- Egidijau, pokalbį norėčiau pradėti supažindindama žiūrovus su jumis ir jūsų veikla.

- Aš esu klimatologas, dirbu Vilniaus Universitete ir mano tyrimų sritis yra klimato kaita. 1991-aisiais metais veikęs geografijos institutas ieškojo darbuotojų klimatologijos skyriuje, aš kaip studentas dėl pinigų ėjau ten dirbti. Pirmosios temos, kurios tame skyriuje buvo vykdomos, buvo susijusios su Lietuvos klimato pokyčio tyrimais ir štai 30 metų kaip aš šioje srityje dirbu.

- Kadangi turite didelę patirtį klimato tyrimų srityje, ar teigtumėte, kad akademinėje bendruomenėje populiarėja klimato kaitos diskursas?

- Be jokios abejonės. Apie tai kalbama vis labiau, aišku, tam tikromis bangomis, bet tikrai mes apie aplinkosaugą kalbam daugiau ir supratimo turime daugiau, bet ar mes darom kažką? Čia jau kitas klausimas.

- Vilniaus Universitete esate įkūrę Klimato kaitos grupę. Ką ši grupė daro?

- Tai tokia bendraminčių grupelė. Ji nėra formali. Sugalvojom padaryti tokią platformą, įtraukėme ir dėstytojus, ir VU studentai dalyvauja. Tai tokia informacijos apie klimato kaitą sklaidos grupė. Mes mielai laukiam ne tik iš VU bendruomenės narių, kurie nori prisijungti.

- Kalbant apie mokslininkų bendruomenės balsą, norėčiau pereiti prie Tarpvyriausybinės Klimato Kaitos Komisijos vertinimo, dar žinomo kaip IPCC. Kas yra toji Tarpvyriausybinė Klimato Kaitos komisija, kas ją sudaro, kaip ji veikia?

- Ji yra įkurta 1988-aisiais metais, dabar išsiplėtė ir tapo labai garsia. Ši komisija yra kaip platforma, kuri apibendrina visą mokslinę informaciją apie klimato kaitą. Komisiją sudaro keturios grupės. Pirmoji ataskaita buvo išleista 1990-aisiais, ji išleidžiama kas šešerius metus. Šiemet išėjo pirmosios grupės ataskaita, ji yra 3,940 psl., nes informacijos apie klimato kaitą daugėja, vis dėlto su klimato kaita labai daug kas siejasi, visokiausi aspektai – ir gamta, ir socialinis gyvenimas, todėl ir tos informacijos labai daug.

- Taip, klimato kaita yra ir socialinė, ir politinė, ir ekonominė, iš esmės, viską liečianti problema. Kiek žinau, IPCC surinko visus atliktus klimato kaitos tyrimus per pastaruosius metus? Berods buvo remtasi 14 tūkst. skirtingų mokslinių darbų?

- Mokslinių straipsnių, parašytų per tą laiką, tiesą sakant, yra ne 14 tūkst., o 100 tūkst., bet komisija atrenka svarbesnius, kurie papildo kažkokius aspektus, kažką naujo atskleidžia.

- Apie pačią ataskaitą. Sakoma, kad IPCC ataskaita yra absoliutus mokslininkų konsensusas, kad klimato kaita yra sukelta žmonių. Kaip jūs vertinate šios ataskaitos išvadas?

- Ten iš tikrųjų kažkokio tokio labai ekstremaliai naujo nėra, ji tik patvirtina tą mokslinę informaciją, kurią mes anksčiau žinojome, kad klimatas iš tiesų keičiasi ir kad dėl to yra kalta žmogaus veikla. Realiai tai yra daugiau patvirtinimas to, ką mes žinojome nuo paskutiniojo XX a. dešimtmečio.
Ataskaitoje minimi tam tikri scenarijai, kurių mes jau neišvengsime, pavyzdžiui, jūrų lygio kilimas.

- Kokių scenarijų galime tikėtis, kurių žmonija jau nebeišvengs ir teks prisitaikyti?

- Yra tokie inerciniai procesai, kuriuos sustabdyti yra pakankamai sunku. Net jeigu mes dabar nutrauktume visą fosilinio kuro deginimą ir sumažintume iki minimumo CO2 emisijas, tai greičiausiai nepavyktų išvengti jūros lygio kilimo. Prognozuojama, kad per šimtą metų jūros lygis pakils iki 1 metro. Tai yra pakankamai didelis poveikis tam tikroms teritorijoms, kai kurių salų aukščiausias taškas yra 2 metrai, tai dėl tokio jūros lygio kilimo jos išnyksta.

