VMU specialistai kartu su Valstybinės miškų tarnybos darbuotojais vertino pušynų spyglių masinio pažeidimo priežastį. Nustatyta, kad pušų spyglius pažeidė paprastasis pušinis pjūklelis, kartu rasta ir verpiko vienuolio pagausėjimo požymių. Dalis pušinio pjūklelio lervų dar maitinasi pušų lajose, kita dalis leidžiasi žiemoti į miško paklotę. Pagal pirminio žvalgymo rezultatus, Vaišniūnų girininkijoje pušinio pjūklelio masiniai pažeidimai pušynuose fiksuoti apie 800 ha plote. Pažeistos įvairaus amžiaus pušų lajos ir jaunas pomiškis. Mažesnio intensyvumo pažeidimų yra ir gretimuose pušynuose, rašoma pranešime.
Pušiniai pjūkleliai išvaizda panašūs į muses ar vapsvas. Dėl gebėjimo per metus vystytis dvejomis generacijomis yra vieni pavojingiausių pušynų kenkėjų. Šie kenkėjai pasižymi labai staigiais populiacijos gausumo pokyčiais – per metus gali pagausėti 1000 ir daugiau kartų, priklausomai nuo jiems palankių oro sąlygų. Pavasarį-vasarą aptikus pirmos generacijos nedidelį kiekį pjūklelio lervų, vasaros pabaigoje su antrąją generacija, jeigu oro sąlygos kenkėjui palankios, lervų populiacija gali „sprogti“ eksponentiškai. Dėl to yra sudėtinga tiksliai prognozuoti pušinio pjūklelio vystymosi eigą.
Pasak VMU Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, Vaišniūnų girininkijoje bus ir toliau vykdomi pušynų pažeidimo žvalgymo darbai, tiriami židiniai, o sulaukus pavasario – svarstomos priemonės, kaip išnaikinti šį spygliagraužį kenkėją. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, viena iš veiksmingiausių priemonių – pasitelkus aviaciją išpurkšti kenkėjų židinį insekticidu, apipurškiant medžių lajas. Šiuolaikiniai preparatai kenkėjams naikinti nekenkia parazitiniams ir plėšriems vabzdžiams bei bitėms.
