aA
Dažnas galvoja, kad ekologijos temos Lietuvoje tapo aktualios visai neseniai. Tačiau dar sovietmečiu Lietuvoje jau veikė pirmieji ekologijos judėjimai. Vienas garsiausių - Atgaja, 1987-ais metais, vizionieriaus ir aktyvisto Sauliaus Griciaus Kaune įkurtas ekologinis judėjimas, kovojęs prieš mūsų šalies taršą ir sovietų okupaciją. Atgajos istorija yra pripildyta įvairiausių įkvepiančių istorijų - taikus tylos protestas karinėje sovietų bazėje, bado streikas prieš Nemuno taršą ar taikos žygis per Lietuvą su plevesuojančia Lietuvos trispalve.

Naujausioje „Išpakuota“ laidoje susitinkame su legendinio judėjimo „Atgaja“ nariais - Sauliumi Pikšriu ir Linu Vainiumi, kurie su ilgesiu prisimena dar sovietmečiu organizuotą aplinkosauginį judėjimą.

Saulius Pikšrys buvo vienas iš judėjimo įkūrėjų, o pasak Sauliaus, „Atgaja“ atsirado iš žygeiviško judėjimo. Tuometiniame Kauno Politechnikos Institute (dabar Kauno Technologijų Universitetas), susikūrė žygeivių klubas, kurio nariai nuolat keliavo po Lietuvą bei Karpatų, Chibinų, Kaukazo kalnus ir mėgavosi didinga gamta.

„Tuščioje vietoje niekas neatsiranda. „Atgajos“ judėjimas atsirado iš žygeiviško judėjimo, kuris prasidėjo dar pokariu. Mūsų pirmieji mokytojai buvo pokario kartos studentai, kurie tiesiog keliaudavo po Lietuvą, rinkdavo folklorą, dalyvaudavo ekspedicijose, vaikščiodavo į kalnus. Tai tiek aš, tiek Saulius Gricius, tiek Deividas Urbonas buvome pirmieji „Atgajos“ steigėjai. O kiti žmonės prisijungė mums paskelbus“, - pasakoja Saulius.

Idėja sukurti judėjimą „Atgaja“ nebuvo spontaniška, pasak Sauliaus, juos paskatino žygeivystės metu pastebėtas Lietuvos gamtos niokojimas sovietmečiu ir noras šias problemas spręsti. „Gorbačiovas išleido tokį įsakymą, kad galima kurti organizacijas pagal pomėgius, tai mes tada tiesiog pasinaudojom galimybe ir įsteigėm. Pirmas susirinkimas buvo prie Kauno pilies ant pievos, mes ten paruošėm pagrindinius dokumentus kurių reikia užregistruoti tokią organizaciją ir padarėm. Tai buvo 1987-ųjų metų liepos 17 diena,“ - prisimena Saulius.

Tuo tarpu Linas Vainius buvo vienas iš studentų, kuris pamatė universitete pakabintą skelbimą prisijungti prie „Atgajos“ organizuojamo „Ekologinio Protesto Žygio“. „Mane kažkaip sudomino, atkreipė dėmesį ir aš atėjau ten kur buvo nurodyta vieta ir tokiu būdu prisijungiau. Atsimenu, kad labai didelį įspūdį padarė ta vieta, tai buvo Zūbiškės, ant Neries kranto, turbūt Kaišiadorių rajone. Visus žmones, kuriuos pakvietė dalyvauti tame ekologiniame protesto žygyje, pasitiko Kaišiadoriuose geležinkelio stoty ir nuvežė autobusu prie tos vietos. Tai išlipus pasitiko tokia didžiulė stovykla, su daugybe palapinių, visur plėvesuojančios Lietuvos trispalvės vėliavos. Buvo gan tokia įdomi alternatyvi, gal pankiška šiek tiek atmosfera ir buvo didžiulis būrys įvairiausių žmonių, tai man padarė labai didelį įspūdį. Aš supratau į tokią gerą vietą, gerą erdvę, pas gerus žmones papuolęs, visai netyča taip ir likau“, pasakoja Linas.

1988-ųjų Ekologinio protesto žygio idėja kilo vadinamuosiuose „Mėlynuosiuose vakaruose“, kurie vykdavo Atgajos narių butuose, iki paryčių aptarinėjant aplinkosaugos idėjas. „Susirenki pas kažką bute ir buvo geriama daug stiprios arbatos, rūkoma iki pamėlynavimo, kad galima kirvį kabinti. Ten vykdavo tokie, dabar vadintųsi brainstormingai, idėjų generavimas. Mes per tas šnekas įsijausdavo, įsidiskutuodavom. Tais laikais, giliam sovietmety, įsijausdavom kaip mes darysim protestus, rinksim minias ir kai atsirado galimybė ir padarėm. Jau tada buvo ne svaičiojimai, o rimtas darbas. Tai buvo ilgas kelių mėnesių triūsas ruošiant žygį ir generuojant idėjas,“ - pasakoja „Atgaja“ narys Saulius Pikšrys.

