokį šaršalą nebuvo priimta jokių sprendimų (187)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja...

Pajūryje siautėjo galinga audra: išversti medžiai, išplaukti negali du laivai įspėja kitus miestus (21)

Penktadienio naktį Klaipėdoje siautęs didžiulis vėjas, gūsiais siekęs iki 30 metrų per...

Kinija demonstruoja galią: Taivano link pasiųsti 24 karo lėktuvai (105)

Kinija ketvirtadienį pasiuntė 24 karo lėktuvus Taivano link, demonstruodama savo karinę...