- Esminis skaičius visoje ataskaitoje yra 1.5 laipsnio temperatūros kilimas. Kaip manote, ar mums pavyks sustoti?

- Ataskaita sako, kad yra įmanoma, bet aš nemanau. Yra įmanoma, kad 1.5 laipsnio jau bus pasiekta po 10 metų. Dabar yra 1.08 laipsnio. Planuojama pasiekti 2 laipsnius. Su visa pagarba žmonijos pastangoms to išvengti, mes greičiausiai perlipsim per 2 laipsnius, bet tai jau bus vėliau, artėjant amžiaus viduriui.

- Tai mes jau kalbam apie 3-4 laipsnių scenarijus?

- 4 laipsniai yra labai daug. Aš labai tikiuosi, kad to pavyks išvengti. Įsivaizduokit, kai mes kalbame apie paskutinį apledėjimą, kuris buvo prieš 20 tūkst. metų. Tai skirtumas tarp to, kas buvo industriniame lygmenyje, ir paskutinio apledėjimo metu, yra 5-6 laipsniai. Tai visiškai kitokia planeta. Jeigu mes ruošiamės per šimtą ar du šimtus metų pridėti dar 4-4,5 laipsnio, tai mes sukuriame absoliučiai kitokias ekosistemas. 4 laipsniai, mano manymu, yra arti prie absoliučios globalinės katastrofos, bet mes tai galim pasiekti.

- Iš to ką mes kalbame, panašu, kad legendinis Paryžiaus susitarimas ir siekis sustabdyti atmosferos šilimą ties 1.5 laipsnio jau nelabai yra įgyvendinamas. Kaip jums atrodo?

- Turiu tokią analogiją. Kai kartais sugalvoju, kad laikas mesti svorį, nusimatau tikslus, ir tada deklaruoju šeimai. Tai čia pirmas labai svarbus žingsnis, deklaruoti, kad tą reikia padaryti. Antras žingsnis – sudėtingesnis, turiu pasirinkti dietą: grikių, veganišką, viduržemio jūros. Tai nusimatau, kad laikysiuos. Dietos, kaip visada, pradedi laikytis nuo pirmadienio.

Trečias žingsnis yra galimybių turėjimas, tu turi turėti laiko ruošti maistą, tam reikia ir pinigų. Ketvirtas žingsnis yra kai iš tikrųjų pradedi laikytis dietos. Tai yra sunkiausia. Dabar įsivaizduokite, Paryžiaus susitarimas yra deklaracija, kad reikėtų neviršyti 1.5 °C. Dabar kai ateina COP26, mes ruošiamės tik planą susidaryti, net nėra kalbos apie realios dietos laikymąsi. Čia mes kalbame apie anglies dietą, jai tokią analogiją galime išvesti.

- Kaip tik paminėjote COP26, gal galite pristatyti kas tai per renginys?

- Conference of Parties. Klimato kaitos tema jos organizuojamos nuo 1995 metų. Jos vyksta kasmet, kiekvienais metais susirenka iš viso pasaulio delegacijos ir aptarinėja, kaip mes galime pakeisti klimato kaitą. Tam dideli pinigai skiriami, būna su didele pompastika organizuojama. Tai Paryžiaus susitarimas pasirašytas 2015-ais metais, visi prezidentai kartu pasirašė. Aš nuoširdžiai tikiu, kad dauguma jų net neskaitė, ką jie pasirašo. Pasirašė visas pasaulis, išskyrus dvi valstybės – Grenlandiją ir Vatikaną. Jeigu tiek valstybių iš karto pasirašo, tai reiškia susitarimas yra deklaracija, kuri nieko neįpareigoja. Europa turi savo poziciją šitais klausimais ir viskas gerai su Europa yra, bet dauguma COP yra absoliučiai nerezultatyvūs. Aišku, dabar pasikeitus valdžiai JAV, gali būti, kad bus kitokie sprendimai.

- Ko Lietuva gali tikėtis iš COP26? Ar mūsų gyvenimas kažkaip pasikeis po šios konferencijos?

- COP yra daugiau globalus renginys, mūsų gyvenimus labiau reguliuos Europos susitarimai dėl emisijų mažinimo, dėl to, kad mes iki 2030-ųjų metų turim 55 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas, tai gali mus iš tiesų stipriai paveikti. Europa yra pažengus į priekį, mūsų COP nenustebins, kad kiti bent pusę padarytų kiek ruošiasi Europa, tai mes, ko gero, išspręstume klimato kaitos problemas.

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11.30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt