aA
Dažnas galvoja, kad ekologijos temos Lietuvoje tapo aktualios visai neseniai. Tačiau dar sovietmečiu Lietuvoje jau veikė pirmieji ekologijos judėjimai. Vienas garsiausių - Atgaja, 1987-ais metais, vizionieriaus ir aktyvisto Sauliaus Griciaus Kaune įkurtas ekologinis judėjimas, kovojęs prieš mūsų šalies taršą ir sovietų okupaciją. Atgajos istorija yra pripildyta įvairiausių įkvepiančių istorijų - taikus tylos protestas karinėje sovietų bazėje, bado streikas prieš Nemuno taršą ar taikos žygis per Lietuvą su plevesuojančia Lietuvos trispalve.

Naujausioje „Išpakuota“ laidoje susitinkame su legendinio judėjimo „Atgaja“ nariais - Sauliumi Pikšriu ir Linu Vainiumi, kurie su ilgesiu prisimena dar sovietmečiu organizuotą aplinkosauginį judėjimą.

Saulius Pikšrys buvo vienas iš judėjimo įkūrėjų, o pasak Sauliaus, „Atgaja“ atsirado iš žygeiviško judėjimo. Tuometiniame Kauno Politechnikos Institute (dabar Kauno Technologijų Universitetas), susikūrė žygeivių klubas, kurio nariai nuolat keliavo po Lietuvą bei Karpatų, Chibinų, Kaukazo kalnus ir mėgavosi didinga gamta.

„Tuščioje vietoje niekas neatsiranda. „Atgajos“ judėjimas atsirado iš žygeiviško judėjimo, kuris prasidėjo dar pokariu. Mūsų pirmieji mokytojai buvo pokario kartos studentai, kurie tiesiog keliaudavo po Lietuvą, rinkdavo folklorą, dalyvaudavo ekspedicijose, vaikščiodavo į kalnus. Tai tiek aš, tiek Saulius Gricius, tiek Deividas Urbonas buvome pirmieji „Atgajos“ steigėjai. O kiti žmonės prisijungė mums paskelbus“, - pasakoja Saulius.

Idėja sukurti judėjimą „Atgaja“ nebuvo spontaniška, pasak Sauliaus, juos paskatino žygeivystės metu pastebėtas Lietuvos gamtos niokojimas sovietmečiu ir noras šias problemas spręsti. „Gorbačiovas išleido tokį įsakymą, kad galima kurti organizacijas pagal pomėgius, tai mes tada tiesiog pasinaudojom galimybe ir įsteigėm. Pirmas susirinkimas buvo prie Kauno pilies ant pievos, mes ten paruošėm pagrindinius dokumentus kurių reikia užregistruoti tokią organizaciją ir padarėm. Tai buvo 1987-ųjų metų liepos 17 diena,“ - prisimena Saulius.

Tuo tarpu Linas Vainius buvo vienas iš studentų, kuris pamatė universitete pakabintą skelbimą prisijungti prie „Atgajos“ organizuojamo „Ekologinio Protesto Žygio“. „Mane kažkaip sudomino, atkreipė dėmesį ir aš atėjau ten kur buvo nurodyta vieta ir tokiu būdu prisijungiau. Atsimenu, kad labai didelį įspūdį padarė ta vieta, tai buvo Zūbiškės, ant Neries kranto, turbūt Kaišiadorių rajone. Visus žmones, kuriuos pakvietė dalyvauti tame ekologiniame protesto žygyje, pasitiko Kaišiadoriuose geležinkelio stoty ir nuvežė autobusu prie tos vietos. Tai išlipus pasitiko tokia didžiulė stovykla, su daugybe palapinių, visur plėvesuojančios Lietuvos trispalvės vėliavos. Buvo gan tokia įdomi alternatyvi, gal pankiška šiek tiek atmosfera ir buvo didžiulis būrys įvairiausių žmonių, tai man padarė labai didelį įspūdį. Aš supratau į tokią gerą vietą, gerą erdvę, pas gerus žmones papuolęs, visai netyča taip ir likau“, pasakoja Linas.

