Lietuviško maisto rinkoje įmonė AUGA laikomi vienais progresyviausių maisto gamintojų, kurių veikla išsiskiria atidžiu dėmesiu tvarumui, socialinei atsakomybei, taršos mažinimui ir inovacijomis. 2016–aisiais metais, kuomet susikūrė įmonė AUGA, tvarios maisto grandinės idėja dar tik skynėsi kelią pasaulyje, o retas lietuvis parduotuvėje atkreipdavo dėmesį į ekologiškų produktų sertifikatus. Tačiau pasak AUGA Group generalinio direktoriaus Kęstučio Juščiaus, jam iššūkiai patinka, tad sukurti tokį verslą nebuvo baisu.
„Man patinka iššūkiai, kai man buvo šešiolika metų ir aš sakiau, kad būsiu grybų augintoju, tai buvo kažkokia nesąmonė, nes žmonės grybų nei valgė, nei žinojo. Visi juokėsi, kad taip neįvyks, tačiau sukūrėme grybų ūkį, per dvidešimt metų tapome vieni didžiausių Europoje. Ir ekologiška žemdirbystė, tai iš tikrųjų daug iššūkių reikalaujantis žemdirbystės būdas. Su chemija galima viską lengvai padaryti, su ekologiškomis priemonėmis viską padaryti gerai yra labai sudėtinga, bet tie iššūkiai ir veža“,– dalinasi Kęstutis Juščius.
Pašnekovas sutinka, kad ekologiškas maistas Lietuvoje dar nėra populiarus, pasak Kęstučio, ekologiški produktai vidutiniškai sudaro vos 1 proc. lietuvio pirkinių krepšelio, tuo tarpu Danijoje šis procentais gerokai didesnis – 15–16 proc. Matydamas tvaraus maisto potencialą ir poreikį, Kęstutis nusprendė ekologiškas žemdirbystės praktikas atnešti ir į Lietuvos rinką. „Man patinka daryti nišinius verslus ir daryti juos kitaip, surasti galimybes kaip juos kažkaip kitaip pasukti ta linkme, kad jie užaugtų ir kad jie taptų vertingi ir, manau, kad kol kas nepavyko, bet ateityje pavyks“,– pasakojo pašnekovas.
Pasak Kęstučio, maisto pramonė yra vienas didžiausių šiltnamio dujų sukėlėjų, tad auginant ir perkant tvarų maistą – galime efektyviausiai prisidėti prie klimato kaitos sprendimo. „Turbūt klausytojai ar žiūrovai galvoja, kad jie daugiausiai sutaupytų jeigu neskraidytų lėktuvais ar rinkdamiesi ekologišką transportą, taip, jie prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, bet transporto sektorius apie 14–15 proc. viso pasaulio šiltnamio dujų išskiria, o maisto sektorius – 24 proc. Transporto sektoriuje mes žinome kaip yra spaudžiami gamintojai, dėl kiekvieno CO2 gramo vyksta kova ir skiriamos didžiulės baudos, o žemės ūkis iki šiol buvo tokia neliečiama sritis. Ir šioje srityje iš tikrųjų vėl gi niekas nenori keistis ir nenorėjo keistis“,– teigia Kęstutis Juščius.
Pašnekovas pamena, kaip pirmą kartą sužinojęs kiek taršos sukuria jo verslas, jis buvo šokiruotas. Suvokęs žemdirbystės ir gyvulininkystės įtaką klimatui, jis nusprendė sukurti aplinkai draugišką ūkį. „Prieš tris metus, kada mes pirmą kartą suskaičiavom savo emisijas ir aplinkosaugos inžinierius pristatė man savo darbo rezultatą, jam pristatant skaičius aš sakiau: „čia tikrai apsirikai, negali būti, kad mano karvutės, kurių yra gal tik trys tūkstančiai ir užtektų 3000 ha žemės jas išmaitinti, emituoja tiek pat šiltnamio dujų, kaip mano 200 traktorių, važinėjančių vos ne kiekvieną dieną ant 40 000 ha laukų.“ Sakau tu čia įvedei klaidą, o jis man įrodė savo prielaidomis, kad taip tikrai yra. Tada iš tikro man ir gimė ta idėja, kad jeigu galėtume šitą didžiulę problemą išspręsti, čia būtų labai didžiulė įtaka. Tada pradėjau gilintis į šitą temą, pats asmeniškai, poto, aišku, įtraukiau ir mūsų komandą žmonių, paskui radome ir tam tikrą ratą inžinierių ir aplinkosaugos žmonių. Dabar iš tikrųjų esame jau labai daug priekyje pažengę su savo mokslo tyrimais ir, tikėtina, greitai galėsim išspręsti dalį tų maisto grandinės problemų“,– teigia AUGA Group generalinis direktorius.
Vienas iš būdų spręsti maisto pramonės sukuriamą taršą yra AUGA taikomas uždarojo ciklo principas, kuris, sekdamas žiedinės ekonomikos pavyzdžiu, siekia sinergijos tarp skirtingų žemės ūkio šakų ir organinių atliekų antrinio panaudojimo. „Ekologiškas žemės ūkis negali egzistuoti be gyvulininkystės, nes ekologijoje negalima gauti trąšų, jas reikia gauti arba natūraliu būdu iš dirvožemio arba gyvulininkystės atliekų, dėl to, tai yra natūralus žiedinės ekonomikos modelis, kada gaminami pašarai gyvulininkystei, iš jos gaunamos trąšos, kurios dedamos į dirvą auginti augalams. Dabartinis mūsų uždarojo rato ciklas apims, kad energija, kuri gaunama iš organinių atliekų, ji nebus užkasama į žemę paprastuoju būdu, prieš patekdama į dirvą, ji pagamins biometaną ir tik tada papuls atgal į dirvą. Šitas būdas leis mums pagaminti du kartus daugiau energijos, kuri reikalinga žemės ūkio procesams apdirbti, negu mums patiems reikia. Tai reiškia, kad energijos prasme, galėsime būti ne kažkiek energiškai taupantys, bet ir iš sukuriamos energijos gausime anglies dioksido kreditų. Vilniaus autobusų parkas galės važinėti ant Augos karvučių pagaminamų dujų“,– teigia AUGA Group generalinis direktorius.
Pokalbio metu pašnekovas atkreipė dėmesį ir į rinkoje dažnai sutinkamą „žaliąjį smegenų plovimą“ (angl. greenwashing), kuomet gamintojai apsimeta esantys tvarūs siekiant didesnio pelno. Pasak Kęstučio Juščiaus, tikrai tvarių verslų mes neturime. „Pirmiausia pasakysiu, kad šiandien AUGOS produktais tikrai galite pasitikėti, jie tikrai yra ekologiški, tikrai garantuoju, kad jie atitinka visus ekologijos reikalavimus ir jie tikrai yra švarūs žmonių vartojimui, bet jie šiandien yra ne tvarūs. Mes sakom tiesiai šviesiai, mes negaminam šiandien tvarių produktų, mes norime juos pagaminti ateityje ir bet kuris gamintojas, kuris sako, kad „mano produktas yra tvarus“, jis jums meluoja ir naudoja jūsų vadinamąjį greenwashing“,– pasakoja Kęstutis Juščius.
Kaip vieną iš žaliųjų smegenų plovimo pavyzdžių, pašnekovas išskiria anglies dioksido kreditų pardavinėjimą kitoms įmonėms. Pasak jo, įmonės gali įsigyti anglies dioksido kreditus iš teoriškai ekologiškų ūkių ir taip sukurti tvarumo iliuziją. „Tai čia yra greenwashingo pavyzdžiai, ir labai daug jų, šiandieninių anglies dioksido kreditų pardavinėtojų žemės ūkyje 90 proc. yra greenwashingas. Tačiau mūsų kompanija bus kitokia, mes pavadinsime tvariai produktus tada, kada jie tikrai bus iš esmės kitokie.“
Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius - Naujienos).
Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val. Delfi TV laidoje „Išpakuota“.
