„Laimei, šiemet nebuvo ypatingai sunkių sužalojimų, tik vienas ruoniukas, vardu Plocius, buvo atvežtas sužalotas stipriau, jam buvo sukandžiota nugara, kuri buvo ir supūliavusi. Bet šiemet mūsų daktarai pasistengė, atrado veiksmingus antibiotikus. Net patys stebimės, kad gana greitai gyja tos žaizdos“, – džiaugėsi A. Grušas.
Į muziejų ruoniai pamestinukai šiemet suplūdo beveik vienu metu balandžio pradžioje, jų šiais metais muziejuje 14. Tiek pat jų pakrantėje buvo atrasta ir pernai.
„Paprastai, net ir didelėje populiacijoje šitiek ligotų ruoniukų nebūna. Kalbu ne tik apie Lietuvą. Ir Latvija, ir Vokietija, ir Lenkija tokių ruoniukų turi daug, todėl darome išvadas, kad kažkas negerai su populiacija, ji nėra sveika“, – neramina pašnekovas.
Kolegos yra nustatę, kad motinos nebeišmaitina savo vaikų tiek, kiek reikia iki tol, kol juos galėtų palikti likimo valiai ir jie galėtų patys savarankiškai maitintis. Tokių klipatėlių atsiranda vis daugiau ir daugiau“, – aiškino Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
Šiemet, kaip tęsia A. Grušas, nugaišo tik vienas, tryliktasis ruoniukas. Jis į muziejų jau buvo pristatytas merdėjantis ir specialistai nebegalėjo jam padėti. Šiuo metu jau sustiprėję ruoniukai perkelti į karantiną ir atvirą baseiną. Muziejininkams jau nebereikia ruošti jiems specialaus, iš įvairių mikroelemetų ir žuvų susidedančios kokteilio.
„Pirmąjį periodą mes praėjome, ruoniukai jau yra reanimuoti. Dabar prasideda antrasis etapas, kuomet mokome juos maitintis savarankiškai. Trys ruoniukai jau plaukioja ir maitinasi labai gerai, o dar du yra kandidatai. Jau kitą savaitę, kaip tikimės, jie irgi pradės savarankiškai maitintis“, – sakė A. Grušas.
Sąlygos rūpintis pakrantėse surastais jaunikliais, pasak pašnekovo, tikrai prastos, ypač tuo metu, kai tiek daug ruoniukų surandama vienu metu. Tuomet trūksta ir baseinų, ir specialių vonelių, o zonduoti juos tenka visiškai tam nepritaikytose patalpose. Specialistai tikisi, kad jau po poros metų gyvūnai pagaliau turės savo sanatoriją, kurios statybos šalia delfinariumo jau prasidėjo.
„Projekto metu numatoma įrengti apie 350 kv. metrų ploto baseinus ir sukurti 1 tūkst. kv. metrų ploto patalpų, kur turėsime tą infrastruktūrą, kurios iki šiol niekada neturėjome. Tai ir normalus veterinarinis kabinetas, ir procedūrinis kabinetas, ir skrodimo patalpa, šaldikliai.
Gyvūnų reabilitacija apima ne tik sužeistų gyvūnų slaugymą, priežiūrą ir paleidimą, tačiau ir duomenų rinkimą apie kritusius gyvūnus. Galėsime atlikti išsamius tyrimus, kritusių gyvūnų skrodimą, analizuoti priežastis, jas sisteminti, kaupti. Iki šiol tai nebuvo daroma“, – žadėjo Mindaugas Gudelis, Lietuvos jūrų muziejaus Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vedėjas.
Planuojama, kad centras bus atviras lankytojams ir visiems, norintiems ne tik sužinoti apie ruonių gyvenimą, bet ir pagelbėti jiems reabilitacijos metu.
„Įgyvendinus šį projektą ir kopgalio veidas pasikeis neatpažįstamai. Iki šiol čia stūksojęs elektros žūklės baseinas bus pakeistas gražiu, į gamtą įsiliejančiu pastatu, kuriame bus vykdoma, mūsų supratimu, gyvūnams labai reikalinga veikla. Beje, pastatas yra suprojektuotas taip, kad leistų visuomenei pažvelgti į jūros gyvūnus, paukščius iš arčiau ir savo akimis pamatyti gyvūnų reabilitaciją bei ką mūsų specialistai daro tam, kad išsaugotų ruonių ir kitų jūros gyvūnų populiaciją Baltijos jūroje“, – tęsė specialistas
Kaip akcentuoja pašnekovas, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras bus svarbus ir tokiu atveju, jei Baltijos jūroje įvyktų ekologinė nelaimė ir tektų gelbėti ne tik ruonius, bet ir vandens paukščius.