1988-ųjų Ekologinio protesto žygio idėja kilo vadinamuosiuose „Mėlynuosiuose vakaruose“, kurie vykdavo Atgajos narių butuose, iki paryčių aptarinėjant aplinkosaugos idėjas. „Susirenki pas kažką bute ir buvo geriama daug stiprios arbatos, rūkoma iki pamėlynavimo, kad galima kirvį kabinti. Ten vykdavo tokie, dabar vadintųsi brainstormingai, idėjų generavimas. Mes per tas šnekas įsijausdavo, įsidiskutuodavom. Tais laikais, giliam sovietmety, įsijausdavom kaip mes darysim protestus, rinksim minias ir kai atsirado galimybė ir padarėm. Jau tada buvo ne svaičiojimai, o rimtas darbas. Tai buvo ilgas kelių mėnesių triūsas ruošiant žygį ir generuojant idėjas,“ - pasakoja „Atgaja“ narys Saulius Pikšrys.

Pasakodamas savo įspūdžius iš Ekologinio protesto žygio, Linas Vainius prisimena įspūdį, kaip viskas sklandžiai buvo suorganizuota. „Susirinko gal tūkstantis žmonių, didžiulis plotas pilnas žmonių, baidarių, palapinių. Kiekvienas su savo idėjom, su savo poreikiais. O pats žygis - tikrai sudėtingas logistiniu požiūriu ir turinio požiūriu renginys. Nes kiekvieną dieną visas didžiulis žygeivių kolektyvas judėjo iš vienos vietos į kitą, plaukė laiveliais, ėjo abiem Neries pakrantėmis. Vieni rinko šiukšles, kiti rinko aplinkosauginę informaciją, darė ekologinius tyrimus upelių, šaltinių. Kaip bičių avilys, toks chaosas, bet tas chaosas kažkokią darną turėjo savy ir kiekvieną vakarą susitikus vykdavo dar teminiai vakarai. Vakaras skirtas aplinkosaugai, vakaras skirtas kalbai, atvažiuodavo jau tuo metu užgimusio sąjūdžio žmonės kalbėti“, - prisimena Linas.

Viena pagrindinių Atgajos krypčių, kartu su kultūros paveldo ir Lietuvos istorijos atminties išsaugojimu, buvo aplinkosauga. Viena opiausių problemų - užterštas Nemunas ir uždelsta Kauno valymo įrenginių statyba, kuri piktino judėjimo narius. „Netoli pusės milijonų gyventojų tuo metu turintis miestas neturėjo jokio valymo ir viskas iš kanalizacijų, iš virtuvių ir išviečių tekėdavo tiesiai į Nemuną. Tas labai piktino mus. Kaip taip gali būti? Pasiskaičius poetų darbus, mūsų „upių tėvas“, o iš tikrųjų drumzlinas. Kaunas, mūsų gimtas miestas, dergia tiesiai į tą upę,“ - piktinosi Saulius Pikšrys.

Idėja įrengti vandens valymo įrenginius Kaune skrajojo jau daugelį metų, tačiau Atgaja nariams pažadų neužteko, jie norėjo staigių pokyčių. Siekdami atkreipti valdžios dėmesį į itin opią miesto problemą, keturi „Atgajos“ nariai suorganizavo bado streiką prie Kauno rajono savivaldybės. Po trijų parų badavimo Kauno sąjūdžio grupės vadas pasirodė prie Atgajos narių palapinės pranešdamas, kad sprendimas statyti Kauno valymo įrenginius buvo priimtas.

Viena įsimintiniausių „Atgaja“ protesto akcijų - taikos tylos streikas karinėje sovietų bazėje. „Idėja kilo visiškai spontaniškai, nes važiuojant link Kėdainių kažkas iš vietinių pasakė, kad iš kitos pusės dalinio galima praeiti į teritoriją. Mes pradžioje planavome prie centrinių vartų akciją daryti. Tada spontaniškai kilo, kad einam su visais plakatais su minia, atžygiuosim iki štabo, ten susėsim ir tokiam tyliojo pasipriešinimo dvasioj susėsim ir tylėsim. Iš tikrųjų tai suveikė fantastiškai. Pradžioje aišku mes rizikavom, nes ten buvo postai kur sėdėjo kareivukai su automatais. Tie kariai laisvai galėjo į mus šauti, bet jie buvo pasimetę. Ir prie to štabo atėjo pulkininkai, vadai, pradėjo provokuoti, kadangi aš turėjau raciją tai pradėjo mane temptis pasišnekėti. O visi tyli. Mirtina tyla,“ - prisimena Saulius.

