Tikrai visi esate matę pelėsį ant batono ar sienos, teko gal girdėti ir apie tai, kad nešvariausios mūsų aplinkos vietos – durų rankenos? GRYNAS.lt ėmėsi nesudėtingo mokslinio eksperimento, kuriuo siekia parodyti, kas vyksta mūsų aplinkoje ir ant mūsų kūnų. Kaip nematomi dalykai tampa matomais. Ar tikrai mūsų aplinkoje pilna mikroorganizmų ir visi jie pavojingi?

Pirmoje eksperimento dalyje rodėme, kaip tokį eksperimentą saugiai pasidaryti patiems. Antra dalis buvo nufilmuota praėjus maždaug mėnesiui po mėginių paėmimo. Dalis mėginių puikiai užaugo, grybų ir bakterijų kolonijos tapo vizualiai matomos ir jas jau galima efektyviai tirti pro mikroskopą. 

Apsilankėme Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakultete, atidžiau patyrinėti redakcijos aplinkoje augančius grybus ir bakterijas mums padėjo Botanikos ir genetikos katedros profesorius, mikologas Ernestas Kutorga. Mokslininko nenustebino tai, ką pamatė – tai įprasti mūsų aplinkoje sutinkami mikroorganizmai. 

Šiame reportaže: atidžiau patyrinėsime savo mėginius ir su mokslininko pagalba išsiaiškinsime, kuo kiekvienas grybas ar bakterija ypatinga, kuo padeda ar kenkia žmogui, kodėl nereikia baimintis, kad mūsų burnoje ir ant pirštų auga grybai, bei kokia ta tikroji gamtos mokslų studentų ir mokslininkų kasdienybė?

Reportaže sužinosite, kaip elgtis su maistu, į kurį jau pasikėsino pelėsis – išmesti ar nupjausčius pažeistas vietas jį saugu vartoti? Kokių priemonių imtis, kad elementariai apsisaugotumėte nuo ligas sukeliančių organizmų ir ką galime padaryti, kad mūsų buitis būtų sveikesnė, o aplinka švaresnė? Tačiau bene įdomiausia dalis – kaip gi iš tiesų atrodo mūsų aplinkos mikrogyventojai padidinti šimtus kartų?

Dar kartą įsitikinsime, kad net mažame dirvožemio gabaliuke gyvena dešimtys, šimtai įvairių rūšių bakterijų ir grybų – vis jie be galo reikalingi ir itin jautrūs aplinkos poveikiui. Kas nutiks, jei įpilsime trąšų, teršalų? Prof. E. Kutorga sako, dalis jų žus, jų vietą užims kiti, bet harmonija bus suardyta.

Mums gaila pjaunamų medžių, bet negaila naudoti chemines priemones ir paleisti jas į mūsų vandenis – tai nėra teisinga aplinkos požiūriu. Jeigu teisę turi gyventi žmogus, medis ir gyvūnas, tokia pačią teisę privalo turėti ir šimtus kartų mažesni organizmai. Juk be vienų nebūtų ir kitų.