„Bokštas atsirado prieš 4 metus ir idėja statyti bokštą šioje vietoje buvo tokia, kad žmonės neatranda kai kurių dalykų, kol nėra pritaikyta lankymui, nėra kažko, dėl ko jie važiuotų. Piliakalnių Lietuvoje beveik tūkstantis, bet intensyviai lankomi tik keli. Ir dabar, atsiradus bokštui, žmonės tikrai atranda šią vietą ir sako, kaip čia gražu, koks čia reljefas, koks piliakalnis įspūdingas“, – pasakoja Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.
Čia esantis draustinis, anot parko direktoriaus, pirmiausia yra skirtas išsaugoti labai išraiškingam aukštaitiškam reljefui, kuris šiems kraštams nėra būdingas. Tačiau, kaip pasakoja V. Stonys, yra ir daugiau priežasčių, kodėl šią vietą galime vadinti išskirtine.
„Antras dalykas – tai, kad čia greta yra piliakalnis, vadinamas Šiaurės kalnu, ir greta tokie vietovardžiai kaip Šiaulelių, Šiaulaičių gyvenvietė, Pašiaulio kaimas ir esančios čia užrašytos legendos byloja, kad čia tikrai senovėje buvo labai didžiulis centras ir kurio širdis, ko gero, buvo tas piliakalnis, kuris dabar vadinamas Šiaurės kalnu“, – pasakojimą tęsia parko direktorius.
Pats Tytuvėnų regioninis parkas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti ežerėtą ir miškingą kraštovaizdį. Beveik pusę parko teritorijos užima miškai, o beveik dešimtadalį – pelkynai.
„Tai – didžiuliai pelkių masyvai, kurie jau išeksploatuoti, tai Tytuvėnų tyrelis ir dar viena didelė pelkė – Šiluvos tyrelis. Jame dar dabar kasamos durpės. Važiuodami keliu, kuris eina pro durpynus, lankytojai tikrai pamato labai įdomius vaizdus ir dauguma žmonių niekada nebuvę tuose durpynuose ir kada einam ekskursijose, žmonės pakelia durpyne kažkokią durpių saują ar pušies šaknį ir kada sužino, kad tai yra 2-4 tūkst. metų senumo augalo liekana, visiems būna be galo įdomu“, – sakė V. Stonys.
Daugiau apie Tytuvėnų regioninį parką kviečiame žiūrėti vaizdo reportaže.