„Bet kurioje šalyje tai būtų absoliutus skandalas, nes masė civilinių žmonių patenka į karinio dalinio teritoriją. Į karinius dalinius yra draudžiama patekti. Tai yra kažkoks išniekinimas to dalinio, visų įmanomų taisyklių, reikalavimų“, pasakoja Linas Vainius. Tačiau pasak pašnekovų, baimės nebuvo. „Gal dėl to, kad mes buvom jauni ir beatodairiški. Mano manymu jaunimas visais laikais elgiasi nežinodami pasėkmių, nesuvokdami, arba lengvabūdiškiau žiūrėdami į pasekmes“, - pasakoja Linas.

Net ir po trisdešimties metų nuo „Atgajos“ susikūrimo, pašnekovai teigia, kad aplinkosauga jiems vis dar labai svarbi ir artima. Pasak Lino Vainiaus „aplinkosauga yra gyvenimo būdas. Į kraują jau įaugę rūšiuoti šiukšles, nešiukšlinti, pačiam surinkti atliekas, taupyti vandenį, elektrą. Tai gyvenimo būdo išraiška.“

Daugiau tvarumo istorijų stebėkite kiekvieną sekmadienį 11:30 val., Delfi TV laidoje „Išpakuota“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.6667

„Saulė ir jūra“ bendraautorė Vaiva Grainytė: žmonija siurbia Žemę lyg tai būtų nesibaigianti „Pina Colada“ (1)

Po ketverių metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo autorių Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir...

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius: kovojame su viena absurdiškiausių žmonijos problemų (3)

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojamės „Maisto banko “ padalinyje Vilniuje...

Ekologiškos kavinės Pašilaičiuose įkūrėjas Konstantinas: 30 proc. pelno paaukojame kitiems (5)

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojamės ekologiškoje sertifikuotoje kavinėje...

Romano apie klimato kaitą autorius Marijus Gailius: net jei įvyks katastrofa, mes jos nebūsime pastebėję

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje susitinkame pasikalbėti su rašytoju, žurnalistu ir...

Lietuvos miškus saugantis „Labanoro vilkas“: žmogus yra per daug įsijautęs į gamtos išnaudojimą (2)

Naujausioje laidos „Išpakuota“ serijoje svečiuojamės Labanoro girios glūdumoje. Čia...

Top naujienos

Delfi PliusDalia Plikūnė

Kaip Rusija gali atsakyti į Kaliningrado ribojimus: už uždarų durų nagrinėjami trys scenarijai

Rusijos pareigūnams įspėjant Lietuvą dėl rimtų pasekmių, pagal europines sankcijas uždraudus...

Siūlymai dėl MMA didinimo piktina darbuotojus: tarsi saldainis ant meškerės (1)

Naujus minimalios algos skaičiavimus pateikęs, bet palaukti rudens raginantis Lietuvos bankas...

Putino pareiškimus išnagrinėjęs vokiečių filosofas pasisakė itin vaizdingai (10)

Žymiausias vokiečių dabarties filosofas Peteris Sloterdijkas šią savaitę pažėrė aštrių...

Karas Ukrainoje. Žytomyro srities gyventojus pažadino sprogimai: raketos skriejo iš Baltarusijos apšaudyta ir Lvivo sritis (3)

Ukrainai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungos nares statusas ir tai, anot šalies...

Tarp partijų reitingo pirmūnų atsirado naujas pavadinimas (6)

Lietuvos partijų reitingas labai nesikeičia, tiesa ir čia yra staigmenų. Jeigu rinkimai įvyktų...

Paaiškėjo, už ką diskvalifikuota Lietuvos plaukimo estafetės ketveriukė specialiai „Delfi“ iš Budapešto

Prie pabaigos artėjančiame pasaulio plaukimo čempionate, kuris vyksta Budapešto „Duna“...

Didelė avarija Varėnos r.: automobilis susidūrė su vilkiku, sužaloti du vaikai ir du suaugę

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Varėnos rajone, A4 kelyje, prie Naujųjų Valkininkų kaimo...

Nausėda davė patarimą Vyriausybei dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui

Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų...

Delfi PliusDelfi Mokslas

Mokslininkai atkūrė prieš 4000 metų Čekijos teritorijoje gyvenusios labai turtingos moters veidą: kaukolė ir brangenybės išsilaikė puikiai

Iš kaukolės ir DNR liekanų atkurtas beveik prieš 4 tūkst. metų Vidurio Europoje gyvenusios...

Reikės pasiruošti mokėti daugiau: bankai didina paslaugų įkainius, kai kas brangsta ir daugiau nei 40 proc. (3)

Didėja kai kurie komercinių bankų įkainiai . Dalis kainas jau pakėlė, tačiau kiti pokyčius...