aA
Kalbėdami apie jaunąją kartą, daugelis susirūpina, kad moksleiviams tenka daug laiko praleisti prie kompiuterių ekranų. Ši problema dar labiau išryškėjo pandemijos metu. Supratus gamtos svarbą augančiam organizmui, Lietuvoje buvo įsteigti lauko darželiai ir mokykla, kurioje moksleiviai visą dieną praleidžia gryname ore, o pamokos taip pat vyksta po atviru dangumi.

Naujausioje Išpakuota serijoje keliaujame pasikalbėti su lauko mokyklos Vilniuje vadovu Tautvydu Kazlausku, apie gamtos, patyriminio ugdymo ir tvarumo svarbą ugdant jaunąją kartą.

Pokalbiui susitikome Pavilnių regioniniame parke, Vilniuje. Lauko darželis ir mokykla čia įkurti 2014–aisiais metais Žilvinio Karpio. Toks lauko edukacijos modelis yra kilęs Skandinavijos šalyse. Mokyklos įkūrėjas Žilvilnas, keliaudamas po pasaulį, susižavėjo šia ugdymo forma ir nusprendė ją išvystyti ir Lietuvoje. Pagrindinė jo motyvacija – galimybė savo augantiems vaikams suteikti šansą mokytis ir leisti laiką gamtoje. „Tokia priešistorė, kad pats jis gyvenęs kaime ir to paties savo vaikams norėjo. Jis yra išbandęs kelis darželius įvairiais metodais dirbančius, bet vis dėlto artimiausia jam buvo skandinaviški lauko darželiai. 2014–ais metais, vedinas tikslų, kad jo vaikams reikia darželio tokio, jį paėmė ir įkūrė. Ir šiai dienai jo sūnus yra vyriausias mūsų visos mokyklos mokinys. Auginame darželinukus, priešmokyklinukus ir mokyklinukus“, – darželio atsiradimo istoriją pasakoja lauko darželio vadovas Tautvydas Kazlauskas.

Lauko darželio ir mokyklos modelis Lietuvoje susilaukia vis daugiau populiarumo, o tokio tipo mokymosi įstaigų jau galime rasti ne tik Pavilnių regioniniame parke, bet ir Vingio parke ir Lampėdžiuose, Kaune. Pasak pašnekovo, artimiausiu metu numatyta atidaryti ir daugiau lauko mokyklų bei darželių Lietuvoje.

Esminis šios mokyklos principas – vaiko ir gamtos ryšio ugdymas. „Turbūt vienas iš tokių pagrindinių dalykų, tai yra būtent vaiko, žmogaus ir gamtos ryšys, Mes esam tiesiog neatskiriami. Gamtoje įvyksta įvairūs procesai, kurie padeda vaikams augti. Jeigu mes norime, kad vaikai mylėtų gamtą ją tausotų, saugotų ir šiaip būtų stiprūs, ištvermingi, tai ugdymas gamtoje, lauke yra vienas iš tokių labai svarbių dalykų“, – teigia Tautvydas.

Paklausus, kuo lauko ugdymas skiriasi nuo įprasto, tradicinio modelio, mokyklos vadovas pajuokaudamas teigia, kad pirmiausiai čia yra daugiau uodų. „Taip, tai nakčia uodų daugiau, bet šiaip nėra sienų. Aišku, dauguma žmonių klausia, tai ką jūs net pastatėlio neturit? Žinoma, turim mes pastatėlį, jeigu visiškai pila liūtis arba žaibuoja, mes turime ir darbo aprašyme, kad negalime laikyti vaikų lauke. Mes tada slepiamės, arba einame į patalpas. Jeigu mes kalbam apie žiemą, kokia tarkim šiemet buvo -20°C, tai aišku, su tam tikrom pertraukom, bet žinome einame į vidų. Šiaip tas neturime sienų, tai reiškia nėra ribų. Pamoka ar veikla gali vykti ir mokyklos kieme, ir obelų sode, ir prie upės, ir prie krioklio Belmonto, na nėra tokių ribų“, – pasakoja mokyklos vadovas.

Darželinukų ir pradinukų veikla taip pat unikali. Kiekvieną savaitę yra išsikeliami nauji tikslai ir veiklos. Šios mokyklos procese gausu dinamiškumo. „Mokykloje bandome išlaikyti tą ką vaikai pradėjo jau darželyje, turiu omeny ritmą panašų turime išlaikyti, kad jiems nebūtų viskas kitaip. Tai turime penkias savaitės dienas, kurias esame pasivadinę – žygių diena, darbų diena, gaminimo diena, išvykos diena ir panašiai, tai ir mokykloje tai bandome tęsti. Vaikus pasitinkame tarp 8–9 ryto, visus kviečiame į ryto ratą. Ryto ratas yra labai svarbi mūsų mokyklos ir darželio dalis, išsiaiškiname su kokiom nuotaikom atėjo vaikai, kas naujo jų gyvenime. Visada klausiame ką nuveikė vakar po mokyklos ar po darželio ir pristatome, kokios tą dieną jų laukia veiklos“, – lauko darželio ir mokyklos veiklą nupasakoja Tautvydas.

Pašnekovo teigimu, pradinių klasių moksleiviams taikomos kiek griežtesnės taisyklės, siekiant atitikti tiek tėvų, tiek bendrosios ugdymo programos lūkesčius. „Atlikę savo ryto ratą, išsiaiškinę kokia gi bus ta diena, keliaujame į veiklas. Metodas pamoka tikrai yra ir pas mus, bet nėra penkių pamokėlių po 45 min. Yra projektinė veikla, bandome, kiek įmanoma, suintegruoti mokomuosius dalykus. Tai vyksta iki pietų, paskui skaniai pietaujame vegetarinį maistą ir tada mes pratęsiame savo veiklas. Šiek tiek vėliau turime ramybės metą ir popiečio ratą. Mokome vaikus ir patys tuo pačiu mokomės reflektuoti, kaip mano diena praėjo, kas gal man nelabai patiko, kodėl aš nuliūdau, kas galėjo būti geriau. Labai dažnai vaikų klausiu kas galėjo būti geriau šitoje veikloje, nes man tai yra labai svarbu, tai yra ugdymas apie juos. Vaikas turi būti centre“, – teigia Tautvydas.

Mokykloje taip pat gausu būrelių, kurie ugdo vaiko ryšį su gamta. Darželis ir mokykla siūlo sporto būrelius, žirgyną, baseiną. Vaikų kūrybiškumas ugdomas per keramikos būrelį bei maisto gaminimą.

Viena svarbiausių lauko mokymo dalių – patyriminis ugdymas, kuomet įgytos teorinės žinios yra realizuojamos praktiškai. „Tarkim, vaikai vieną savaitę planavo sau vakarėlį. Kas yra geras vakarėlis, tai jie turėjo išsiaiškinti. Pasakoti, dalintis savo idėjomis, daug diskutuoti, klausytis kitų nuomonės. Vėliau planavo patys meniu, paskui mes matematikos veikloje skaičiavome pinigus, kiek tai galėtų kainuoti. Galų gale tai vainikavo ketvirtadienį važiavimas į parduotuvę, rinkimasis produktų, parsivežimas čia. Jie patys atsiskaitė kasose, su ugdytojų pagal, aišku. Tuomet jie grįžo, parsivežė visus produktus, penktadienį susirinkę gamino ir įvyko visas tas vakarėlis. Tai čia vienas iš tokių pavyzdžių, kai pirmomis savaitės dienomis kaupiame, renkame tą informaciją, o savaitės pabaigoje, pilnąja ta žodžio prasme, patiriame tai darydami“, – patyriminio ugdymo konceptą nupasakoja Tautvydas.

Karantino laikotarpiu, kaip ir kitose ugdymo įstaigose, mokymas šiame darželyje ir mokykloje vyko nuotoliniu būdu. Pasak pašnekovo, tai išties buvo nemenkas iššūkis, kadangi visas ugdymo principas paremtas gyvu bendravimu ir buvimu lauke. Karantino metu mokyklai teko prisitaikyti ir perimti daugiau tradicinių mokyklų ugdymo modelių. Nepaisant to, moksleiviams kasdien buvo skiriamos užduotys praleisti laiką gamtoje, atlikti įvairias užduotis, ar net nueiti ir pabūti apsikabinus medį.

Šioje mokykloje tvarumo ir gamtos puoselėjimo klausimai yra itin svarbūs, o moksleiviai nuo pirmųjų dienų yra ugdomi tausoti juos supančią aplinką.

„Kiekvienais metais ugdytojai su savo vaikais pasidaro savo klasės susitarimus, ką mes galime ir ko negalime daryti. Visa tai kas yra aplink mus yra gyva. Kiekvienas medelis, žolytė. Todėl vienas iš susitarimų – medžių nelaužom, šakų nelaužom, neskabom. Galima medį apsikabinti, pabandyti išgirsti ką jis gali pasakyti. Gamta yra visur aplinkui, ir tikrai, po kažkiek laiko, vaikams tai pasidaro natūralu, gamta tampa dalis jų“, – teigia lauko mokyklos vadovas Tautvydas.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Tinklaraščio „Dar Kas Nors“ autorė Ieva Vilkė: tvarumui svarbus lėtas gyvenimo būdas (11)

Daugeliui iš mūsų jau ne kartą girdėtas terminas „gyvenimas be atliekų“ (angl. zero waste)....

Lauko mokyklos vadovas Tautvydas Kazlauskas: vaikų ugdymas po atviru dangumi yra labai svarbus

Kalbėdami apie jaunąją kartą, daugelis susirūpina, kad moksleiviams tenka daug laiko praleisti...

Ornitologas Gediminas Petkus: balandžiai atskiria tapybos stilius, o varnos įsimena net žmonių eiseną (1)

Paukščiai – neišskiriama mūsų bioįvairovės dalis, tačiau kiek iš tiesų apie juos žinome?...

Tvarumo idėjos persikelia į festivalius: Lietuvoje organizuojamas „Zero Waste Fest“ siekia sukurti kuo mažiau taršos (12)

Vasarai įsibėgėjus, visi skubame planuoti savo savaitgalius pajūryje, miške, o kiti jau kraunasi...

Neries regioniniame parke rastas Europoje itin retas naktinis drugys: Lietuvoje dar nebuvo užfiksuotas (8)

Gamtininkai atrado, kad Neries regioniniame parke gyvena Europos retenybė – mokslui dar naujas ir...

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (12)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (435)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (21)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (76)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (68)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (94)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (13)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...

Agnė Keizikienė | D+

Vis dažniau poros atostogauja atskirai: psichologė išdėstė, kam tai gali būti naudinga, o kam – pirmas žingsnis skyrybų link

Sutikite, jei vieni atostogaudami kartu su antrąja puse džiaugiasi nuolatiniu laiku kartu, kitus tai...