Kreipsis į teisėsaugą
Netoli oro uosto aptikus užkastas asbesto atliekas buvo pradėta aiškintis, kas atsakingas už jų laidojimą. Tuomet Aplinkos ministras sakė, kad bus aiškinamasi su Vilniaus miestu, kaip nemokamai suteiktame sklype tos atliekos atsirado, bei bus tariamasi su Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centru dėl lengvatinio tarifo šių atliekų šalinimui. Aplinkos ministerija taip pat žadėjo kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.
Plačiau apie tai Delfi komentavo aplinkos ministras S.Gentvilas: „Šitas sklypas Vilniaus savivaldybės vardu buvo nemokamai perduotas dviem įmonėms, kurių viena yra „Bionovus“. Istorija yra plačiai aprašyta - ir savininkai, ir direktoriai vis dar yra veiklūs žmonės. Aišku, įmonė bankrutuoja, tuomet didelė dalis sąvartyno lieka tvarkyti bendrai visuomenei. Iš esmės prokuratūros užduotis surasti galutinį kaltininką. Dokumentai dėl šio atvejo tikrai bus teikiami ir tas persekiojimas valstybės vardu būtinai turi būti atliktas.“
Delfi susisiekus su buvusiu „Bionovus“ direktoriumi Audriumi Vaitkevičiumi, jis informavo, kad bendrovė turėjo savivaldybės išskirtą teritoriją statybinių atliekų sąvartyno veiklai bei leidimą toje teritorijoje šalinti ir asbesto atliekas, o palaidoto asbesto kiekiai neviršijo TIPK (taršos integruota prevencija ir kontrolė, – red.past.) leidimuose numatytų kiekių.
Anot jo, statybinių atliekų šalinimo sąvartyną visą veiklos laikotarpį nuo 2002 iki 2016 metų įmonė tvarkė griežtai laikydamasi galiojančių leidimų ir tvarkų bei nuolat prižiūrima kontroliuojančių institucijų, o žalos gamtai nėra padaryta jokios.
„Reikia suprasti, kad kuomet kalbama apie asbesto laidojimo situaciją, tai diskutuojama apie sąvartyno teritoriją, o ne kitos paskirties teritoriją. Sąvartyne šiuo metu pagal galiojančius reikalavimus palaidota šimtai tūkstančių tonų statybinių atliekų. Todėl samprotauti apie žalą gamtai nėra prasmės, nes gamta jokios žalos nepatyrė. Jeigu atsakingos institucijos, dėl galimai kaimyninių sklypų plėtros, nurodys perkelti asbesto atliekas iš vienos sąvartyno teritorijos taško į kitą, suderinus visus veiksmus, toks perkėlimas užtruktų keliolika dienų“, – komentavo A. Vaitkevičius.
Buvusio bendrovės vadovo teigimu, „Bionovus“ darbą ir asbesto kiekius įmonės veiklos laikotarpiu net keturiolika kartų tikrino atsakingos institucijos, kurios nenustatė jokių pažeidimų šalinant pavojingas atliekas.
Remiantis teritorijų planavimo dokumentais, Vilniaus miesto taryba 2000 m. liepos 4 d. sprendimu yra patvirtinusi statybos atliekų sklypo Kuprioniškėse nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. Dokumentuose įrašyta, kad teritorijos naudojimo būdas – sąvartynas (statybinių atliekų smulkinimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugojimo-kaupimo aikštelė).
Turėtų būti perkeltas
Šiuo metu teritorijoje atliekas perdirbančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskis sako, kad nuo 2002 metų teritorijoje veikė statybinių atliekų perdirbimo ir asbesto turinčių medžiagų šalinimo aikštelė. Anot jo, būtent asbesto atliekoms laidoti buvo numatytos 2 aikštelės, viena jų - kaip tik toje vietoje kur ir rastas plačiai nuskambėjęs asbesto atliekų kiekis.
„Ar netiksliai nužymėta laidojimo vieta buvo, ar sklypų ribos pasikeitė per beveik 20 metų, negaliu pasakyti. Nežinau, kodėl šalia statybinių atliekų sąvartyno buvo suformuotas privatus sklypas, ar apie sąvartyne palaidotą asbestą buvo informuoti sklypo šeimininkai, tačiau iš privataus sklypo atliekos turėtų būti kiek galima greičiau pašalintos. Greičiausia, saugiausia, nekelianti nei gamtai, nei žmonėms žalos bei, manau, optimaliausia galimybė – grąžinti privačiame sklype išlindusį asbesto kiekį į tikrąją laidojimo sekcijos vietą pagal ten galiojusį TIPK leidimą šalinti asbesto atliekas, pagal kurį jos jau ir buvo priimtos“, – teigia jis.
G. Masalskis žalos aplinkai taip pat neįžvelgia. Anot jo, žmonėms yra pavojingos tik asbesto dulkės, kurios susidaro asbestą laužant, pjaustant ar šveičiant, o mechaniškai neapdorojamas jis pavojaus nekelia.
„Lietuvos gyventojai vyresni nei 40 metų užaugo namuose asbestiniu šiferiu padengtais stogais, ar asbestiniu šiferiu dengtais balkonais. Asbestas yra natūralus žemės mineralas - inertinė medžiaga, jo yra natūralaus ir Lietuvoje, o kalnuotose vietovėse jo telkiniai iškilę į paviršių, eksploatuojami kasant. Jo negalima išplauti vandeniu, jis negaruoja ir užkastas po žeme nedaro gamtai jokios žalos. Vienintelis man žinomas visoje Europoje taikomas asbesto šalinimo būdas – užkasti po žeme, taip išvengiant galimų asbesto dulkių“, – komentavo bendrovės vadovas.
Teiks įstatymo projektą
Delfi laidoje dalyvavęs aplinkos ministras taip pat informavo apie planus teikti įstatymo projektus, kurie griežčiau kontroliuotų įmonių veiklą.
„Po mėnesio greičiausiai pateiksime Seimui įstatymo projektus, kad nebebūtų feniksų ir lygioje vietoje bankrutuojančių atliekų tvarkytojų, pas kuriuos arba įvyksta gaisrai, arba tiesiog baigiasi pinigai. Bus reikalaujama adekvataus dydžio bankinių, draudimo garantijų. Ne taip, kaip Alytaus atveju - buvo 18 tūkst. eurų, o jau sumokėta vien iš valstybės kišenės virš pusantro milijono eurų už nuostolius aplinkinėms įmonėms ir žemės ūkiui. Tos garantijos turi būti adekvačios, tada ir įmonės nenorės lygioje vietoje subankrutuoti ir neturėsime vienadienių atliekų tvarkytojų, kurie sukaupia sandėlyje ir subankrutuoja, po to vėl startuoja nauja įmonė. Tokių „verslo“ modelių apstu aplinkosaugoje“, – sakė S. Gentvilas.
Ministras pažymėjo, kad Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne per metus priimama ne daugiau kaip 2,5 tūkst. tonų asbesto turinčių atliekų, taigi Liepkalnio industrinio parko teritorijoje užkastas šių atliekų kiekis prilygsta 4 metų sąvartyno atliekų priėmimo normai.
Daugiau informacijos laidoje Delfi tema.
