Į mišką trukdo patekti tvora

Startavus Delfi iniciatyvai „Svetima gėda“, kai skaitytojai gali pranešti apie užtvertas ežerų pakrantes ir miškus, redakciją ėmė pasiekti nauji pranešimai. Vienas jų buvo apie tvorą Molėtų rajone prie vieno gražiausių Lietuvoje Baltųjų Lakajų ežerų.

„Gegužę važiavom prie Baltųjų Lakajų ežero ir atsitrenkėm į tvorą. Tai yra visiška cinizmo viršūnė. Yra toks Mindūnų kempingas, kuriame stovi daug prastos išvaizdos kemperių ir jie gadina vaizdą nuo apžvalgos bokšto. Tokia graži vieta, o tokie nušiurę kemperiai nustatyti miške. Tačiau blogiausia tai, kad tvora aptverta didžiulė miško teritorija. Daug daugiau nei reikia tiems kemperiams. Ir žmonės negali patekti į regioninio parko mišką. Jei atplauki valtimi ir nežinai, kad toliau nuo kranto yra tvora, vėliau turi grįžti į pakrantę ir eiti ja toli, kad galėtum pakilti laiptais iki bokšto. Taip tikrai neturėtų būti, nes miške tvorą tverti draudžiama“, - Delfi nurodė skaitytojas.

Ir iš tiesų Molėtų rajone, Mindūnų kaime, Muziejaus g. 14, didžiulis žemės sklypas (5.0126 ha), kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, aptvertas aukšta metaline tvora. Didžioji šio sklypo dalis – 3.4533 ha – miško žemė. Taigi, šią dalį pagal Miškų įstatymą tverti draudžiama. Išimtis galioja tik miške esantiems laukinių gyvūnų aptvarams. Tokiu atveju, jei įrengiamas aptvaras žvėrims, mišką tverti leidžiama. Šalia šio kempingo stovi Mindūnų apžvalgos bokštas.

Registrų centro Nekilnojamojo registro išraše matyti, kad šiame sklype yra kempingo administracinis pastatas, pabaigtas statyti 2004 m. Bendrasis jo plotas – 123.05 kv. m.

Į vietą nuvykę Delfi žurnalistai surado tvorą, kuri juosia didžiulę teritoriją miške. Labiausiai ji gali trukdyti tiems, kurie prie šalia esančio apžvalgos bokšto nori atplaukti valtimi. Nežinantys, kad vėliau kelią pastos tvora, kyla į kalną ir mišku bando pasieki bokštą. Tačiau vėliau atsimuša į tvorą ir turi grįžti atgal, eiti pakrante, kol pasieks laiptus.

Tiesa, prie apžvalgos bokšto yra varteliai, tačiau ant jų kaba užrašas, kad įėjimas į teritoriją, kurioje ir aptvertas miškas, yra mokamas. Lankymo kaina – 2 eurai. Vis dėlto reikia priminti, kad miško žemėje turi teisę lankytis visi nemokamai.

Kad tvora kai kam trukdo, galima spręsti ir dėl to, kad vienoje vietoje, prie laiptų, ji stipriai apgadinta ir sukarpyta.

Sklypą ir kempingo administracinį pastatą valdo Molėtų rajono savivaldybė. Nuo 2015 m. sklypas su statiniais išnuomotas UAB „Romnesa“. Būtent ši įmonė ir teikia kempingo paslaugas.

Savivaldybė: tai yra valstybės turtas

Savivaldybės atstovė Violeta Žalalienė teigė, kad tvora yra registruota Registrų centre: „2005 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Molėtų rajono savivaldybei buvo perduotas tiek kempingo pastatas, tiek ir kiemo statiniai, t. y. ir tvora. Visi statiniai buvo pastatyti pagal išduotą statybos leidimą ir užregistruoti Registrų centre. Praėjimas pakrante yra laisvas. Kempingo teritorijoje yra valčių nuleidimo vieta, žmonės ten taip pat gali vaikščioti laisvai.“

Paklausus, ar bus siekiama, kad tvoros miške neliktų, arba, kad ji būtų naudojama tik konkretiems statiniams ir įrenginiams aptverti, V. Žalalienė teigė: „Tvora yra pastatyta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir išduotą statybos leidimą. Tuo metu statinį statė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, ir tai yra Valstybės turtas.“

UAB „Romnesa“, teikianti kempingo paslaugas, į Delfi klausimus neatsakė. Registrų centro duomenimis, šios Ignalinos rajone veikiančios įmonės vadovas ir akcininkas yra Romualdas Spulis.

Parko direkcija problemų nemato

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovas Andrius Juodelis nurodė, kad sklypas yra kitos (rekreacinės) paskirties, pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą priskirtas kempingų pozonei.

Delfi paklausė, ar parko direkcija sutinka, kad tverti mišką tvora draudžia teisės aktai. Tačiau parko direkcijos atstovas dėl tvoros miške problemų, regis, nemato.

„Pagal kempingų klasifikavimo reikalavimus kempingo teritorija turi būti aptverta dėl klientų saugumo ir gerovės. Kempingas 2004 metais įrengtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Patekimas prie Mindūnų apžvalgos bokšto Labanoro regioninio parko lankytojams nėra ribojamas. Jų patogumui išasfaltuotas kelias, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, prie bokšto savivaldybė įrengė viešąją infrastruktūrą (vietas prekeiviams, suoliukus). Lankytojų patogumui ežere įrengtas viešas lieptas ir laiptai, padarantys bokšto lankymą nuo ežero dar patogesniu. Vandens apsauginė juosta ir pakrantė neužtverti, visa pakrante yra žmonių pramintas takas, kuriuo naudojasi ne tik kempingo gyventojai, priplaukti valtimi ir išlipti į krantą nėra jokių kliūčių. Į kempingo teritoriją nuo kelio galima patekti pro vartus. Direkcija nėra gavusi Labanoro regioninio parko lankytojų nusiskundimų dėl šios teritorijos“, - teigė A. Juodelis.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

Kiek kitos nuomonės laikėsi Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai.
Aplinkos apsaugos departamentas

Delfi perduotame atsakyme teigiama, kad Miškų įstatymo 8 str. 1 d. nurodo, jog fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.

Aplinkosaugininkai, gavę Delfi pranešimą, jau patikrino teritoriją vietoje ir pradėjo tyrimą: „Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai 2023 m. gegužės 17 d. atliko apžiūrą minėtoje teritorijoje. Siekiant išsiaiškinti tvoros teisėtumo faktą, dėl apžiūros metu užfiksuotų aplinkybių pradėtas tyrimas. Dėkojame už bendradarbiavimą gerinant šalies aplinkosauginę būklę.“

Pranešti apie aptvertas ežerų pakrantes ir miškus galite čia.