Pasakodamas savo įspūdžius iš Ekologinio protesto žygio, Linas Vainius prisimena įspūdį, kaip viskas sklandžiai buvo suorganizuota. „Susirinko gal tūkstantis žmonių, didžiulis plotas pilnas žmonių, baidarių, palapinių. Kiekvienas su savo idėjom, su savo poreikiais. O pats žygis - tikrai sudėtingas logistiniu požiūriu ir turinio požiūriu renginys. Nes kiekvieną dieną visas didžiulis žygeivių kolektyvas judėjo iš vienos vietos į kitą, plaukė laiveliais, ėjo abiem Neries pakrantėmis. Vieni rinko šiukšles, kiti rinko aplinkosauginę informaciją, darė ekologinius tyrimus upelių, šaltinių. Kaip bičių avilys, toks chaosas, bet tas chaosas kažkokią darną turėjo savy ir kiekvieną vakarą susitikus vykdavo dar teminiai vakarai. Vakaras skirtas aplinkosaugai, vakaras skirtas kalbai, atvažiuodavo jau tuo metu užgimusio sąjūdžio žmonės kalbėti“, - prisimena Linas.

Viena pagrindinių Atgajos krypčių, kartu su kultūros paveldo ir Lietuvos istorijos atminties išsaugojimu, buvo aplinkosauga. Viena opiausių problemų - užterštas Nemunas ir uždelsta Kauno valymo įrenginių statyba, kuri piktino judėjimo narius. „Netoli pusės milijonų gyventojų tuo metu turintis miestas neturėjo jokio valymo ir viskas iš kanalizacijų, iš virtuvių ir išviečių tekėdavo tiesiai į Nemuną. Tas labai piktino mus. Kaip taip gali būti? Pasiskaičius poetų darbus, mūsų „upių tėvas“, o iš tikrųjų drumzlinas. Kaunas, mūsų gimtas miestas, dergia tiesiai į tą upę,“ - piktinosi Saulius Pikšrys.

Idėja įrengti vandens valymo įrenginius Kaune skrajojo jau daugelį metų, tačiau Atgaja nariams pažadų neužteko, jie norėjo staigių pokyčių. Siekdami atkreipti valdžios dėmesį į itin opią miesto problemą, keturi „Atgajos“ nariai suorganizavo bado streiką prie Kauno rajono savivaldybės. Po trijų parų badavimo Kauno sąjūdžio grupės vadas pasirodė prie Atgajos narių palapinės pranešdamas, kad sprendimas statyti Kauno valymo įrenginius buvo priimtas.

Viena įsimintiniausių „Atgaja“ protesto akcijų - taikos tylos streikas karinėje sovietų bazėje. „Idėja kilo visiškai spontaniškai, nes važiuojant link Kėdainių kažkas iš vietinių pasakė, kad iš kitos pusės dalinio galima praeiti į teritoriją. Mes pradžioje planavome prie centrinių vartų akciją daryti. Tada spontaniškai kilo, kad einam su visais plakatais su minia, atžygiuosim iki štabo, ten susėsim ir tokiam tyliojo pasipriešinimo dvasioj susėsim ir tylėsim. Iš tikrųjų tai suveikė fantastiškai. Pradžioje aišku mes rizikavom, nes ten buvo postai kur sėdėjo kareivukai su automatais. Tie kariai laisvai galėjo į mus šauti, bet jie buvo pasimetę. Ir prie to štabo atėjo pulkininkai, vadai, pradėjo provokuoti, kadangi aš turėjau raciją tai pradėjo mane temptis pasišnekėti. O visi tyli. Mirtina tyla,“ - prisimena Saulius.

„Bet kurioje šalyje tai būtų absoliutus skandalas, nes masė civilinių žmonių patenka į karinio dalinio teritoriją. Į karinius dalinius yra draudžiama patekti. Tai yra kažkoks išniekinimas to dalinio, visų įmanomų taisyklių, reikalavimų“, pasakoja Linas Vainius. Tačiau pasak pašnekovų, baimės nebuvo. „Gal dėl to, kad mes buvom jauni ir beatodairiški. Mano manymu jaunimas visais laikais elgiasi nežinodami pasėkmių, nesuvokdami, arba lengvabūdiškiau žiūrėdami į pasekmes“, - pasakoja Linas.

Net ir po trisdešimties metų nuo „Atgajos“ susikūrimo, pašnekovai teigia, kad aplinkosauga jiems vis dar labai svarbi ir artima. Pasak Lino Vainiaus „aplinkosauga yra gyvenimo būdas. Į kraują jau įaugę rūšiuoti šiukšles, nešiukšlinti, pačiam surinkti atliekas, taupyti vandenį, elektrą. Tai gyvenimo būdo išraiška.“

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.6667

Goda Raibytė: Lietuvai trūksta mokslo ir aplinkosaugos žurnalistų (2)

Mokslo ir aplinkosaugos žurnalistikos - mažai dėmesio sulaukiančios žurnalistikos sritys...

Atšilę orai padovanojo įspūdingą vaizdą: Burbiškio dvare prasiskleidė tūkstančiai įvairiaspalvių tulpių (1)

Po ilgos tylos ir švenčių sąstingio pagaliau Radviliškio rajone, Burbiškio dvare, vyko koncertas...

Kazokiškių sąvartynas: kaip atrodo vieta, kurioje amžiams nugula mūsų atliekos? (5)

Atliekų tvarkymas Lietuvoje - sudėtinga ir mitais apipinta sistema. Didžioji dalis gyventojų nėra...

Aplinkosaugos judėjimas „Atgaja“: ekologijos maištininkai sovietmečiu prieš taršą kovojo ir bado akcijomis (12)

Dažnas galvoja, kad ekologijos temos Lietuvoje tapo aktualios visai neseniai. Tačiau dar...

1300 km aplink Lietuvą sukoręs ir toną šiukšlių surinkęs Giedrius Bučas: labiausiai mus žudo – vienkartiniai daiktai (4)

Iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas yra puikus pavyzdys, kiek daug...

Top naujienos

„The Roop“ sužavėjo Europą! Lietuvos diskoteka pateko į finalą (266)

Antradienio vakarą po metų pertraukos įvyko taip ilgai laukta „Eurovizijos“ pradžia –...

Nugriaudėjo pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis: sėkminga „The Roop“ diskoteka ir 10 šalių, patekusių į finalą (841)

Po metų pertraukos „ Eurovizija “ grįžo! Ir sugrįžo su nauja jėga. Antradienį Nyderlanduose...

Nufilmavo, kas dėjosi arenos užkulisiuose: „The Roop“ diskoteka išjudino ir spaudos centrą (44)

Antradienį Nyderlanduose oficialiai prasidėjo jau 65-asis dainų konkursas. Šį vakarą Roterdamo...

„Eurovizijos“ internetinio puslapio lankytojai išsirinko pirmojo pusfinalio nugalėtojus: jais tapo „The Roop“ (28)

Po metų pertraukos „ Eurovizija “ grįžo! Antradienį Nyderlanduose oficialiai prasidėjo jau...

Vytenis Miškinis | D+

Po slapta išnarpliotos bylos – dar daugiau klausimų dėl Panevėžį sukrėtusio paauglio nužudymo: istorija liko apipinta mįslėmis

Prieš 3 metus, tamsų gruodžio vakarą, Dariaus ir Girėno gatvėje gyvenantys panevėžiečiai...

„Eurovizijos“ eteryje Vaidotas Valiukevičius Europai paaiškino, kokią reikšmę iš tiesų turi jo „pirštų šokis“ (22)

Antradienį vakare „Eurovizijos“ gerbėjai visame pasaulyje pagaliau sulaukė pirmojo konkurso...

Sinoptikai – apie artimiausias dienas: atsakė, kada sulauksime geresnių orų (3)

Šiandien Rytų Lietuvos orus lems tolstantis pietinis ciklonas. Čia bus debesuota ir labai drėgna,...

Rinkliavos darželio auklėtojoms ne juokais supykdė kitus tėvus: prie dovanos – vokeliai po 300 Eur (256)

Organizuodami darželio išleistuvių šventę kai kurie tėvai įsitraukė į lenktynes –...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Anykščiai klesti – dygsta netikėtos nakvynės vietos ir nauji SPA centrai, o pramogų šeimai siūloma vis daugiau

Pernai vasarą lietuvių antplūdžiu džiaugėsi bene visi šalies kurortai, todėl panašaus...

Prie arenos Roterdame – spalvingi „Eurovizijos“ gerbėjai: stebino drąsiais įvaizdžiais, jaučiamas palaikymas Lietuvai (107)

Antradienio vakarą prasideda tai, ko Europa laukė daugiau nei metus – startuoja visų išsiilgta...